povilas žielys

Didžiausia kliūtis geriems Lietuvos ir Rusijos santykiams yra ne abiejų šalių valdžios užsispyrimas ar skirtingas požiūris į demokratiją. Ir net ne Jungtinės Valstijos, kurias įprasta kaltinti dėl visų pasaulio bėdų. Labiausiai Lietuvą ir Rusiją skiria kardinaliai priešingos istorinių įvykių interpretacijos.

Po karo Gruzijoje populiarus Lenkijos savaitraštis „Wprost“ viršelyje išspausdino sumontuotą nuotrauką, kurioje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, pasiguldęs ant kelių Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, karšia jam kailį. Taip lenkų žurnalistai norėjo pasakyti, kad N. Sarkozy nebuvo pakankamai griežtas derybose su Maskva. Griežtesnės ir vieningesnės ES pozicijos konflikto metu pasigedo ne vien karingieji lenkų žurnalistai.

Prieš 2008 m. balandžio 2–4 d. Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kur iš esmės turėjo būti sprendžiamas Ukrainos ir Gruzijos būsimos narystės Aljanse klausimas, Lietuvoje nutiko neįprastas dalykas – internetinės žiniasklaidos puslapiuose bent trumpai buvo įsiplieskusi diskusija dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos.

Bulgarija laikoma neoficialia Vidurio ir Rytų Europos regiono lydere pagal paminklų sovietų kariams tankumą. Tai atrodo ypač paradoksalu, nes Antrojo pasaulinio karo metais Bulgarijos teritorijoje nežuvo nė vienas Raudonosios armijos karys. Istorikų nuomone, „bronzinių karių“ gausa šioje šalyje susijusi ne su raudonarmiečių karo žygdarbiais, o su Bulgarijos komunistų partijos uolumu ir noru įsiteikti Maskvai.

Šis antradienis sukėlė daug aistrų ne tik mistikos mėgėjų, bet ir kai kurių tikinčiųjų tarpe. Priežastis – su Šėtono skaičiumi „666“ sutampanti data, mat sutrumpintai užrašius 2006 m. birželio 6 d. išeina „06.06.06“. Trijų šešetų baimės šaltinis slypi pačioje Biblijoje. Jos 4 tome, Apreiškime Šv. Jonui, rašoma, kad 666 yra žmogaus–žvėries (suprask, Šėtono įsikūnijimo) skaičius. Kaip portalui „Omni.lt“ sakė knygos „Numerologija. Skaičių 13 ir 666 mistika“ (http://www.super.

Naftos ir gamtinių dujų kainos auga kaip ant mielių. Kadangi Lietuva yra energijos išteklius importuojanti valstybė, jų brangimas gali neigiamai paveikti viso šalies ūkio plėtrą. Tačiau taupydama energiją Lietuva toli gražu nepersistengia. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2003 metais Lietuvos energijos intensyvumas (rodiklis, parodantis energijos sąnaudas, tenkančias BVP vienetui) siekė 1204,8 kgNE/1000 eurų ir beveik šešis kartus viršijo 25 ES šalių vidurkį.

Aptrupėjus valdančiajai koalicijai, visi tik ir kalba apie postus ir personalijas. O apie tai, kad pasikeitus koalicijos sudėčiai derėtų iš naujo peržiūrėti Vyriausybės programą, net neužsimenama. Gal dėl to, kad valdantieji bijo? Dabartinė Vyriausybės programa yra keturių partijų programinių nuostatų lydinys. Tačiau Naujoji sąjunga jau pasitraukė iš koalicijos.

Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti. Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc.

Lietuva šiandien jaučiasi lyg sugavusi auksinę žuvelę. Per 2007-2013 metus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gausime daugiau nei 20 mlrd. litų paramos. Belieka tik apsispręsti, kokioms sritims šiuos pinigus paskirstyti. Tačiau sugalvoti tris norus nėra taip jau lengva. Ir labai baisu po to likti prie suskilusios geldos.

Šiomis dienomis Vilniuje vyksta tarptautinis forumas „Europa-Rusija“. Forumo tikslas – rasti tų sąlyčio taškų, kurie leistų Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai sukurti tarpusavio pasitikėjimu grįstą partnerystę. Deja, susėdus prie diskusijų stalo ES ir Rusijos atstovams, aiškiai pasimatė, jog abi pusės vis dar šneka skirtingomis kalbomis.

Geras ar blogas moterų gyvenimas Lietuvoje? Klausimas svarbus, juo labiau švenčiant Tarptautinę moters dieną. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ šia proga paskelbė žiupsnelį statistikos apie moterų padėtį Europoje. Duomenys rodo, kad Lietuvos moterų gyvenimas yra tiesiog rožėmis klotas. O gal atvirkščiai? Jūsų dėmesiui – du radikaliai skirtingi pranešimai, kuriuos parengiau pagal tuos pačius „Eurostat“ pirmadienį paskelbtus statistinius duomenis (http://epp.eurostat.cec.eu.

