Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst. JAV dolerių už unciją kaina.
Nesutarimai JAV dėl naujų skatinimo priemonių
Liepos pabaigoje JAV baigėsi finansinė programa, skirta paremti netekusius darbo per pandemiją. Tačiau JAV Senate demokratams ir respublikonams kol kas nepavyko susitarti dėl naujo skatinimo paketo, nuo kurio didele dalimi priklauso tolesnis JAV ekonomikos atsigavimas.
Vietoje to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė keturių veiksmų planą, kuriuo būtų sumažinti mokesčiai, pratęstos nedarbo išmokos, peržiūrėtos sąlygos dėl gyventojų iškeldinimo pandemijos metu ir iki metų pabaigos atidėti studentų paskolų mokėjimai. Bet tai būtų laikini sprendimai, šiuo metu JAV ekonomikai reikalinga ilgalaikė skatinimo programa.
Tokios programos poreikį rodo BVP rodiklis – JAV ekonomika antrą 2020 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, susitraukė 32,9 proc. Tai sparčiausias BVP susitraukimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Per palyginamąjį laikotarpį vartojimas JAV sumažėjo 34,6 proc., o paslaugų sektorius, kuris sudaro apie 80 proc. JAV ekonomikos, patyrė 43,5 proc. nuosmukį. Kita vertus, naujausi JAV darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei tikėtasi – liepos mėnesį nedarbas susitraukė iki 10,2 proc. nuo birželį fiksuotų 11,1 proc. Ne žemės ūkio sektoriuose darbuotojų skaičius išaugo 1,76 mln. dirbančiųjų ir pralenkė prognozes.
JAV doleris toliau praranda vertę
Įvairūs neigiami veiksniai JAV dolerio vertei ir toliau daro didelį spaudimą. Rekordinis BVP sumažėjimas, stringančios derybos dėl skatinimo paketo bei D. Trumpo komentarai dėl būtinybės nukelti prezidento rinkimų datą lėmė dolerio susilpnėjimą iki žemiausio lygio per pastaruosius 2 metus, o EUR/USD valiutų vertės santykis priartėjo prie 1,19 ribos.
Biržose investuotojai gyveno naujo skatinimo paketo laukimo nuotaikomis. Indekso „S&P 500“ vertė per paskutines dvi savaites paaugo apie 3 proc. Didžioji dalis indekso įmonių paskelbė pastarojo ketvirčio finansinius rezultatus. Nors analitikų pelno prognozės buvo gerokai sumažintos, investuotojai labiau atsižvelgė į geresnius nei tikėtasi rezultatus, o ne į patį faktą, kad įmonių pelnas kirto. Skaičiuojama, kad indeksą „S&P 500“ sudarančių įmonių pelnas susitraukė apie 36 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Tai didžiausias sumažėjimas nuo 2008 m.
Viskam atsparus technologijų sektorius
Vis dėlto technologijų milžinėms pandemija nepadarė reikšmingos įtakos. Bendrovės „Facebook“, „Amazon“, „Apple“ bei „Alphabet“, kurios kartu sudaro maždaug šeštadalį viso „S&P 500“ indekso, pranešė apie per antrą metų ketvirtį augusias pajamas.
Teigiami finansiniai rodikliai paskelbti praėjus dienai po to, kai šių keturių bendrovių vadovai Kongrese aiškinosi, ar įmonės nesinaudoja turima rinkos galia neteisėtai veikdamos prieš konkurentus. Bet politikų susirūpinimas augančia technologijų milžinių įtaka investuotojams
nepasirodė reikšmingas, o besitęsiantis darbo iš namų laikotarpis, naudingas šiam ketvertukui, palaikė augimo tendencijas.
Akcijų indeksas „Nasdaq 100“, kuriame dominuoja technologijų kompanijos, pakilo iki naujo rekordinio lygio. Nuo kovo žemumų šio indekso vertė jau išaugo apie 60 proc.
Aistros dėl „TikTok“ platformos
Kinijos vaizdo įrašų platforma „TikTok“, priklausanti technologijų įmonei „ByteDance“, tapo naujų nesutarimų tarp Kinijos ir JAV priežastimi. D. Trumpo administracijos manymu, platforma kelia riziką nacionaliniam saugumui, nes programėlę „TikTok“ naudojančių 165 mln. amerikiečių duomenys gali būti perduodami Kinijai.
