Statybų bendrovės prabilo apie naują problemą: didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, trūksta laisvos žemės. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, žemės deficitas - viena iš priežasčių, dėl ko žaibiškai brangsta butai ir prastėja jų kokybė.
Kodėl sunku rasti laisvos žemės
Didžiosios statybų bendrovės jaučia nuolatinį plėtrai paruoštų žemės plotų trūkumą. Tai „Omni.lt“ pripažino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas, bendrovės „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Pasak jo, labiausiai tai jaučiama Vilniuje, kiek mažiau Kaune ir Klaipėdoje.
R. Dargio teigimu, žemės trūkumą pirmiausia lemia nebaigta žemės reforma. Vilniaus miesto plane dar yra labai daug „baltų dėmių“ - savininkams negrąžintų žemės sklypų.
Kita problema, anot verslininko, - „biurokratinė ir ištęsta“ bendrųjų bei detaliųjų teritorijos planų rengimo procedūra. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį ir, pavyzdžiui, statyti gyvenamuosius namus buvusiame žemės ūkio paskirties sklype, tenka laukti maždaug dvejus metus, kol savivaldybė pakoreguoja bendrąjį teritorijos planą.
R. Dargis skundėsi, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje keičiasi daug sparčiau, todėl teritorijų planai tiesiog „nepasiveja“ rinkos poreikių. O tai, pasak verslininko, stabdo ne tik miesto plėtrą, bet ir ekonominį visos šalies vystymąsi. R. Dargis tikisi, kad šią problemą padės išspręsti jų asociacijos inicijuotos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, kurias Seimas turėtų svarstyti jau šioje rudens sesijoje.
Rinkos situacija, susidariusia dėl laisvos žemės trūkumo, naudojasi ir sklypų savininkai. Žinodami, kad verslininkai neturi alternatyvų, socialiai remtini Šnipiškių lūšnynų gyventojai už arą žemės užsiprašo po 300-500 tūkst. litų. „Niekas jiems to uždrausti negali“, - sakė R. Dargis.
Butų kainos kyla įspūdingais tempais
Žemės deficitas nėra vien verslininkų problema, jo padarinius jaučia ir eilinis vartotojas. Trūkstant statyboms tinkamos žemės, verslininkai nesugeba patenkinti butų paklausos. O kai norinčių įsigyti butą yra daug daugiau nei parduodamų butų, pardavėjas gali diktuoti savo sąlygas ir kelti kainas.
„Naujos statybos butų pasiūlos trūksta tragiškai“, - situaciją komentavo Baltijos šalių nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Anot jo, sovietmečiu per metus buvo pastatoma apie 10 tūkst. naujų butų, o dabar jų skaičius siekia vos 4 tūkstančius.
Todėl nenuostabu, kad esant tokiai mažai pasiūlai butų kainos nuo šių metų pavasario išaugo jau 30-40 proc. Be to, žmonės dabar priversti rinktis būstą pasižiūrėję tik į statinio projektą, nes butai akimirksniu išperkami dar nepastatytuose namuose.
Savivaldybė problemas pripažįsta
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat mato žemės deficito problemą ir žada ieškoti būdų jai spręsti.
Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Sinkevičius nenorėjo sutikti, kad sostinėje trūksta laisvų sklypų, bet pripažino, kad iškyla tam tikrų biurokratinių kliūčių, norint pakeisti sklypo paskirtį ir gauti leidimą statyboms.
L. Sinkevičius tikisi, kad problema iš dalies bus išspręsta miesto tarybai patvirtinus naują Vilniaus bendrąjį planą. „Dabar mes labai tiksliai žiūrime į bendruosius planus, norime, kad ten būtų pažymėtas kiekvienas sklypas, kiekvienas namas“, - „Omni.lt“ sakė pareigūnas. Naujame bendrajame miesto plane bus numatyta daugiau mišrios paskirties teritorijų, o tai leis potencialiems investuotojams pradėti jose statybas negaištant.
Tiesa, kalbėdamas apie žemės reformą, L. Sinkevičius buvo nusiteikęs ne taip optimistiškai. Pasak jo, savivaldybė atsargiai vertina Vilniaus apskrities viršininko poziciją žemės grąžinimą vykdyti „neskubant, bet kokybiškai“. „Mums atrodo, kad žemės grąžinimo procesas nesibaigs niekada“, - ironizavo pareigūnas.
Viltis - stabilizuoti butų kainas
Net jeigu žemės trūkumo problema staiga ir būtų išspręsta, didesnio butų atpigimo tikėtis neverta. Tačiau realu, kad išnykus žemės deficitui butų kainos nustotų augusios, o kartu pagerėtų ir statybų kokybė.
„Ober-Haus“ eksperto S. Vagonio manymu, pašalinus žemės trūkumą butų kainos nukristų ne daugiau kaip 5-10 proc., nors dar labiau tikėtina, kad kainos tiesiog stabilizuotųsi.
Be to, S. Vagonis mano, kad išnykus žemės deficitui išaugtų butų pasiūla, žmonės galėtų rinktis būstą jį apžiūrėję, taigi padidėtų ir statomų butų kokybė. „Statybų bendrovės rimčiau žiūrėtų į vartotoją, kuris dabar būstą renkasi tik iš paveiksliuko“, - įsitikinęs S. Vagonis.
Taigi belieka tikėtis, kad šalies valdžiai pavyks priimti būtinas įstatymų pataisas ir vos keturias Europos Sąjungos šalis pagal gyventojų tankumą lenkiančioje Lietuvoje žemės trūkumas nebedarys neigiamos įtakos šalies ūkio raidai.