Kaip pasijustumėte, jeigu kas nors jus viešai išvadintų gyvūnų žudiku vien dėl to, kad gatvėje nepasirašėte po žaliųjų manifestu. Į panašią padėtį keletą verslo įmonių įstūmė sostinės savivaldybė, internete paskelbusi savotišką korupcijos „priešų“ ir „šalininkų“ sąrašą. Internete – dviprasmiška informacija Vilniaus miesto savivaldybė savo interneto svetainėje neseniai paskelbė sąrašą įmonių (http://www.vilnius.lt/pirkimai/lentele_deklaracijos.

Būsto kainos mūsų šalyje auga įspūdingais tempais. Bet alternatyva pirkimui – buto nuoma – lietuviams atrodo itin nepatraukli. Nors statistika rodo, kad pagal nuosavame būste gyvenančiųjų skaičių Lietuva jau pirmauja Europoje, dauguma lietuvių ir toliau atkakliai siekia įsigyti nuosavą būstą.

Neseniai britų žiniasklaidoje pasirodė garsaus politiko, konservatoriaus Lordo Davido Howello straipsnis, kuriame šis ragina išplėsti šiuo metu vegetuojančią Britų Sandraugą ir paversti ją veiksmingu Didžiosios Britanijos užsienio politikos įrankiu. Labiausiai intriguoja tai, kad naujojoje Sandraugoje numatyta vieta ir Lietuvai. Trečiasis kelias tarp ES ir JAV Savo straipsnyje (http://www.tmcnet.

Šiuo metu tik kas ketvirtas Lietuvos valstybės tarnautojas yra dirbęs tą patį darbą sovietmečiu. Tačiau didelė visuomenės dalis tiki, kad mūsų valstybę vis dar tebevaldo senoji nomenklatūra, stabdanti bet kokią pažangą. O blogiausia, kad tokiuose žodžiuose yra dalis tiesos. Sovietinį mentalitetą turi kas ketvirtas Dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą pastaraisiais metais pastebimai išaugo valstybės tarnautojų skaičius. Valstybės tarnybos departamento prie VRM duomenimis (http://www.vtd.

Nors Seimas po pateikimo jau pritarė tiesioginius mero rinkimus įteisinančioms Konstitucijos pataisoms, valdančioji dauguma iki šiol nėra sutarusi dėl būsimo savivaldos modelio. Lietuvos savivaldybių asociacija į „Omni.lt“ organizuotą konferenciją atsiųstame laiške Darbo partijos siūlomą modelį pavadino žingsniu atgal. Darbo partijos vicepirmininko Viktoro Muntiano pateiktose Konstitucijos pataisose (http://www3.lrs.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui nusprendus įsidarbinti Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančiame koncerne, toks jo poelgis buvo įvertintas kaip mažų mažiausiai neetiškas, o gal net ir nusikalstamas. „Omni.lt“ pasidomėjo, kas gresia tokį „kyšį“ paėmusiam pareigūnui Lietuvoje. Kontroliuojami tik aukščiausi pareigūnai Valstybės tarnautojų galimybes perbėgti į privatų sektorių Lietuvoje riboja įstatymai.

Nuo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atskilusi Artūro Zuoko oponentų grupė pažadėjo išsivesti su savimi ir dalį partijos skyrių. „Omni.lt“ šaltinių teigimu, šiuo metu mažiausiai trylikoje LiCS skyrių vyrauja „antizuokinės“ nuotaikos ir dalis jų narių gali perbėgti į naujai kuriamą partiją. LiCS vadovybė tokius gandus kategoriškai neigia.

Nors apie elektroninį balsavimą per rinkimus Lietuvoje dar nekalbama, su interneto teikiamais privalumais aktyviai supažindinami jau ir provincijos gyventojai. Tačiau, nepaisant ligšiolinių pastangų, statistika rodo, kad pagal interneto vartotojų skaičių Lietuva užima paskutines vietas tarp visų Europos Sąjungos šalių. Neseniai paskelbti „Eurostato“ duomenys (http://epp.eurostat.cec.eu.

Lankydamasis užsienyje dažnas lietuvis nevengia pasiskųsti gyvenimu ir nupaišo daug liūdnesnį savo tėvynės vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Todėl konkursą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo laimėję specialistai priėmė logišką sprendimą - išreklamuoti mūsų šalį pirmiausia patiems lietuviams.

Kalbos apie prekybos tinklų terorizuojamus tiekėjus sklando jau seniai. Iki šiol tylėję, tiekėjai ryžosi stoti į kovą. Šio ginčo baigtis turėtų būti įdomi ir eiliniam pirkėjui, nes vieną dieną užsukęs į parduotuvę jis gali išvysti sumenkusį prekių asortimentą ir išaugusias kainas. „Lentynos“, „barkodo“ ir kiti mokesčiai Šį pavasarį, radę užtarimą Vyriausybėje, tiekėjai pagaliau išdrįso viešai prabilti apie daugybę įvairiausių mokesčių, kuriuos jie priversti mokėti prekybos tinklams.

Esame įpratę girdėti, kad mūsų šalies biudžetas yra socialiai orientuotas. Taip ir turėtų būti - juk Vyriausybei vadovauja Socialdemokratų partijos pirmininkas. Tačiau šią savaitę paskelbta "europinė" statistika glumina - Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai yra vienos mažiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2002 m. sudarė 15,2 proc.

