valdas adamkus

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Neformalus vaikų švietimas: esama situacija ir plėtros kryptys“. Su vyriausybinių institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais valstybės vadovas aptarė vaikų ir jaunimo ugdymo bei užimtumo klausimus. V. Adamkus pabrėžė, jog greta vykdomos bendrojo lavinimo sistemos reformos, būtina aktyviau atnaujinti ir plėtoti neformaliojo vaikų švietimo sistemą.

Lietuvoje kitos savaitės pabaigoje lankysis Baltijos šalių bičiulis, Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas).Planuojama, kad susitikimuose su aukščiausiais šalies pareigūnais jis aptars Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos gaivinimą, regiono energtikos projektus, o Seime pasisakys per Laisvės gynėjų dienai skirtą iškilmingą posėdį.

Tradicinį metinį pranešimą prezidentas Valdas Adamkus Seime ketina skaityti kovo pabaigoje. Kaip BNS sakė prezidento vidaus politikos ir analizės patarėjų grupės vadovas Lauras Bielinis, pranešimas jau yra ruošiamas, jame bus atspindėtos pagrindinės laikmečio aktualijos. "Prezidentas metiniame pranešime akcentuos tai, kas aktualu Lietuvos visuomenei ir valstybei.Visas pagrindines problemas, kurios buvo ir kurios gresia Lietuvai, bus pasistengta įvardyti", - kalbėjo L.Bielinis.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį lankėsi Kaune, kur šalies vadovui buvo suteiktas Kauno Garbės piliečio vardas. Kauno miesto rotušėje vykusios ceremonijos metu valstybės vadovas padėkojo už suteiktą garbingą titulą. V.Adamkus pabrėžė, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą, tačiau ir gyvenamoji vieta bei aplinkiniai žmonės padeda kloti gyvenimo kelio gaires.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įsijungimo į Europos Sąjungos valstybių šeimą proga pasveikino Bulgarijos ir Rumunijos vadovus ir šių šalių žmones. Bulgarijos ir Rumunijos vadovams išsiųstuose laiškuose V. Adamkus savo ir visos lietuvių tautos vardu pasveikino šias šalis nuėjus ilgą reformų kelią ir tapus visateisiais Europos Sąjungos nariais. Valstybės vadovas pabrėžė, kad ši diena svarbi visam mūsų regionui ir visai Europos Sąjungai.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį vakare telefonu kalbėjosi su Latvijos Respublikos prezidente Vaira Vyke – Freiberga ir išreiškė užuojautą Irake žuvusių Latvijos karių artimiesiems ir Latvijos tautai.„Priimkite ne tik mano asmeninę, bet ir visos Lietuvių tautos užuojautą, - sakė valstybės vadovas. Tikiu, kad skausmo valandą vienydamiesi su žuvusių artimaisiais mes patvirtiname, kad demokratija nėra tik žodžiai.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 18 straipsniu, pasirašė dekretą, kuriuo pakeitė ankstesnius Lietuvos Respublikos prezidento dekretus dėl valstybės apdovanojimų asmenims.

Vienintelis priešnuodis nuo smurto plitimo - pilietinės visuomenės stiprinimas. Tai teigiama šeštadienį Vilniuje, Prezidento rūmuose vykusio tarptautinio intelektualų forumo "Pakantumas prievartai ir reformų sėkmė" išvadose. Forume dalyvavo Lietuvos, Rusijos, Serbijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos, Azerbaidžano ir kitų valstybių atstovai.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį rengiamas tarpukario Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gimimo 140-ųjų metinių minėjimas. Jame dalyvaus prezidentas Valdas Adamkus, istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas.

Maždaug 300 vaikų dalyvaus prezidento žmonos Almos Adamkienės paramos ir labdaros fondo rengiamoje kalėdinėje šventėje. Šeštadienį į šventę prie Kalėdinės eglutės Prezidentūroje atvyks vaikai iš 20-ies A.Adamkienės fondo remiamų mokyklų. Iš pradžių vaikai pamatys šokio studijos "Polėkis" parengtą baleto programą, vėliau susitiks su Kalėdų Seneliu, kuris vaikams įteiks dovanėles, pranešė prezidento spaudos tarnyba. Šventėje dalyvaus ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma.

