Tad kaip gi vyresnius žmones ketinama apginti nuo atleidimų iš darbo bei diskriminacijos, kalbėjome su ministru Linu Kukuraičiu.
Laba diena, ministre. Tai vis dažniau girdim, kad vyresnio amžiaus žmonės yra ignoruojami, kad ir parduotuvių užrašai, jog jie ten nepageidaujami, kad nevaikščiotų viešosiose erdvėse. Kaip jūs juos gelbėsit, kokį planą rengiat?
Yra graudu, kad tos sveikatos rizikos priemonės, o ir bendrai sveikatos rizikos įvardinimas galiausiai tapo socialine rizika senjorams, kad apribotas jų judėjimas, apribotos visos dalyvavimo visuomenėje galimybės. Ir dėl to turime maksimaliai padėti šiai grupei.
Tas priemonių planas, kurį šiandien mes aptarėm kartu su ministrais, kaip atskiras jis nebus tvirtinamas, jis tvirtinamas keliuose kituose planuose jau dabar egzistuojančiuose, nes yra begalės tų planų, kaip žinia.
Tai pagrindinės mintys būtų tokios, kad padėtumėme vyresnio amžiaus, ypač priešpensinio amžiaus žmonėms dalyvauti darbo rinkoje, nes matome, kad karantino laikotarpiu, deja, ši amžiaus grupė buvo dažnai atleidžiama iš darbo rinkos, ir, be to, jau šiandien Vyriausybėje svarstomas įstatymų paketas, kuriame senjorams, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra virš 60 metų, kad jei darbdaviai juos išleistų į prastovą, būtų mokama šimtaprocentinė subsidija už tas prastovas, tokiu būdu išlaikyti vyresnio amžiaus žmogaus santykį su darbdaviu.
Nes jeigu jie nutraukia tą santykį, jis iškrenta iš darbo rinkos, tai tada sugrįžti labai sudėtinga. Ypač šiuo laikotarpiu, kuris, manoma, bus sunkus ekonomiškai.
Bet čia kalba apie karantino laikotarpį?
Tai kalba ir apie karantininį, ir apie pokarantininį laikotarpį, nes šiandien nešamas irgi užimtumo įstatymo projektas į Vyriausybę, o paskui irgi į Seimą, kad prastovų galimybė prasitęstų ir po karantino laikų. Tada jau darbdavys spręstų, ar jis skelbia prastovą, pavyzdžiui, mes gaunam signalų iš verslo įmonių, ypač gamybos įmonių, turizmo sektoriaus, kur tos pasekmės yra užsitęsusios ilgiau negu planuojamas karantino laikotarpis, kad irgi galėtų pasinaudoti prastovomis, kai nėra darbo.
Bet ar jūs sugebėsit sukontroliuot, kad iš tiesų tie žmonės nebūtų atleidžiami, ir kaip tai atrodys? Kaip suprantu, čia Užimtumo tarnyba turėtų sužiūrėt, bet ar ji bus pajėgi?
Pirmiausia, labai svarbu, kad darbuotojai, kurie jaučia, kad jie yra spaudžiami išeiti iš darbo arba atleidžiami netinkamu būdu, kreiptųsi į Valstybinę darbo inspekciją. Tam yra nuolat veikiantis telefono numeris, kuriuo galima skambinti ir apie visus tokius atvejus informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Galima pasikonsultuoti, gauti tinkamą išaiškinimą, kaip elgtis toje situacijoje, ir čia tikrai darbdaviai neturėtų elgtis kažkaip priešingai, negu Darbo kodeksas įpareigoja.
Bet ar jūs nemanot, kad kol bus tos subsidijos, tol tie darbdaviai ir laikys tuos žmones, baigsis subsidijos – ir su tais žmonėmis bus atsisveikinta?
Egzistuoja tokia rizika, kaip ir sakau, Darbo kodeksas apsaugo ir darbuotojus, nėra taip paprasta atleisti darbuotoją, jeigu ir pats darbuotojas remiasi Darbo kodeksu, yra konsultuojamas teisininkų. Tikrai visais tais atvejais, kai yra spaudimas ir jaučiat, kad tai yra neteisinga, reikia kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. O ir patys darbdaviai yra įpareigoti tiek dėl subsidijų už prastovas, tiek dėl subsidijų už darbo užmokestį bent tris mėnesius išlaikyti darbuotojus visiškai išlaikant iš savo darbo resursų.
Dabar tas psichologinis emocinės pagalbos teikimas. Kalbama, kad skelbsit konkursą senjorų linijai. O kaip tai atrodys – atskira linija senjorams?
Mes jau dabar turim bent keletą linijų, kurios konsultuoja senjorus ir kalbasi su jais.
Tai gal jos neveiksmingos, jeigu reikia papildomų?
Tai bus ir jų sustiprinimas, greičiausiai, jos ir aplikuos. Nes jos turi tuos ir technologiškuosius resursus, kad galėtų užtikrinti tų telefonų linijų veikla. Tokių galimybių, tokių linijų mes turim, tai norim išsiplėsti jų veiklą, kad kiek galima daugiau būtų prieinama prie žmonių ir senjorai kiek galima mažiau būtų vieniši savo uždaroje erdvėje.
Tai – ateitis, gražūs dalykai, tačiau grįžkim prie šiandienos. Visgi tie vyresnio amžiaus žmonės sako, jie jaučiasi, kad yra diskriminuojami. Ką jūs šiuo metu ketinat daryt? Tas parduotuves baust, kurios neįsileidžia jų, ar kaip elgtis?
Jau dabar operacijų vadovas Aurelijus (Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – red. past.) yra pakeitęs tuos rekomenduojamus sąrašus ir nuostatų tokių, kurios pasirodė praėjusias savaites, tokių užrašų niekur turėtų nelikti.
Tai, manau, kad pamoką visi išmokom ir dabar tik reikia kiek galima artimesnę ir labiau integruotą aplinką kurti. Tai ne tik neįleisti į tas parduotuves, bet pakviesti ir sukurti jiems erdves, kad jie nesusidurtų su sveikatos rizika, tai reiškia, kad galimybe užsikrėsti. Šiuo atveju svarbu, kad visos paslaugas teikiančios viešojo maitinimo ar kitos įstaigos laikytųsi tų būtinų sveikatos reikalavimų ir tokiu būdu ir senjorai, ir visos kitos amžiaus grupės galės dalyvauti.
Dėkui už pokalbį.
