Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi „Barboroje“ kurį laiką dirbanti Lina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji pasakoja, kad daugiausiai darbo buvo karantino metu, kai visi darbuotojai turėjo laikytis bent 2 metrų atstumo.
„Nežinau, kokio dydžio turėtų būti sandėlis, kad būtų išlaikytas rekomenduojamas 2 metrų atstumas tarp „Barboros“ ir „Maximos“ darbuotojų.
Nuolatos prasilenkiam vieni su kitais, pavyzdžiui, surinktas prekes išskirstant į užsakymus. Vieni kitiems lipdavome ant galvų, nes vietos prasilenkti nebūdavo, jau net nekalbu apie privalomą bent 2 metrų atstumą“, – sako Lina.
Visgi anot jos, baisiausia dar yra ne tai. Ji tikina, kad darbuotojų teisės šioje įmonėje yra pamirštos.
„Pamaininis fizinis darbas trunka po 12 valandų, per šį laiką turime tik vienos valandos pertrauką, tačiau niekada nežinai, ar galėsi eiti pavalgyt ar ne – gali tekti dirbti be pertraukos.
Taip pat nežinai, kada baigsi darbą. Atidirbus 12 valandų pamainą, pamainos vadybininkai nepaklaus, ar gali pasilikti ilgiau, jie tiesiog pasakys, kad lieki ir niekam neįdomu, pavargai tu ar ne, ar turėjai pietų pertrauką, ar ne“, – sako mergina.
Lina pasakoja, kad pamainos vadybininkai skaičiuoja, kiek kartų darbuotojai nueina į tualetą ar atsigerti vandens, o dėl karantino valgykloje sudarytas valgymo grafikas – nurodyta, kada ir kas eina valgyti. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nepaisant šio grafiko, į pietų pertrauką per pusę paros trunkančią darbo pamainą ne visada leidžiama išeiti arba reikalaujama grįžti po 15 minučių.
„Po 8 darbo valandų paprašius eiti pavalgyti, kai dirbi nuo 6 valandos ryto ir neturėjai kada prisėsti ir pailsinti kojų, o visi tavo vizitai į tualetą buvo suskaičiuoti, iš pamainos vadybininkų sulauki atsako: „Kokį valgyt..!? Reikia dirbti, nes mes vėluojam.“
Galiausiai po 20 minučių pamatai juos pačius kartu su kurjeriais biure valgant picą, kai karantino metu kurjeriai net negali įeiti į vidaus patalpas“, – teigia darbuotoja.
Įvykis žinomas
Tokių atvejų egzistavimas darbovietėje įmonės vadovams nėra naujiena, tačiau, jų teigimu, daroma viskas, kad tokie įvykiai nebesikartotų.
„Pirmiausia, norime atsiprašyti šio darbuotojo. Vertiname kiekvieno darbuotojo pastangas ir indėlį į sėkmingą įmonės veiklą, ypač šiuo sunkiu periodu. Todėl mums svarbu, kad būtų laikomasi nustatyto darbo ir poilsio režimo. Apgailestaujame, kad šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.
Tačiau noriu pabrėžti, kad į tokias situacijas žiūrime labai rimtai. Šis įvykis mums yra žinomas, su atsakingais asmenimis spręsime, ką daryti, kad tokios situacijos daugiau nepasikartotų“, – komentuoja elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ komercijos vadovas Andrius Jurgelevičius.
Jis tikina, kad įmonė labai atsakingai žiūri į darbo saugos bei darbo ir poilsio režimo laikymąsi, o darbas organizuojamas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.
„Tikimės, kad šis pavyzdys ateityje užkirs kelią tokioms situacijoms ir darbuotojai dar atsakingiau vertins ne tik savo, bet ir kolegų darbą bei poilsį.
Suprantame, kad šiuo laikotarpiu visi mūsų darbuotojai dirba didesniu intensyvumu nei įprastai. Esame dėkingi darbuotojams, kad jie, negailėdami savo jėgų, su dideliu atsidavimu visą šį laikotarpį stengėsi užtikrinti kuo daugiau žmonių galimybę saugiai apsipirkti iš namų“, – sako A. Jurgelevičius.
Parduotuvės komercijos vadovas teigia, kad toliau rūpinsis darbuotojų ir klientų saugumu. Ir nors karantino sąlygos švelnėja, tačiau patalpų viduje vis dar laikomasi griežtų saugos ir prevencijos reikalavimų.
Anot jo, darbuotojai yra aprūpinti visomis apsaugos priemonėmis, kiekvieną rytą jiems matuojama temperatūra, ne rečiau kaip du kartus per dieną dezinfekuojamos darbo priemonės ir patalpos. Siekiant mažinti galimų kontaktų skaičių, toliau paliekamos atskirtos prekių surinkėjų ir kurjerių darbo ir poilsio patalpos, o darbas pamainomis organizuojamas taip, kad skirtingos pamainos neturėtų fizinio kontakto.
Dėl „Barboros“ Darbo inspekcija jau sulaukė skundų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodė, kad nuo šių metų sausio 1 d. jau sulaukta 3 skundų dėl bendrovės „Barbora“. Du skundai nepasitvirtino, vienas nenagrinėtas, nes pateiktas anonimiškai. Taip pat buvo gautas vienas prašymas nagrinėti darbo ginčą, tačiau jis buvo atmestas.
VDI pabrėžia, kad Darbo kodekse yra nustatyti maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimai. Darbo laiko režimas negali pažeisti šių reikalavimų.
„Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną ar pamainą negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Per darbo dieną darbuotojui suteikiamos pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis, dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.
Ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę“, – nurodo VDI atstovė.
VDI taip pat atkreipia dėmesį, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų ar pamainų trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jeigu darbuotojo darbo dienos trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.
„Darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrinti minimalūs poilsio ir maksimalūs darbo laiko reikalavimai. Tuo atveju, jeigu darbdavys pažeidžia Darbo kodekso nuostatas ar viršija savo įgaliojimus, darbuotojai turi teisę kreiptis su rašytiniu skundu į VDI dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo“, – sako VDI atstovė.
Taip pat nurodoma, kad darbdavys taip užtikrinti sveikas ir saugias darbuotojų darbo sąlygas. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar jis neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pavyzdžiui, nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan. Dėl galimų pažeidimų darbuotojai gali kreiptis į VDI.
Yra priimtas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro sprendimas dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių prekybos ir paslaugų teikimo vietoms. Dėl šio sprendimo pažeidimų reikia kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
Prasidėjus karantinui išaugo darbuotojų skaičius
„Sodros“ duomenimis, prieš prasidedant karantinui, kovo 15 d., „Barboroje“ dirbo 516 darbuotojų, kovo 31 d. čia jų buvo jau 400 daugiau – 933 darbuotojų.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Barboroje“ dirba 676 žmonės.
2020 m. kovo mėnesį įmonėje „Barbora“ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas buvo 988,49 euro neatskaičius mokesčių.
Palyginti su 2020 m. vasario mėnesio vidutiniu atlyginimu, jis sumažėjo 22 proc. (vasarį vidutinis atlyginimas siekė 1270 eurų).
Vidutinis atlyginimas gali sumažėti dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, dėl to, kad daugiau naujų darbuotojų dirba mažiau valandų ir per mėnesį uždirba mažesnę algą.
