Teisingumo samprata yra itin plati ir daugialypė. Protinis teisingumas yra paremtas racionalumu ir gyventojų logika, siekiant objektyvumo dabar, remiantis įrodymais ir kritiniu mąstymu. Jis ieško skaidraus ir logiškai pagrįsto sprendimo.
Kita vertus, išminties teisingumas yra gilesnė teisingumo forma, apimanti ne tik logiką ir dabarties racionalumą, bet ir etines vertybes, moralinį vertinimą bei ilgalaikių pasekmių vertinimą. Išminties teisingumas reikalauja gebėjimo matyti anapus akivaizdžių faktų, suvokiant, kaip sprendimai veiks bendruomenės ir ateities kontekstuose. Tai skatina ne tik teisingus, bet ir konstruktyvius sprendimus, galinčius nešti ilgalaikę naudą ir teigiamus pokyčius.
Frazė „būkime biedni, bet teisingi“ yra labiau rusų kultūros posakis. Neradau žydų ir kitų tautosakoje, būtent tokios išminties. Rusijoje ir kitose slavų šalyse, etika ir moralė yra giliai įsišaknijusios tradicijos, vertinančios teisingumą ir moralinį vientisumą prieš materialinę gerovę. Ši patarlė atspindi vertybę, kad teisybė yra svarbiau už turtą.
Tačiau teisingumas gali būti įvairus. Yra kvailas teisingumas, gudrus teisingumas, protingas teisingumas ir išminties teisingumas. Juk visi aplinkui protingi, tik skirtingai. Kiekvienas jų turi savo gylį ir matymo kampą, ir kas šiuo metu atrodo teisinga, gali būti neteisinga per išminties perspektyvą.
Angliškai: „Honesty is the best policy“ reiškia, kad sąžiningumas yra geriausia politika, pabrėžiant tiesos ir sąžiningumo svarbą.
Ispaniškai: „Más vale honra sin barcos que barcos sin honra“ reiškia, kad „Garbė be laivų yra geriau, nei laivai be garbės“, akcentuojant garbės ir sąžinės svarbą.
Itališkai: „Meglio povero e onesto che ricco e disonesto“ reiškia: „Geriau būti vargšu ir sąžiningu, nei turtingu ir nesąžiningu“, taip pat pabrėžiant sąžiningumą ir dorą.
Visose šiose tautų patarlėse akcentuojama garbė ir sąžinė, bet ne teisingumas. Tai rodo, kad daugelis kultūrų vertina garbę ir sąžiningumą virš materialinių gėrybių, o ne teisingumą. Svarbu pabrėžti, kad garbė ir sąžiningumas nėra tas pats, kas teisingumas.
Sugrįžkime prie teisingumo. Teisingumo deivė Temidė vaizduojama su užrištomis akimis, simbolizuojant objektyvumą ir nešališkumą. Tačiau šis vaizdinys atspindi ir vieną iš esminių teisingumo paradoksų: kartais siekiant teisingumo reikia veikti remiantis tuo, kas yra akivaizdu čia ir dabar, nusigręžiant nuo gilesnių apmąstymų. Temidei, vadovaujantis tik dabartimi, tenka užsimerkti prieš išmintį arba net užsirišti akis, kad jos nematytų, ir vadovautis išskirtinai „akis už akį" principu. Tai kelia dilemą: kaip suderinti visuomenės troškimą matyti, greitus teisingumo veiksmus su būtinybe atsižvelgti į kompleksiškesnes etines vertybes?
Aklas teisingumas atrodo būtinybė, nes visuomenė trokšta greitų ir aiškių sprendimų. Galbūt būtent dėl šių priežasčių teisingumas turi būti aklas, kad galėtų veikti efektyviai griežtais standartais paremtoje gyventojų visuomenėje. Tačiau tai neleidžia mums pamiršti pareigos siekti aukštesnio lygio teisingumo – išmintingo teisingumo.
Žmogaus santykiuose teisingumas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o akla teisingumo samprata dažnai susiduria su iššūkiais, kai trūksta gylio ir supratimo apie tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, šeimose sprendimai dažnai priimami ne tik remiantis faktais, bet ir atsižvelgiant į asmeninius ryšius, istoriją, todėl vargu ar be išminties čia išsiversime.
Organizacijose aklo teisingumo taikymas gali sukelti darbuotojų nepasitenkinimą, jei vadovai nepaiso individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris dėl svarbios asmeninės priežasties negali atlikti tam tikrų užduočių laiku, gali būti griežtai vertinamas, nepaisant konteksto, o tai gali pakenkti moralei ir darbuotojų lojalumui.
Politikoje aklo teisingumo taikymas gali atrodyti idealus būdas užtikrinti objektyvumą, tačiau jis taip pat gali nutolti nuo realių žmonių poreikių. Aklo teisingumo pasekmė gali būti biurokratinė sistema, kuri sprendžia problemas pagal: „vienas dydis tinka visiems“ principą, nepaisant visuomenės įvairovės.
Nors aklas teisingumas gali atrodyti teisingiausias būdas spręsti problemas, realybėje jis dažnai yra nepakankamas. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo teisinga, gali būti neteisinga tiems, kurių balsai ir aplinkybės yra ignoruojami. Išmintis reikalauja daugiau nei aklo teisingumo – ji reikalauja empatijos, lankstumo ir gebėjimo įsijausti, kurie yra būtini siekiant tikro teisingumo įvairiose žmogaus gyvenimo srityse.
Taigi, turėtume siekti būti turtingi ir išmintingi, vietoje to, kad būtume „biedni“ ir teisingi. Būkime sąžiningi, garbingi ir nepamirškime, kad teisybių yra daugiau nei viena.
