Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui nusprendus įsidarbinti Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančiame koncerne, toks jo poelgis buvo įvertintas kaip mažų mažiausiai neetiškas, o gal net ir nusikalstamas. „Omni.lt“ pasidomėjo, kas gresia tokį „kyšį“ paėmusiam pareigūnui Lietuvoje.
Kontroliuojami tik aukščiausi pareigūnai
Valstybės tarnautojų galimybes perbėgti į privatų sektorių Lietuvoje riboja įstatymai.
Štai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas sako, kad „asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, (...) jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą“.
Ar valstybės pareigūnai laikosi šio įstatymo, prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tačiau ar pajėgi ši institucija sukontroliuoti valdininkų pulkus?
„Omni.lt“ VTEK sekretoriato vadovė Jolanta Petkevičienė sakė, kad automatiškai visi iš valstybės tarnybos pasitraukę pareigūnai nėra tikrinami. VTEK tiria tik tuos atvejus, kurie sukelia prieštaringų vertinimų žiniasklaidoje ir visuomenėje.
„Aukščiausius pareigūnus dar pakontroliuojame, o žemesnio rango tarnautojai realiai netikrinami“, – pripažino J. Petkevičienė.
Iki šiol nubaustas tik vienas
VTEK sekretoriato vadovė prisiminė, kad šiemet komisijai jau teko nagrinėti keletą tokių atvejų, tarp kurių buvo ir eksministro Jeronimo Kraujelio įsidarbinimo klausimas. Tačiau nė vienu atveju VTEK pažeidimų nerado.
J. Petkevičienė prisiminė, kad paskutinį kartą tokio pobūdžio pažeidimą komisija konstatavo dar 2003 metais, kai buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Evaldas Čijauskas, praėjus vos daugiau nei mėnesiui po atleidimo iš NMA direktoriaus pareigų, pradėjo vadovauti bendrovės „Žemaitijos pienas“ integracijos į Europos Sąjungą skyriui. Tą kartą pareigūnas iš naujųjų pareigų pasitraukė savo noru.
Imtis numatytų sankcijų, t.y. kreiptis į teismą dėl interesus supainiojusio pareigūno atleidimo, VTEK teko tik vieną kartą. Kaip sakė J. Petkevičienė, tai buvo 2001 metais, kai teismo sprendimu buvo nutraukta buvusios Valstybės kontrolės pareigūnės darbo sutartis su viena verslo bendrove.
Įdarbinimas – moderniausia kyšio forma
Nors VTEK praktikoje su pareigūnų įsidarbinimu versle susijusių pažeidimų užfiksuotas tik vienas kitas, tokių atvejų pasitaiko kur kas dažniau. Tuo įsitikinęs su korupcija kovojančios viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) pirmininkas Rytis Juozapavičius.
Iš pokalbių su specialiųjų Lietuvos ir užsienio tarnybų atstovais jam susidarė įspūdis, kad buvusio pareigūno įdarbinimas palankiomis sąlygomis yra gan dažnai pasitaikanti korupcijos forma.
„Tai moderniausia kyšio forma – ne kyšio davimas pinigais, kuris gali išaiškėti dėl staigaus praturtėjimo, o pažadėta darbovietė“, – sakė TILS pirmininkas.
Pažeidimą nustatyti sunku
Pasak R. Juozapavičiaus, tokią korupcijos formą, kai už palankius sprendimus valdininkui pažadama patraukli darbo vieta, yra labai sunku išaiškinti. Anot jo, pareigūnas gali būti tiesiogiai nesusijęs su valstybės paramos skyrimu konkrečiai įmonei, tačiau jis gali būti prisidėjęs parengiant tai įmonei palankų įstatymą.
„Todėl būtinas tinkamas įstatymų antikorupcinis vertinimas, kurio Lietuvoje šiandien nėra. Jei rimti analitikai stebėtų, koks pareigūnas kokius įstatymus rengė ir kur po to įsidarbino, tada daug pavardžių užsidegtų raudona šviesa“, – teigė TILS vadovas.
Jo manymu, antikorupcinį įstatymų vertinimą turėtų atlikti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuriai įrodžius korupcijos faktą, valdininką būtų galima bausti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Kas vienu atveju skamba kaip prastas interesų derinimas, kitu atveju gali būti nusikaltimas – kyšio paėmimas“, – teigė R. Juozapavičius.
Taigi šiuo metu mūsų valstybė dar nėra pajėgi visiškai užtikrinti, kad pareigūnai nepardavinėtų savo sprendimų už šiltą vietelę kokios nors įmonės valdyboje. Ir vargu ar tokia absoliuti kontrolė apskritai įmanoma. Išeitis čia galėtų būti tik valstybės tarnautojų etika – šioje srityje Lietuvoje tikrai galima dar daug nuveikti.
O kol kas išradingi verslininkai gali trinti rankas dėl pasiteisinusių investicijų. Taip, kaip nė nesislėpdama džiūgauja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ – juk G. Schroederio turimi ryšiai Europos Sąjungoje padės nutildyti Šiaurės Europos dujotiekio projektu nepatenkintą Lenkiją ir Baltijos šalis.