Socialdemokratai ir konservatoriai teigia iš esmės sutarę dėl tolesnės paramos premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamai mažumos Vyriausybei, o susitarimą žada pasirašyti kitą ketvirtadienį. "Sutarėme dėl visko, manau susitarimą pasirašysime abiem pusėms tinkamu laiku - ketvirtadienį", - BNS patvirtino opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius. Konservatoriai teigia mažumos Vyriausybę remsią tik tais klausimais, dėl kurių abi partijos susitars.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pradėjo šį savaitgalį Lietuvos Prezidentūroje vyksiančius Nacionalinių maldos pusryčių renginius. Valstybės vadovas konferencijoje „Tautų ateitį kurkime kartu“ pasakė kalbą, kurioje ragino „tiesti pasitikėjimo tiltus tarp žmonių, tarp bendruomenių ir valstybių“.Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pradėjo šį savaitgalį Lietuvos Prezidentūroje vyksiančius Nacionalinių maldos pusryčių renginius, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento peripetijų artėjant prie pabaigos – gera VSD vadovo nuotaika. „Toks tyrimas bus naudingas“, – savo įsitikinimą žurnalistams pagarsino VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, penktadienį liudijęs įstaigos veiklos tyrimą atliekančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu kalbasi Živilė Makauskienė. – Šių metų rugsėjį sukanka 15 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo. Kaip trumpai apibendrintumėte lietuvių ir lenkų santykių raidą per tą laikotarpį? – Per tą laiką pavyko sukurti gerus kaimyninius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuva ir Lenkija nebuvo savarankiškos ir neturėjo valstybinių santykių. Todėl tai yra didelis pasiekimas.

Visuomenė laukia, visuomenė tikisi, o Proveržio kaip nėra, taip nėra. Pati visuomenė galių jo prisišaukti neturi, tad lieka tik viltis. O gal net viliantis ruoštis keršyti tiems, nuo kurių priklauso Proveržio neatvykimas. Tačiau iš visuomenės keršto, kaip jau įsitikinome, – tik dar vienas Viktoras, kuriam laikui sugebantis suvaidinti reikiamą pavidalą. Jau gana ilgai socialdemokratai, konservatoriai ir prezidentas Valdas Adamkus derasi dėl naujos Vyriausybės ir galo toms deryboms nematyti.

Lietuvos valstybę, visuomenę ir lietuvių tautą ištikusios bėdos visu savo grožiu ėmė ryškėti per prezidento Rolando Pakso apkaltą. Tuo metu net kai kurie aukščiausio rango valstybės veikėjai prakalbo apie būtinumą apsivalyti, atsinaujinti, „atsigręžti į žmogų“. Tačiau kalbos taip ir liko kalbomis, nes nėra jėgos, kuri priverstų politinį elitą pereiti prie darbų.

Lietuva yra ant demokratinės bendruomenės fronto linijos, tad jai tenka ypatinga atsakomybė prisidedant prie demokratijos plėtros – išskirtiniame interviu „Omni.lt“ sakė šį šeštadienį kadenciją baigiantis JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas D. Mullas. Vilniuje praleidęs trejus metus ir dalyvavęs svarbiausiuose Lietuvai įvykiuose ambasadorius namo išsiveš prisiminimus apie krepšinį, alų ir jaukias sostinės gatveles.

„Jei esi stiprus ekonomiškai, esi stiprus ir politiškai“, – sakė Baku viešintis prezidentas Valdas Adamkus. Lietuva, kaip ir kitos Transatlantinės bendruomenės narės, mano, kad Azerbaidžanas padės Europai užsitikrinti energetinį saugumą. Alternatyvūs naftos ir dujų telkiniai bei Rusiją aplenkiantis vamzdynas yra pakankama priežastis bendradarbiauti su prezidentu Ilhamu Aliyevu, kartais ignoruojant klanų valdomos šalies nuklydimus nuo demokratijos kelio.

