vaida jutkonė

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

  Ne tik laikmetis ir pinigų trūkumas keičia lietuvių laidojimo tradicijas. Vis dažniau žmonės patys dar būdami gyvi „susiorganizuoja“ savo paskutinę kelionę, naujus papročius gimdo ir artimųjų noras originaliai įprasminti mirusiojo atminimą. Konservatyvūs lietuvių laidojimo papročiai tokie atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius 10 ar 20 metų kai kurios atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos beveik nunyko arba buvo pakeistos naujomis.

Jei prostitucija - profesija, kur jos moko? Šį klausimą pokalbininkams, tvirtinantiems, kad seksas už pinigus yra neblogai apmokamas darbas, užduoda klaipėdietė Renata Karaliūnaitė, dirbanti Lietuvos „Carito“ projekte, kurio tikslas - padėti prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. „Tai ne profesija, o žiaurus moterų žalojimas, išnaudojimas ir asmenybės sutrypimas.

Į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių bent jau iki šiol kreipėsi vos keli asmenys, ketinę atsisakyti slaviškų pavardžių priesagų. Tad net įsigaliojus naujajai tvarkai interesantų antplūdžio nesitikima. Anot Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, ji pamenanti tik vieną atvejį, kai vyriškis nutarė susitrumpinti pavardę.

Drąsius Kedys, įtariamas nužudęs Kauno teisėją ir buvusios sugyventinės seserį, tarsi padalijo tautą į dvi puses. Viena pusė už šį vyrą stoja mūru ir dėkoja jam už įvykdytą "teismą" tariamiems pedofilams, kita - abejoja penkiametės mergaitės tėvo psichika bei mano, kad galvą kauniečiui susuko begalinis noras prisiteisti vaiko globą ir jis savo dukrai įteigė tai, ką pats norėjo išgirsti.

Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios. Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena.

Metų pradžioje rašėme apie tai, kad sunkmetis gali priversti lietuvius atsakymų į egzistencinius klausimus ieškoti neįprastose vietose - pas būrėjus, astrologus ar bioenergetikus. Prognozės pasitvirtino nepraėjus nė metams. Apie padidėjusį dėmesį ir gausesnį klientų ratą kalba ne tik patys būrėjai ar astrologai.

Šeštadienį uostamiesčio senjorai parodė, kad ir sunkmečiu galima gyventi linksmai. Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacija surengė šventę, skirtą močiutėms ir seneliams. „Lietuviai neturi oficialios pagyvenusių žmonių dienos, o štai estai senelių ir močiučių dieną švenčia jau 14 metų. Kilo mintis kaimynų pavyzdį įgyvendinti ir pas mus. Šventė pavyko – atpylėm kelių folkloro ansamblių pasirodymus, susirinko gausybė žiūrovų. Šis mūsų pabandymas – pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.

„Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“, - daugybę metų šie žodžiai aiškiai bylojo apie tai, jog prie altoriaus einama tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau Bažnyčios kanonai santuokos priesaikos žodžius leidžia tarti ir antrąjį kartą. Tiesa, tik tuomet, jei bažnytinis tribunolas, atlikęs tyrimą, pripažįsta, kad pirmoji santuoka negaliojo nuo pat santuokos sakramento priėmimo pradžios.

Senų daugiabučių namų modernizacijos programa priėjo liepto galą, tvirtina kai kurių bendrijų pirmininkai. Tuo metu valdžia naujai sukurtą renovacijos programą piešia rožinėmis spalvomis ir tikina, kad visi reikalai pajudės jau rugsėjį. "Premjeras Andrius Kubilius privalo pripažinti, kad šimtai tūkstančių lietuvių, patikėję valdžios pažadais, šiandien yra apgauti.

Dauguma būsimų mamų ir ką tik į motinystės atostogas išėjusių moterų turėtų nusiteikti, kad jau kitąmet joms teks blaškytis tarp namų ir darbo. Kitos išeities valdžia nėra nusiteikusi palikti - dar šią savaitę Seimas yra suplanavęs antrais vaiko gyvenimo metais mokamą pašalpą sumažinti nuo 85 iki 50 proc. buvusio moters uždarbio. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis šalyje atskaičius mokesčius siekia apie 1 700 litų.

„Pasirūpinę“ Klaipėdą puošiančiais senamiesčio katinu, peliuku, Skulptūrų parke pastatytais meno kūriniais, vandalai ėmėsi dar nė metų nesulaukusio M. Mažvydo alėjoje įkurdinto bronzinio berniuko. Penktadienio paryčiais kažkam panižo rankos ir skulptūra atsidūrė ant grindinio. Tokie ilgapirščių ir vandalų išpuoliai atsisuka prieš pačią visuomenę - už sudarkyto miesto veido atkūrimą mokama iš miesto biudžeto - mūsų visų kišenių.

