Šiomis dienomis Vilniuje vyksta tarptautinis forumas „Europa-Rusija“. Forumo tikslas – rasti tų sąlyčio taškų, kurie leistų Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai sukurti tarpusavio pasitikėjimu grįstą partnerystę. Deja, susėdus prie diskusijų stalo ES ir Rusijos atstovams, aiškiai pasimatė, jog abi pusės vis dar šneka skirtingomis kalbomis.
Vertybės ir „prievartaujama“ Rytų Europa
Atidarydamas forumą, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad kovą už atskirus interesus turi pakeisti bendros vertybės, nes tik ant tokio pamato gali vystytis ES ir Rusijos bendradarbiavimas.
Prezidentas teisus. Bendrų vertybių išpažinimas išties būtų svarbus sąlyčio taškas, žadantis geras tarpusavio santykių raidos perspektyvas. Ir dėl vertybių abi pusės lyg ir sutaria: rinkos ekonomika, demokratija, žmogaus teisės. Deja, interpretacijos, kaip reikėtų ginti šias vertybes – kardinaliai skirtingos. Ypač tai išryškėjo prabilus apie Rytų Europos problemas.
Rusijos prezidento specialusis atstovas santykių su ES klausimams Sergejus Jastržembskis apkaltino ES, kad ši grubiai kišasi į Baltarusijos, Ukrainos, kitų rytinių kaimynių reikalus ir verčia jas pasirinkti, su kuo eiti – su ES ar Rusija. Pareigūnas pažymėjo, kad ypač aktyviai tą daro Lenkija.
Vokietijos, Švedijos, Lenkijos atstovai puolė įrodinėti, kad ES nevykdo jokio geopolitinio projekto, o tiesiog traukia posovietinės erdvės gyventojus kaip magnetas, nes siūlo patrauklų ekonominį ir socialinį modelį. Rytų europiečiai galės laisva valia apsispręsti dėl savo ateities.
Bet „pasakomis“ apie demokratijos idealus Rusijos atstovai nenorėjo tikėti. Gorbačiovo fondo atstovas Viktoras Kuvaldinas vėliau apkaltino ES, kad ši vadovaujasi dvigubais standartais: pati teikia milijoninę paramą kaimyninėms šalims, o kai Rusija joms pigiau parduoda dujas, iškart kyla isterija dėl „energetinio ginklo“. Nesąžininga konkurencija dėl įtakos zonų, kitaip ir nepavadinsi.
SSRS iširimas – „nacionalinė trauma“
Nesusikalbėjimas tarp dviejų pusių forume jautėsi visą laiką. ES atstovai savo pasisakymuose užsimindavo apie būtinybę vykdyti demokratines reformas, o rusai atsikirsdavo, kad darydami Rusijai spaudimą Vakarai nesistengia jos pažinti ir suprasti.
Tas pats V. Kuvaldinas labai konkrečiai sudėliojo visus taškus ant „i“. Visų pirma, anot jo, Vakarai susikompromitavo remdami Boriso Jelcino režimą, atvedusį Rusiją ant dezintegracijos ribos. Todėl šiandien, kai prezidentas Vladimiras Putinas puolamas dėl valstybę stiprinančių reformų, rusų akimis tai atrodo kaip akivaizdus priešiškumas Rusijai.
Anot V. Kuvaldino, dar sunkiau Maskvai yra susišnekėti su Baltijos šalimis ir Lenkija. Vien todėl, kad Sovietų Sąjungos iširimas 1991-aisiais lietuviams ar lenkams yra džiugus momentas, reiškęs galimybę atkurti nepriklausomybę. Tuo tarpu rusams tai buvo katastrofa, nacionalinė trauma.
Turint galvoje tokį požiūrį, nėra ko stebėtis, kad S. Jastržembskis Vilniuje žurnalistams pareiškė, kad Rusija nesiruošia atlyginti Lietuvai sovietinės okupacijos padarytos žalos. Ir pridūrė, kad panašūs praeities klausimai tik kelia ideologinę įtampą ir trukdo eiti į priekį.
Prieš akis – ilgas kelias į supratimą
Per pirmąją forumo „Europa-Rusija“ dieną nuskambėjusios mintys, pagrindo optimizmui nesuteikia.
Vakarų raginimai imtis demokratinių reformų, Rusijai skamba kaip siūlymas nepaisyti jos nacionalinių interesų, visų pirma – valstybės integralumo ir saugumo. ES kaimynystės politika rusams atrodo kaip gudrus būdas apkarpyti Rusijos įtakos zoną. Galiausiai nuo sovietų režimo nukentėjusių tautų noras, kad skriauda būtų pripažinta, vertinamas kaip druskos bėrimas ant rusų tautos žaizdų.
Sinchroninis vertimas į rusų bei anglų kalbas užtikrino, kad forumo dalyviai supras vieni kitų žodžius. Bet norint suvokti vienas kito jausmus, reikalinga daug daugiau: daugiau laiko, daugiau pastangų ir noro iš abiejų pusių. Ir galutinės tokio projekto sėkmės negali pažadėti niekas.
