Esame įpratę girdėti, kad mūsų šalies biudžetas yra socialiai orientuotas. Taip ir turėtų būti - juk Vyriausybei vadovauja Socialdemokratų partijos pirmininkas. Tačiau šią savaitę paskelbta "europinė" statistika glumina - Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai yra vienos mažiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2002 m. sudarė 15,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau socialinei apsaugai skyrė tik mūsų kaimynai latviai ir estai (po 14,3 proc.). O kitų 25 ES valstybių vidurkis buvo 27,7 proc. nuo BVP.
Natūraliai kyla klausimas, ką tai reiškia. Ar mūsų Vyriausybės kalbos apie socialiai orientuotą biudžetą – tik akių dūmimas? O gal „Baltijos tigrai“ sukūrė naują ekonomikos modelį ir ateityje diktuos madas aptingusioms ES senbuvėms?
Priverstinės liberalizmo pamokos
Nesunku pastebėti, kad, be geografinės padėties, tris Baltijos šalis sieja ir dar vienas dalykas – jos yra vienintelės ES valstybės, anksčiau buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje. Todėl Lietuva, Latvija ir Estija turėjo labai pasistengti, kad sukurtų veikiančią rinkos ekonomiką.
Perėjimo laikotarpiu liberalizmo pamokų Lietuvai negailėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurį iš dalies ir galima kaltinti dėl palyginti mažų valstybės išlaidų socialinei apsaugai.
„Baltijos šalys tiesiog neturėjo rimtų moderniosios ekonomikos specialistų, kurie pajėgtų sukurti šalies ekonominės plėtros strategiją. Todėl Lietuva, Latvija ir Estija stropiai vykdė TVF programas. Šiose programose buvo suformuotos griežtos liberalios ekonomikos kryptys, todėl ir dabar veikiantys ekonomikos modeliai yra ne socialiai orientuoti, bet liberalūs“, - teigė Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė.
Lietuvos ekonomikos liberalumą šiandien liudija palyginti nedideli mokesčiai. Į tai pirmiausia dėmesį atkreipė „Omni.lt“ kalbinti valdančiosios daugumos atstovai – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Nors dažnai girdima priekaištų, kad Lietuvoje mokesčių našta yra labai sunki, Lietuva yra tarp šalių, kurios į biudžetą surenka mažiausią BVP procentinę dalį. Taigi, esant nedideliam perskirstymui, savaime suprantama, kad išlaidos socialinei apsaugai negali būti didelės“, - pažymėjo V. Blinkevičiūtė.
Europos greičiausiai nenustebinsime
Vadinasi, perspektyva tokia: „auginsime“ savo ekonomiką, vysimės skandinavus pagal mokesčių dydį ir tik tada galėsime mėgautis saugiu vakarietišku gyvenimu. O gal yra kitas kelias? Gal pasinaudodami sparčiu ekonomikos augimu galime duoti pamoką Europai?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad didelis biudžeto perskirstymas – ne vienintelis kelias į socialinę gerovę. Jo manymu, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neturi aklai kopijuoti Vakarų Europoje dominuojančio ekonomikos modelio.
„Tai, kas yra Europoje, nėra pavyzdys. Lietuva neturėtų kartoti tų klaidų, kurias padarė skandinavai ir kitos Vakarų Europos šalys“, – teigė K. Glaveckas. Pasak jo, ES senbuvės, kurių ekonomika per metus paauga vos 1 ar 2 proc., dabar jau pačios nerimauja, kad pripratino savo gyventojus prie dosnios valstybės paramos.
Tačiau A. Sysas tokias laisvosios rinkos šalininkų mintis pavadino liga. „Aš tai vadinu laisvosios rinkos pandemija – mato privalumus ir nepastebi trūkumų“, – sakė jis. Pasak A. Syso, nepakankamas dėmesys socialinei apsaugai tapo daugelio Lietuvos problemų, tarp jų – ir masinės emigracijos, priežastimi.
M. Starkevičiūtė taip pat teigė, kad palyginti mažos Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai anaiptol nėra pranašumas. Europarlamentarės teigimu, gerai išplėtota socialinė apsauga padeda išlaikyti ir kaupti žmogiškąjį kapitalą bei prisideda prie didesnio valstybės konkurencingumo. „Tuo tarpu Lietuvoje mes turime problemų tiek dėl masinės migracijos, tiek dėl konkurencingumo“, – pabrėžė ji.
„Tigrai“ vaikšto pramintais takais...
Ministrė V. Blinkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad ir pati Europa kol kas nėra sutarusi, kas tai yra „Europos socialinis modelis“. Šis klausimas, pasak ministrės, šiuo metu yra pakeltas į patį aukščiausią politinį lygmenį, jį jau diskutuoja ES valstybių vadovai. Tiesa, koks bus galutinis sprendimas ir kokie bus atnaujinti ES valstybių globaliniai socialiniai tikslai, kol kas sunku pasakyti.
Vis dėlto dėl vieno dalyko, pasak V. Blinkevičiūtės, abejonių nekyla jau šiandien: socialinės apsaugos standartai ES šalyse mažinami nebus. „Tai iškelia uždavinį naujosioms šalims kelti savuosius standartus ir artėti prie ES vidurkio“, – sakė ministrė.
Taigi panašu, kad nedidelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos išlaidos socialinei apsaugai nereiškia kokio nors kito „Baltijos tigrų“ kelio. Tai tik reiškia, kad mūsų šalies misija nesikeičia – dar kartą teks vytis toli į priekį pabėgusias Vakarų Europos šalis.
O kol dar nepasivijome „tikrų“ europiečių, socialiai orientuotas biudžetas Lietuvoje reikš tik tai, kad Vyriausybė vėl pasinaudojo proga perskirstyti didesnę augančio BVP dalį ir dar keliais procentais padidino finansavimą atskiroms socialinėms programoms.