Lietuvos gyventojai baiminasi paukščių gripo ir uoliai pranešinėja Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) apie rastus kritusius paukščius. Vien per praėjusią savaitę pareigūnai gavo 18 tokių pranešimų. Kol kas nė vienu atveju paukščių gripą sukeliantis virusas rastas nebuvo. Naujausias pranešimas VMVT pasiekė pirmadienį. Pasvalio gyventojai informavo apie Lėvens upėje rastą negyvą antį.

Seimas ketina sulyginti visų partijų galimybes ir apriboti politinės reklamos srautą žiniasklaidoje. Tačiau ar išdrįs politikai atimti iš komercinių televizijų gardų kąsnį? Kol kas Seimas ryžosi uždrausti tik lauko politinę reklamą, „suvarydamas“ didelius ir mažus politikus į vieną stendą.

Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių Lietuva tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių užima paskutinę vietą. Analitikų teigimu, mokslininkų nedalyvavimas versle rodo niūrias mūsų šalies ūkio perspektyvas - aukštųjų technologijų sektorius nesiplės ir Lietuva neteks vienintelės galimybės patekti į turtingųjų šalių grupę. Statistika – iškalbinga Mokslininkų Lietuvoje netrūksta.

Integruotis į Vakarų Europos elektros rinką ir taip sumažinti šalies ūkio pažeidžiamumą Lietuva aktyviai siekia jau keletą metų. Tačiau, niekaip nepavykstant susitarti su kaimynine Lenkija, „eiti į Europą“ tenka per aplinkui – per Suomiją ir Švediją. Su Lenkija susitarti nesiseka Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomet buvo prioritetinė integracijos į Vakarų Europos elektros rinką kryptis.

Statybų bendrovės prabilo apie naują problemą: didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, trūksta laisvos žemės. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, žemės deficitas - viena iš priežasčių, dėl ko žaibiškai brangsta butai ir prastėja jų kokybė. Kodėl sunku rasti laisvos žemės Didžiosios statybų bendrovės jaučia nuolatinį plėtrai paruoštų žemės plotų trūkumą. Tai „Omni.

Į penkių trobų kaimą įvažiuoja blizgantis naujas automobilis, iš jo išlipa juodais lietpalčiais vilkintys politikai ir spaudžia rankas žado netekusiems provincijos gyventojams... Politikai ir politologai žada, kad artėjant rinkimams tokie vaizdai kartosis vis dažniau.

Žinia apie Lietuvos prekybos centruose dirbsiančius baltarusius ir ukrainiečius sukėlė diskusijų audrą visuomenėje ir karingus profesinių sąjungų protestus. Tačiau artimiausiu metu šis gandas nevirs tikrove. O štai šalies statybų aikštelėse ar baldų fabrikuose svetimą kalbą bus galima išgirsti vis dažniau.

Lietuvoje vėl inicijuojamas referendumas dėl euro įvedimo. Šį kartą gyventojams siūloma pritarti tam, kad „2007 metais numatytas nacionalinės valiutos (lito) panaikinimas būtų atidėtas“. Jeigu toks referendumas įvyktų, yra nemaža tikimybė, kad žmonės ištartų eurui „ne“. Turbūt kiekvienam lietuviui gaila skirtis su litu - atrodo, tarsi prarastum dalelę savęs. Bet dar svarbiau, kad dauguma gyventojų yra girdėję įvairių gandų, esą įsivedus eurą viskas pabrangs.

Pasipiktinę, kad jų atstovas Seime nevykdo duotų pažadų, rinkėjai apskundžia politiką etikos sargams. Paaiškėjus, kad skundas pagrįstas, politikui pažadukui skiriama kelių šimtų litų bauda... Tokį politikų elgesio kontrolės mechanizmą įtvirtintų Politikų elgesio kodeksas, kurio priėmimą Seimas vilkina jau trečius metus. Politikus reikia ir drausminti, ir mokyti Šiuo metu politikų elgesys nėra pakankamai kontroliuojamas.

Netinkami kandidatai yra šalinami iš rinkimų dėl menkiausių smulkmenų, beveik pusė biuletenių suklastojama, politikai, bijodami šnipinėjimo, kalbasi šifruotomis frazėmis. Tokį parlamento rinkimams, kurie įvyks spalio 17 dieną, besiruošiančios Baltarusijos vaizdą žurnalistams nupiešė Vilniuje viešintis opozicinės Jungtinės pilietinės partijos vicepirmininkas Jaroslavas Romančiukas. “Baltarusijoje rinkimų nėra” “Iš tiesų rinkimų Baltarusijoje nėra.

Į Lietuvos politikos padangę viesulu įsiveržęs milijonierius Viktoras Uspakichas išgarsino ne tik Archangelsko miestą, kuriame yra gimęs, bet ir Kėdainius, kuriuose, kaip mano dažnas lietuvis, V. Uspaskicho ir koncerno “Vikonda” vienvaldystė įgavo iki šiol neregėtą mastą.