Lankydamasis užsienyje dažnas lietuvis nevengia pasiskųsti gyvenimu ir nupaišo daug liūdnesnį savo tėvynės vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Todėl konkursą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo laimėję specialistai priėmė logišką sprendimą - išreklamuoti mūsų šalį pirmiausia patiems lietuviams.
Vyriausybei paskelbus konkurso rezultatus paaiškėjo, kad Lietuvos įvaizdžio strategiją rengs konsorciumas, kurį sudaro viešoji įstaiga „Europos namai“, tyrimų centras „Vilmorus“ ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų kompanija „Chime Communications PLC“. Nors apie konkrečias priemones, kaip bus formuojamas Lietuvos įvaizdis, kalbėti dar anksti, bet konsorciumo specialistai iškart pareiškė, kad didelis dėmesys bus skiriamas vidaus auditorijai, t.y. pačių lietuvių nuomonei apie savo šalį.
Pirmiausia pamokos elitui
„Omni.lt“ kalbinta konsorciumo specialistė Irena Garbėnienė pasakojo, kad reklamuoti Lietuvą šalies viduje planuojama keliomis kryptimis. Pirmoji iš jų – tai darbas su mūsų valstybės elitu, kuris per žiniasklaidą formuoja visuomenės nuomonę.
Pasak I. Garbėnienės, reikės daug kalbėtis su politikais, visuomenės veikėjais bei kitais vadinamojo elito atstovais ir auklėti juos, kad nemenkintų savo šalies piliečių, vadindami paprastus žmones „runkeliais“, nusikaltėliais ir pan.
„Būtina keisti supratimą tų žmonių, kurie patys yra visuomenės nuomonės formuotojai. Apie problemas kalbėti galima, bet reikia suvokti, kad problema yra situacija, o ne žmonės. Žmonėms etikečių lipdyti nereikia“, – teigė viešųjų ryšių specialistė.
Jai pritaria ir tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasak jo, dalis apžvalgininkų yra tarsi „sustoję“ 1999 metuose, kai Rusijos ekonominė krizė, skandalingas „Lietuvos telekomo“ ir „Mažeikių naftos“ privatizavimas sukūrė Lietuvoje „juodo“ pesimizmo atmosferą.
Nors šiandien apklausos rodo, kai lietuvių optimizmo rodikliai yra didžiausi tarp visų pokomunistinių valstybių, apžvalgininkai, anot V. Gaidžio, kaskart mėgsta kaišioti nepagrįstą frazę, esą „taip atsitikti gali tik Lietuvoje“.
Lietuviai nežino, kokie jie yra
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategai neketina apsiriboti pamokomis elitui. Jie taip pat planuoja įkalti kiekvienam šalies gyventojui į galvą tuos lietuvių charakterio bruožus, kuriais galime didžiuotis prieš kitus.
„Išvažiavę į užsienį, žmonės tarsi neturi žodžių, kuriais galėtų pristatyti savo šalį. Mūsų tikslas – įdėti į žmonių lūpas tuos žodžius“, – sakė I. Garbėnienė. Anot jos, tam gali pasitarnauti per televizijas transliuojami vaizdo klipai.
Kaip pavyzdį I. Garbėnienė paminėjo šmaikščią kampaniją Vokietijoje, kurios metu stengtasi paneigti kai kuriuos pačių vokiečių susikurtus stereotipus. Pavyzdžiui, vokiečiai laiko save konservatyviais ir netolerantiškais, o vaizdo klipuose buvo akcentuojama, kad būtent Vokietijoje yra gaji nudistų kultūra ir vyksta tradicinis seksualinių mažumų pamėgtas Berlyno „meilės paradas“ (angl. – love parade).
V. Gaidžio teigimu, esama daug statistinės medžiagos, kuri apibūdina lietuvius kaip demokratiškus ir tolerantiškus žmones. Tik ji nėra viešinama. „Jei mūsų žiniasklaida pateikia „juodą“ rodiklį, tai yra puiku, o jei ką gero, tai jau neįdomu“, – ironizavo sociologas.