Kijeve GUAM šalių susitikime dalyvaujantis prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas Lietuvoje susidariusią situaciją, teigė, kad „Mažeikių naftos“ nacionalizavimas yra kraštutinė priemonė, tačiau neatmetė galimybės, kad jos bus imtasi, jeigu reikės ginti Lietuvos valstybinius interesus. Vilniuje pasigirdus kalboms, kad Rusijos vyriausybė neatsisakys ketinimų perimti „Mažeikių naftos“ akcijas, Lietuvos valdžia prabilo apie galimą įmonės nacionalizavimą.

Dariaus ir Girėno laikais Lietuvą su pasididžiavimu laikėme šalimi lakūnų. Didžiavomės prieš visą pasaulį, kad lietuviai skraidyti moka, o praėjus šešiolikai metų nuo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatėme, kad gyvename valstybėje nebe lakūnų, o lakstūnų. Laksto dabar visi ir visur. Paprasti žmonės, geresnio gyvenimo ieškodami, bėga iš valstybės, nes Marijos žemėje gyventi ir išgyventi nebegali.

Kontroversiškasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmoudas Ahmadinedžadas) viename pirmųjų savo interviu savaitraščiui „Time“ (http://www.time.com/time/archive/preview/0,10987,1106317,00.html) prisipažino, kad ir dabar iš namų į darbą atsineša savo žmonos paruoštą maistą. Toks aukštas pareigas einantiems keistas elgesys dabartinį prezidentą garsino, kai jis dar buvo Irano sostinės Teherano meras.

Vilniuje vykęs tarptautinis valstybių vadovų, visuomeninių organizacijų ir intelektualų forumas „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ išsirutuliojo į reikšmingą Europos politinio gyvenimo įvykį, kurį palydėjo didžiųjų valstybių – Jungtinių Valstijų ir Rusijos – atstovų komentarai. Forumas reikšmingas pirmiausia dėl to, kad paryškino esminius Europos Sąjungos politikos „skaudulius“. Kokie tie „skauduliai“? Jie susiję su vis labiau jaučiama bendros ES politikos nuostatų bei gairių stoka.

Įsivaizduokime, kad vienas epizodas pastarajame Darbo partijos suvažiavime galėjo susiklostyti kitaip. „Ką jūs gero nuveikėte partijos, šalies labui?“ – rūsčiai paklausė Viktoras Uspaskichas savo kritikų. Salėje įsiviešpatavo mirtina tyla. Staiga iš savo vietos pakilo vienas Darbo partijai priklausantis Seimo narys ir pareiškė: „Mes kai ką padarėme, bent vieną svarbų darbą tikrai esame atlikę!“ – „Įdomu kokį?“ – pasityčiodamas paklausė V. Uspaskichas.

Senovėje žmonės, pranašaudavę ateitį, vadinti pranašais. Bet kuo labiau per istorijos, literatūros pamokas susipažįsti su istorinėmis Lietuvos asmenybėmis, kuo atidžiau įsigilini į jų biografijas, skelbtas mintis, darbus, tuo labiau supranti, kad jie, tie naujieji pranašai, matė toliau, žvelgė plačiau.

Lietuvos politinis elitas nuosekliai rentė tokią politinę korupcinę sistemą, kuri galėtų veikti visiškai atsisaisčiusi nuo visuomenės interesų ir lūkesčių. Visuomenė buvo paversta elektoratu, o elektoratas, kaip politologinė chimera, negali turėti jokių kitų interesų, o tik vieną vienintelį – tam tikru metu nueiti prie balsadėžių. Tad tarp rinkimų į tą padarą neverta kreipti dėmesio.