D. Trumpas taip pat pasirašė įsakymą, pagal kurį visi JAV verslai turi nutraukti bet kokius ryšius su „ByteDance“ bei kita susirašinėjimo programėle „WeChat“. Po šių naujienų „WeChat“ savininkės „Tencent“ akcijų kaina rinkoje smuko 7,5 proc. Į šias naujienas sureagavo ir didžiausios Kinijos elektroninės komercijos įmonės „Alibaba“ akcijų kaina, kuri sumažėjo 5 proc.
„TikTok“ padalinio JAV įsigijimu susidomėjo „Microsoft“, kuri pažadėjo atsižvelgti į D. Trumpo susirūpinimus dėl saugumo bei vartotojų privatumo. Jei sandoris įvyktų (susitarimo terminas yra rugsėjo 15 d.), jis taptų dramatiško JAV vyriausybės kišimosi į privačias įmones pavyzdžiu, o „Microsoft“ tai suteiktų daugiau galimybių socialinių medijų bei interneto reklamos srityse.
Naftos kompanijų rezultatuose – pandemijos įtaka
Didžiulius nuostolius patyrė energetikos sektoriaus įmonės, nukentėjusios dėl pandemijos metu drastiškai kritusios naftos produktų paklausos. „Chevron“ ir „ExxonMobil“ paskelbė atitinkamai 8,3 mlrd. ir 1,1 mlrd. JAV dolerių siekiančius nuostolius.
Viruso pėdsakų galima buvo įžvelgti ir kai kurių pramonės įmonių rezultatuose. Darbo saugos, sveikatos priežiūros ir vartojimo prekių korporacija 3M bei vandens, higienos ir infekcijų prevencijos sprendimų ir paslaugų teikėja „Ecolab“ pranešė apie daugiau kaip 10 proc. smukusias pajamas per antrą metų ketvirtį.
Europos rodikliai parodė gilų nuosmukį
Pasirodę antrojo ketvirčio euro zonos BVP rodikliai parodė, kad regionas yra giliame nuosmukyje – per antrą 2020 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bendras šalių BVP susitraukė 12,1 proc.
Nors kai kurie ekonominiai rodikliai signalizuoja atsigavimo ženklus, virusas nėra linkęs atsitraukti. Tai gali gerokai apsunkti grįžimą prie ankstesnio ekonominio aktyvumo. Šalių vyriausybės neskuba grąžinti anksčiau taikytų karantino apribojimų, stipriai varžančių ekonominę veiklą, atsigavimą gali paveikti gyventojų baimė dėl infekcijos plitimo ir išlaidų ribojimas.
Per antrą metų ketvirtį sparčiausiai traukėsi pietų Europos valstybių, kurias pirmąsias palietė virusas, ekonomikos. Ispanijos BVP sumažėjo 18,5 proc., tuo metu Italijos – 17,3 proc. Tokį nuosmukį lėmė sumažėjęs namų ūkių vartojimas, taip pat staigus verslo investicijų bei eksporto susitraukimas. Italijos valdžia paskelbė apie papildomą 25 mlrd. eurų skatinimo paketą, kurį sudaro daugiau kaip 100 skirtingų skatinimo priemonių.
Didžiausių regiono ekonomikų Vokietijos bei Prancūzijos BVP palyginamuoju laikotarpiu susitraukė kiek mažiau – atitinkamai 10,1 proc. ir 13,8 proc.
Euras – stipriausias per 2 metus
Euro vertė pakilo iki aukščiausio lygio per pastaruosius dvejus metus. Tai lėmė naujausi teigiami paslaugų bei gamybos sektorių užsakymų bei mažmeninių pardavimų rodikliai, taip pat silpnėjanti dolerio vertė.
Stiprus euras dažnai laikomas nepalankiu veiksniu Europos eksportuotojams, nes sumažina kitose šalyse gaunamų pajamų vertę ir prekių paklausą. Tačiau žvelgiant į Vokietijos, kuri yra didžiausia euro zonos eksportuotoja, istorinius duomenis, stipresnis euras jos akcijų rinkose atsispindėdavo teigiamai. Be to, euro stiprėjimas pastaruoju metu yra labiau susijęs su augančiu pasitikėjimu regionu ir jo ekonomikos atsigavimu.
Dvigubas smūgis JK finansų sektoriui
Nors daugumai pasaulio bankų pandemija gerokai apkarpė pelno rodiklius, pastarasis metų ketvirtis ypatingai skaudžiai atsiliepė Jungtinės Karalystės finansų sektoriui. Jis susiduria ne tik su viruso sukelta krize, bet ir su neapibrėžtumu dėl Brexito.