Jo manymu, kampanija, kurios metu būtų kryptingai viešinami teigiami rodikliai, yra reikalinga. „Neigiamų dalykų nereikia užtušuoti, bet turime vieną kartą parodyti, kad yra ir geroji „lietuviška“ pusė“, – sakė V. Gaidys.
Kaip pakeisti tautos tapatybę?
Lietuvos įvaizdžio formuotojai taip pat norėtų įdiegti šalyje naujų vertybių ir „sumoderninti“ tautos tapatybę.
„Jei mokykloje paprašytume vaiko nupiešti lietuvį, jis greičiausiai nupieš karžygį arba žmogų su tautiniais drabužiais“, – įsitikinusi I. Garbėnienė. Tačiau, pasak jos, mes gyvename nebe viduramžiais ar XIX amžiuje, todėl reikia piliečiams diegti naujas vertybes.
I. Garbėnienės išdėstyti planai išties ambicingi: pasiekti, kad kiekvienas lietuvis jaustųsi tikras europietis, kad žinių visuomenė ir valstybės konkurencingumas nebūtų tik politikų aptariamos abstrakcijos, bet ir taptų eilinio piliečio savimonės dalimi.
„Omni.lt“ kalbintas Mykolo Romerio universiteto docentas Antanas Kulakauskas teigė tokius užmojus vertinantis skeptiškai. Pasak jo, jokia reklamos kampanija tautos tapatybės nepakeis.
Istoriko tvirtinimu, lietuviai vis dar didžiuojasi dalykais, kurie buvo aktualūs tautinio atgimimo metais XIX amžiuje ir tai galbūt nėra naudinga šiandien. Tačiau trumpalaikės viešųjų ryšių priemonės čia tikrai nepadės.
Tiesa, A. Kulakauskas pridūrė, kad dirbant intensyviai ir kryptingai teigiamas rezultatas gali būti pasiektas, kampanija galbūt padidintų lietuvių savigarbą, pridėtų pasitikėjimo savo jėgomis.
Reikia pasimokyti iš klaidų
Nors tautos tapatybės viešieji ryšiai nepakeis, optimizmo įkvepianti kampanija tikrai nepakenktų. Svarbiausia, kad šis projektas būtų įgyvendinamas veiksmingai ir nevirstų farsu.
Pasak A. Kulakausko, dažnai Lietuvoje įvairios kampanijos vykdomos tik tam, kad būtų įsisavintos tam skirtos lėšos, o naudingumo koeficientas būna „nulis sveikų ir dar keli nuliai po kablelio“.
Istoriko nuomone, pavyzdys galėtų būti agitacinė kampanija už stojimą į Europos Sąjungą. Nors ir atnešė lauktą rezultatą, ši kampanija buvo mažai veiksminga. „Turbūt dar ir šiandien įvairiose institucijoje guli kalnai ES vėliavėlių, lankstinukų ir kitos atributikos, kuri taip niekada ir nebuvo panaudota“, – teigė A. Kulakauskas.
Be to, net jei projektas ir bus įgyvendintas veiksmingai, Lietuvos įvaizdžio formavimo strategai turės pademonstruoti neeilinį sąmojį ir išradingumą. Priešingu atveju visa kampanija bus tiesiog juokinga. Blogąja prasme.
Nerimą kelia nesenas pavyzdys – praėjusiais metais vykdyta kampanija Kaune. Tikriausiai tų didelių plakatų tikslas buvo įveikti kauniečių nevisavertiškumo kompleksą ir įkvėpti pasididžiavimą savo miestu. Tačiau iš plakatų šaipėsi net patys kauniečiai. O tie, kurie nesišaipė, pyko, nes nevisavertiškumo kompleksą jiems buvo bandoma įkalbėti.
Iš klaidų reikia pasimokyti ir pasistengti, kad šį kartą viskas pavyktų linksmai, bet ne juokingai.