Baigė darbą dar viena Seimo laikinoji komisija, kurios išvadų patvirtinimas atidėtas rudeniui. Nutekėjo daug laiko, išlieta nemažai rašalo. Komisijos išvados liudija, kad buvo stengtasi gilintis į šią bylą, primygtinai laikantis Seimo keltų užduočių. Išvados praplečia žiniasklaidos atidengtą reiškinį, kvalifikuoja pražangas, prieštaringumus ir neaiškumus, tačiau tikrą politinį Turniškių reiškinio vertinimą palieka kažkam kitam.

Pernai buvo galutinai baigti 16 metų trukę Šeimyniškėlių piliakalnio prie Anykščių tyrinėjimai. Atsižvelgiant į sukauptus archeologinius duomenis ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengtas medinės pilies statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Atėjo metas pradėti realiai įgyvendinti devynerius metus brandintą idėją – vienintelių Lietuvoje iki galo atliktų medinės pilies tyrinėjimų duomenis įkūnyti pilies rekonstrukcijoje.

Šiandien Lietuvoje visu aštrumu kyla politinės ir moralinės lyderystės problema. Kuo mūsų politinio teatro scenoje dar begalima tikėti? Kieno balsas ir žodžiai dar skamba ne juokingai ir apgailėtinai, bet daugiau ar mažiau autentiškai? Kas iš pirmojo ešelono politikų dar nesukelia žaibiškos atmetimo reakcijos visuomenėje? Be abejo, tikru moraliniu autoritetu ir kone vienintele civilizuotos politikos viltimi vis dar išlieka šalies prezidentas, nepaisant jo patarėjų komandos viražų, kuriuos steb...

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ne taip seniai pareiškė norįs iš gyvenimo išbraukti 2005 metus. Šitas vertinimas iš esmės jau ir galėjo atstoti visus galimus metinius pranešimus. Jeigu jau šalies vadovą apima tokia neviltis, kad net visus gyvenimo metus norisi išbraukti, tai ką kalbėti apie tuos žmones, kurie kiekvieną dieną keliauja į darbą nelydimi mašinų su žiburėliais ir kruopščiai skaičiuoja centus nežinodami, ar galės nusipirkti mėsos, ar vėl teks verstis vien kruopomis.

Lietuva šiandien jaučiasi lyg sugavusi auksinę žuvelę. Per 2007-2013 metus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gausime daugiau nei 20 mlrd. litų paramos. Belieka tik apsispręsti, kokioms sritims šiuos pinigus paskirstyti. Tačiau sugalvoti tris norus nėra taip jau lengva. Ir labai baisu po to likti prie suskilusios geldos.

Šiomis dienomis Vilniuje vyksta tarptautinis forumas „Europa-Rusija“. Forumo tikslas – rasti tų sąlyčio taškų, kurie leistų Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai sukurti tarpusavio pasitikėjimu grįstą partnerystę. Deja, susėdus prie diskusijų stalo ES ir Rusijos atstovams, aiškiai pasimatė, jog abi pusės vis dar šneka skirtingomis kalbomis.

Diskusija dėl varganos humanitarinių ir socialinių mokslų ateities įgavo šiokį tokį „svorį“ – susirūpinimą ėmė reikšti ne tik iškilūs mokslininkai, bet ir prezidentas Valdas Adamkus. Nors šitai teikia vilčių pagerinti ne tik minėtos srities, bet apskritai Lietuvos mokslo būvį, tačiau kol kas nesiimama nustatyti dabarties, juolab ateities reikalavimus atitinkančias mokslo politikos gaires.

Artėjanti Kovo 11-oji nejučia paakino atsigręžti į dar nenutolusią Vasario 16-ąją. Žinoma, pirmiausia tai kiekvieno žmogaus savaip suvokiama asmeninė, individuali šventė. Dalis žmonių jaučia vidinį poreikį istorinėse ar tradiciškai su šia diena susietose vietose pabūti drauge su kitais bendrapiliečiais. Tačiau didžiuma gyventojų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedalyvaujančių viešuose sambūriuose, šiokį tokį šventės dvelksmą gali patirti tik iš radijo ar televizijos laidų.