Šešių didžiausių JK bankų atidėjiniai nemokioms paskoloms sudarė 22,4 mlrd. JAV dolerių. Tai šiuo metu prilygsta viso „Barclays“ banko rinkos vertei. Atidėjimai yra privalomi pagal apskaitos taisykles, tačiau parodo ir tai, kaip sunkiai šalies namų ūkiai susitvarko su krize, kuri, anot Anglijos centrinio banko, yra giliausia per pastaruosius 300 metų.
Dauguma analitikų sutinka, kad padėtis darbo rinkoje bus esminis rodiklis kelyje į JK ekonomikos atsigavimą. „Deutsche bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygiui šalyje pasiekus 7 proc. ribą, bankams per du metus tektų atidėti iki 40 mlrd. svarų nemokioms paskoloms padengti.
Europos automobilių gamintojų nuostoliai
Krizė neaplenkė ir Vokietijos automobilių pramonės. „Volkswagen“ paskelbė apie 2,4 mlrd. nuostolį ir dėl to nusprendė sumažinti dividendų mokėjimą. Bendrovė prognozuoja, kad jos laukia iššūkiai dėl didėjančios konkurencijos, kintančių žaliavų ir užsienio valiutų rinkų bei griežtesnių emisijų reikalavimų. Įmonės akcijų kaina paskutinėmis savaitėmis sumažėjo apie 6 proc.
„Daimler“ koncerno nuostoliai siekė 1,9 mlrd. eurų, tačiau įmonė tikisi, kad pardavimai atsigaus antrojoje metų pusėje. „Daimler“ akcijų kaina pastarosiomis savaitėmis pakilo apie 6 proc. Koncernas BMW paskelbė apie pirmą kartą nuo 2009 m. patirtą nuostolį, kuris per antrą šių metų ketvirtį sudarė 666 mln. eurų. Rugpjūčio pradžioje BMW koncerno akcijų kaina pakilo apie 7 proc.
JK pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ pranešė apie sparčiau nei tikėtasi augantį klientų skaičių ir atnaujinamus skrydžius. Bendrovės akcijų kaina šoktelėjo 19 proc. įmonei paskelbus, kad liepos mėnesį jos orlaivių užimtumas siekė 84 proc. Nors pastarąjį ketvirtį bendrovės nuostolis siekė 424 mln. JAV dolerių, bendrovė tikisi, kad kito ketvirčio nuostoliai bus gerokai mažesni.
Aukso kaina nepaliauja kilti
Taurieji metalai ir toliau išlieka populiarūs – aukso kaina pasiekė visų laikų aukščiausią 2 065 dolerių už unciją lygį. Nors įsibėgėjus rugpjūčiui, aukso kaina kelias prekybos sesijas iš eilės krito, „Bloomberg“ analitikai mano, kad nauji rekordiniai aukso kainos lygiai dar bus pasiekti. Vienas pagrindinių aukso kainos augimo veiksnių yra obligacijų pajamingumas, kuris šiuo metu yra neigiamoje zonoje. Be to, centriniai bankai toliau vykdo kiekybinio skatinimo programas, tai tam tikrais atvejais lemia valiutos nuvertėjimą, ypač dolerio, ir mažesnes palūkanų normas.
Remiantis istoriniais duomenimis, aukso kainos kilimas lemia ir sidabro brangimą, bet didžiausią įtaką sidabro kainai per ilgą laikotarpį turi pramonės paklausa. Tolesnį sidabro brangimą galėtų paskatinti viceprezidento Joe Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose. Juos laimėjęs, jis žada įgyvendinti „Žaliąjį susitarimą“ ir inicijuoti plataus masto perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir kitų technologijų, kuriose sidabras naudojamas kaip sudedamoji dalis.
„Šiaulių banko“ rezultatai – geriau nei tikėtasi
Pirmojo pusmečio rezultatus paskelbė aktyviausia prekyba Vilniaus biržoje išsiskiriantis „Šiaulių bankas“. Per šį laikotarpį bankas uždirbo 20,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno, kuris buvo 25,5 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Banko paskolų portfelis per antrąjį ketvirtį išaugo 99 mln. eurų (+16 proc.), palyginti su antruoju 2019 m. ketvirčiu. Tai lėmė banko teiktos lengvatinės paskolos su valstybės garantija nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir gyventojams. Antrąjį ketvirtį bankas atidėjo 3,4 mln. eurų nemokioms paskoloms.
Banko atstovai pastebi, kad ketvirčio rezultatai buvo geresni nei tikėtasi ir viršijo dėl pandemijos koreguotus tikslus. „Šiaulių banko“ akcijų kaina po rezultatų paskelbimo paaugo 4,2 proc.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė.
