Nesugebėjimas susikalbėti gali sukelti karus, skyrybas ir kitas socialines problemas. Tai įrodo, kad kiekvienas žodis yra itin svarbus: juo galima pažeminti, įžeisti, sužeisti arba išgydyti ir įkvėpti vilties. Ne veltui sakoma: „Žodis – ne žvirblis, išskrido – nesugausi“, nes pasakius kažką, to nebegalima atsiimti. Pavojingiausias asmuo mieste ar valstybėje nėra tas, kuris moka muštis, o tas, kuris valdo aštrų ir taiklų žodį.
Pradėjau domėtis žodžių galia būdamas trisdešimties metų. Iki to laiko žodžiai man atrodė ne tokie svarbūs, galbūt todėl, kad mokykloje buvau priverstas juos mokytis, o kai kas nors yra priverstinai, dažnai atsiranda priešinimasis. Baigęs mokyklą dėmesį skyriau verslui ir komandos formavimui, ir neturėjau gilaus supratimo apie daugelio žodžių prasmę. Gal tai buvo sutapimas, tačiau būtent tuo metu mirė mano tėvas, kuris, kaip ir aš dabar, mėgo gilintis į žodžius ir buvo puikus oratorius. Jis mėgo kurti naujus žodžius, kuriuos greitai perimdavo aplinkiniai. Tikiuosi, kad šį pomėgį paveldėjau iš jo ir toliau sėkmingai tęsiu šią tradiciją, domėdamasis žodžiais ir, tikiuosi, sudominsiu ir jus.
Turiu galimybę stebėti žodžių įtaką ir galią ne tik gyvai, bet ir plačiojoje virtualioje realybėje, socialiniame tinkle „Facebook“. Čia įkūriau puslapį „MENTORIUS“, kurį lanko milijonas lietuvių iš viso pasaulio, nors sekėjų yra tik 180 tūkstančių. Kasdien ten paskelbiu mintis ar žodžius ir stebiu, kaip vieno ar kito žodžio pakeitimas gali paveikti įvairius žmones. Manau, kad sukauptos žinios turėtų plisti, kad sukurtų vertę aplinkiniams, todėl dabar dalinuosi jomis ir su jumis.
Didžiausia šių dienų problema yra ta, kad nesuprantame vieni kitų dėl skirtingai vartojamų žodžių ir skirtingo poveikio įvairių prigimčių žmonėms. Mes patys galime nuspręsti, ką ir kaip sakome, ne tik kitiems, bet ir sau. Kuo vaizdingesnis ir turtingesnis asmeninis žodynas, tuo įvairesnį ir įdomesnį gyvenimą gyvename. Tavo žodynas – tai tavo pasaulio dydis.
Priminsiu, kad žmonijos kalbos raida prasidėjo nuo labai paprastų formų, panašių į tam tikrų gyvūnų komunikacijos būdus. Vis dėlto, visuomenės tobulėjimui lygiagrečiai vyko ir kalbos evoliucija, kurioje buvo kuriami vis nauji žodžiai. Šiuos pokyčius puikiai iliustruoja vaikų kalbos mokymosi procesas: vienerių metų vaikas paprastai žino tik apie tris žodžius, tačiau per šešis mėnesius jo žodynas išauga iki 26-28 žodžių.
Iki ketverių metų vaikas jau gali žinoti apie tūkstantį žodžių. Mokykloje pradėjęs lankyti vaikas per mėnesį gali aktyviai naudoti apie šešis tūkstančius žodžių, o dvylikos klasių baigimo metu – net 33 tūkstančius žodžių. Deja, baigus mokyklą dauguma žmonių vėl grįžta prie kasdienių kalbos įpročių, dėl ko jų žodynas pamažu skurdėja, ir naudojama tik apie 6000 dažniausiai vartojamų žodžių ir dar 1000 savo profesijai skirtų. Įdomus faktas, kai mokykloje mokiausi aš, vidutiniškai mokinys turėjo žinoti 27 tūkstančius žodžių.
Dabar šis skaičius išaugo iki 33 tūkstančių. Todėl nenustebkite, kad jūsų vaikai mokykloje jaučia žymiai didesnę apkrovą, nei jautėte jūs. Žmogaus žodynas sparčiai auga iki dvidešimties metų, o vėliau šis procesas lėtėja ir galiausiai sustoja apie keturiasdešimt penkerių metų amžių, kai žodynas nustoja plėstis. Taip pat ne tik amžius, bet ir socialinės aplinkybės daro įtaką kalbos turtingumui.
Mokslininkai nustatė, kad žmonėms sulaukus 65 metų, jų vartojamų žodžių skaičius pradeda mažėti, o tai dažnai siejama su išėjimu į pensiją. Pasikeitus gyvenimo būdui, mažėja socialinių kontaktų, todėl ir žodžių naudojama mažiau. Nevartojami žodžiai, panašiai kaip ir netreniruojami raumenys, pamažu nyksta. Žinoma, visada yra išimčių.
99 procentai gyventojų bendrauja žodžiais, tačiau yra nedidelė dalis, kuri bendrauja gestais. Gestų kalba, nors ir mažiau naudojama, yra išraiškinga dėl savo plastikos ir mimikos, kurios dažnai nepastebime, besinaudodami garsiniais žodžiais. Kiekviena kalba pasižymi savo neaprėpiamu žodynu. Tačiau yra žmonių, kurių žodynas yra itin skurdus, panašiai kaip Ilfo ir Petrovo apsakymo „Dvylika kėdžių“ veikėjo Madam Eločkos, kuriai pakako vos trisdešimt žodžių. Kuo platesnis žmogaus žodynas, tuo didesnis jo suvokiamas pasaulis. Žmonės, mokantys daug kalbų, lyg turi keletą pasaulių. O tie, kurie išsiverčia su ribotu žodžių skaičiumi, gyvena skurdesnį pasaulį.
Straipsnio pradžioje paminėjau, kad domiuosi, kaip įvairūs žodžiai veikia mano auditoriją puslapyje „MENTORIUS“. Esu parašęs daugiau nei 2500 dar neskelbtų metaforinių frazių ir sentencijų, kurios sudarytų ne vieną knygą. Todėl drąsiai galiu patarti: visada plėskite ir tobulinkite savo žodyną.
Šiandien, kai žmonės nenoriai skaito ilgus tekstus, ypač svarbu, kad jūsų gyvenime ir jūsų socialinių tinklų sakiniai būtų kuo trumpesni, bet prasmingi. Atkreipkite dėmesį į kiekvieno žodžio reikšmę, nes kiekvienas gali ją interpretuoti savaip. Dar sudėtingiau tampa, kai bendraujate su žmonėmis, kalbančiais ta pačia kalba , bet tarytum skirtingomis kalbomis: kas vienam gali būti „trigeris“, kitam – nieko nereiškiantis žodis. Prisiminkite, kad pavojingiausias žmogus yra ne tas, kuris turi kumščius, o tas, kuris valdo aštrų ir taiklų žodį.
Ir pabaigai vienas mano haiku apie žodį tikras: Viskas keičiasi – ir tikrumas keičiasi, Galiausiai žodis TIKRAS dings.