Politinio elito sąvoka ganėtinai paplitusi, tačiau jos turinys įvairuoja nelygu susikurtas ar įsivaizduojamas to elito modelis ar apskritai visuomenės gyvenimo supratimas. Kadangi elito sąvoka išskiria tam tikrą grupę žmonių ir atskiria ją nuo visuomenės, tai mūsų politikai, vaizduodami demokratiškai išrinktus visuomenės atstovus, linkę apsimesti nesuprantą, kas yra politinis elitas.

Kas sieja keletą, atrodytų, tarpusavyje visiškai nesusijusių įvykių – amerikietės krepšininkės Kathryn Douglas neįvykusios lietuviškos pilietybės istoriją, naftos tiekimo krizę Mažeikiuose ir tragišką Lietuvos valstybės saugumo pareigūno bei diplomato Vytauto Pociūno netektį? Sieja tai, kad visa tai yra laiko ženklai, atidengiantys dramatišką išmėginimą vėl patiriančią mūsų valstybę ir trapius jos pamatus.

Įtampa tarp valdančios daugumos koalicijos partnerių neabejotinai ir grėsmingai didėja. To nematyti gali tik aklas arba visiškai nesiorientuojantis šiandieninėje Lietuvos situacijoje žmogus. Pažiūrėkime į tris pastarojo meto pavyzdžius. 1. Bekompromisė ir atvira kova tarp Algirdo Brazausko socialdemokratų ir Viktoro Uspaskicho darbiečių – kas ir kam dalins 20 mlrd. ES fondų lėšas.

Mikui per trisdešimt, tačiau tik šiemet jį pamačiau slidinėjant. Vaikinas (informacija subrendusioms: dar nevedęs) ėjo gatve su slidėmis ir lazdomis ant kairiojo peties. Pakrašty miestelio, kur bolavo dar neužstatytas daubos lopinėlis (pavasarį dauba paskęsta vandenyje, tuomet po jį rėkdami braido kirai), Mikas įsispyrė į nešulį ir labai pamažu ėmė slysti per ploną sniego paklotę. Tuoj pat keistai susvyravo ir griuvo visu ūgiu.

Išeivijoje iki ano šimtmečio devintojo dešimtmečio dar šiek tiek veikė iš tarpukario nepriklausomybės laikų paveldėtos lietuvių politinės partijos. „Veikė“ ta beveik šešėline prasme, kad dar turėdavo formalias valdybas, kurios rengdavo vis retėjančius susirinkimus, bet neužsiimdavo jokia partijoms normalia veikla. Ir taip buvo dėl visiškai suprantamų priežasčių.

Akcentuojama, kad valdančioji dauguma braška per daugelį siūlių ir, ko gero, tik siekis išlaikyti valdžią kol kas nesukelia didesnės politinės krizės Lietuvoje. Aiškiai matyti, kad, be viešai demonstruojamo sutarimo, keturių valdančiųjų partijų "bendradarbiavimas" remiasi dviejų didžiųjų koalicijos partijų tarpusavio konkurencija ir pavieniais, tačiau gana ambicingais Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės veiksmais.

Sausio viduryje prezidentas Valdas Adamkus, surengęs pasitarimą apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, paragino susimąstyti, ar visuomenės patriotizmo stoka netampa grėsme valstybingumui. Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvoje turėtų keistis kultūrinės ir istorinės atminties modelis. „Pagonybės idealizavimo priešprieša – kitas modelis, pabrėžiantis mūsų tapimą Europos dalimi. O tai įvyko baroko epochoje“, – interviu savaitraščiui „Panorama“ sakė istorikas.

Prezidentas lipa ant nuospaudų valdančiajai daugumai ir neleidžia koalicijai tvarkingai vesti šalies į šviesų rytojų. Ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui pastaruoju metu labai sekasi apsimesti, kad jis tai šio, tai ano nesupranta, tačiau šį sykį mūsų premjero nustebimas, atrodo, visiškai nuoširdus: ir ko tas prezidentas kimba? Politinės tarybos sprendimai – privalomi Kaip žinia, Valdas Adamkus praėjusią savaitę sukritikavo valdančiosios koalicijos politinę tarybą ir pareiškė, kad ši ta...

Antradienis. Rytas Po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nusprendė padaryti gerą darbą. Apsižvalgęs jis paėmė narvelį su laukiniu varnėnu ir išėjo į mišką. Politikas nusprendė paleisti paukštį laisvėn. Optimistiškai girgždėjo sniegas po kojomis. Uspaskichas ieškojo jaukesnės vietelės – startas laisvei varnėnui turėjo būti estetiškai malonus aktas. Suradęs tinkamą laukymę, Uspaskichas atidarė narvelio dureles.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Šių metų skandalų Lietuva – kaip klipatėlių gyvenimas Balio Sruogos „Dievų miške“: visi kruta, juda, vaizduoja, kad dirba, bet tikro darbo rezultatų nematyt. Negi paneigsi, kad problemos nebuvo sprendžiamos? Vos prasidėję metai įvarė galvos skausmą politikams, kurie „staiga išaiškėjo“ esą KGB rezervistai. Ir ne bet kur, o vienuose įtakingiausių valstybės postų – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.

Savaitės naujienos: girtas 21 metų vairuotojas Vilniuje, Trakų gatvėje, nuvertė balkoną laikantį atlantą (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_323164), A. Pugačiova ir F. Kirkorovas pranešė apie santuokos nutraukimą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322990), taip pat paskelbta, kad G. W. Bushas norėjęs susprogdinti arabų televiziją "Al Jazeera", nors gal tai buvęs tik pokštas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322727). Svarbiausia naujiena Lietuvoje - gilėja patriarcho ruduo.

Ir publika, ir politikai nekantriai laukė, kaip susiklosčiusią padėtį įvertins prezidentas Valdas Adamkus ir kokias nurodys jos įveikimo gaires. Visi laukia ir visi pasirengę savaip suprasti prezidento žodžius – pritempti prie sau naudingo kurpalio. Juolab kad žinoma, jog šalies vadovas viešais pasisakymais jokios politinės krizės numaldyti negali – tai tiesiog ne jo funkcijos. Svarstant prezidento žodžius pravartu įsivaizduoti jo padėtį.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu atskleidžia profesionalaus sporto ir neprofesionalios politikos sankirtas, analogijas ir peripetijas. Paskui nerimauja dėl romantiškų savaitgalių, seksualinių spąstų ir Londone viešinčio prezidento. Sūrskis: Vat, Mauzeri, kaip nemanyk, o bet tačiau Mandzedungas buvo teisus, sakydamas, kad nieko nėra geriau, kai žmogus atsiduria savo vietoje. Mauzeris: Apie kurį, kolega, čia jūs žmogų kalbat? Sūrskis: Taigi apie Vytenį Povilą Andriukaitį.

Prieš kurį laiką virš Valdovų rūmų buvo iškeltas vainikas - baigtos statyti pagrindinės konstrukcijos, dalis jų ruošiama dengti stogu. Jau dabar matyti, kad iškilo didingas statinys, keičiantis Vilniaus veidą, prikeliantis svarbias mūsų istorijos prasmes ir sykiu urbanistiškai pažymintis mūsų atgautąją nepriklausomybę. Valdovų rūmai stebėtinai greitai iš beveik neįtikėtino sumanymo virto tikrove.

Į Liberalų ir centro sąjungą įsimetęs virusas sargdina ne tik šią partiją, bet ir visą Lietuvos politikos centro dešinę. Kol liberalcentristai sprendžia, kas turi valdyti partiją, centro dešinės ideologija baigia išnykti iš politinio žemėlapio, o jos rinkėjai turi rinktis tarp kitų partijų arba laukti naujų pranašų.