Pirmojo gimtadienio dar neatšventusi klaipėdietė Paulina Stalionytė jau siekia Lietuvos rekordo. Gali būti, jog netrukus paaiškės, kad ši mažylė yra ilgiausių plaukų savininkė Lietuvoje, amžiaus kategorijoje iki vienerių metų. Šiuo metu mergaitės plaukai siekia net 31 cm. Ankstesnis ilgiausių plaukų rekordas priklauso 11 mėnesių berniukui, užsiauginusiam 17 cm ilgio garbanas. Šis rekordas Lietuvoje buvo nustatytas 1995 metais.

Nedidukas pajūrio kurortas Šventoji šį sezoną tapo itin geidžiamu kąsneliu pramogų organizatoriams. Dėl galimybės čia rengti vasaros linksmybes kyla interesų konfliktai tarp klaipėdiečių ir vilniečių.

Bemokslis, emigrantas arba vergaujantis bankui - iš šių trijų blogybių šiandien vieną teks pasirinkti abiturientui, planavusiam įgyti išsilavinimą ir tęsti mokslus Lietuvos universitete ar kolegijoje. Išsilavinusių, aukštąjį mokslą baigusių piliečių Lietuvai nereikia. Tiksliau, reikia, kad jų būtų kuo mažiau, nes iš 40 tūkst. šiemet mokyklas baigusių abiturientų tik 11 tūkst. galės mokytis nemokamai valstybės finansuojamose vietose.

Didžiųjų uostamiesčio autobusų ir "mikriukų" vairuotojai šiurpina keleivius pūsdami jiems į veidus cigarečių dūmus, svaidydami atgal baltus centus arba tiesiog nesiteikdami paduoti bilietėlio. Būtent tokio pobūdžio skundų dažniausiai sulaukia VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas". Chamišką vairuotojų elgesį keleiviai skundžia ne tik šiai įstaigai, bet ir spaudai. Dienraštis yra sulaukęs kelių pasipiktinusių klaipėdiečių laiškų.

Dviem šimtams bedarbių Klaipėdos miesto ir rajono darbo birža vėluoja išmokėti pašalpas. Jų uostamiesčio bedarbiai nesulaukia už balandžio mėnesį. Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis teigė, jog pašalpoms trūksta 200 tūkst. Lt. "Kiek gauname pinigų iš Lietuvos darbo biržos, tiek ir išmokame. Iš viso šiuo metu uostamiestyje yra 5800 pašalpos gavėjų. Tokia situacija darbo biržoje - pirmą kartą", - pripažino V. Andriušis.

Tai, kaip uostamiesčio savivaldybė ketina sutaupyti švietimo įstaigų sąskaita, pedagogai vadina ikimokyklinių įstaigų naikinimo pradžia. Anot jų, panašu, kad miesto valdžia pradeda įgyvendinti kiek perfrazuotą žinomą posakį: "Nėra vaikų - nėra problemos." Vakar į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų-darželių vadovų tarybos atstovės. Darželių direktorės, susipažinusios su taupymo programos projektu, teigė buvusios šokiruotos.

Sukdama galvą, kaip užkišti miesto biudžete atsivėrusią 15 milijonų litų dydžio skylę, Klaipėdos valdžia pradeda taupyti nuo vaikų, klaipėdiečių kiemų, tačiau nevengia išlaikyti tokių įstaigų, kurių veikla daugelį verčia traukyti pečiais. Žinia, politikai jau nusprendė sujungti vaikų laisvalaikio klubus ir taip sumažinti jų administravimo išlaidas.

Šiemet žolynais savo kiemuose privalo pasirūpinti patys gyventojai arba namų valdos - savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius iš daugiabučių kiemų beveik metro ilgio žolės šalinti neketina. "Nėra pinigų. Biudžete šiai paslaugai šiemet nebuvo skirta nė lito. Dėl šios priežasties kiemų mes nešienausime, kaip tai darėme, pavyzdžiui, pernai. Praėjusią vasarą kiemuose žolę pjovėme tris kartus, šiemet neplanuojame nė vieno", - vakar prisipažino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Dabartiniams mokiniams jau nereikia segėti spaliukų ženklelių ir nešioti raudonų pionierių kaklaraiščių, tačiau jų mokyklinės pareigos vis dar kvepia sovietmečiu. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia vykdanti švietimo sistemos reformą, tačiau realiame gyvenime tokios deklaracijos vis dar tebekvepia visiems gerai pažįstama raudona praeitimi. Sovietinės kartos moksleiviai privalėjo lankyti karinės disciplinos pamokas.

Užstatyti automobiliais uostamiesčio daugiabučių kiemai vis dar lieka problema, kuri niekaip nejuda iš mirties taško. Jos nejudina nei savivaldybė, nei patys gyventojai. O kol visi tik garsiai piktinasi ir ieško kaltų, įžūliausieji spjauna į taisykles ir savavališkai įsirengia vietą savo mašinai bendro naudojimo aikštelėse ar tiesiog ant žolyno. Vienas iš pavyzdžių - Taikos pr. 83 namo kiemas.

Palangos žemėtvarkininkai, susitikę su pretendentais į kurorte grąžinamą žemę, bandė įtikinti juos, kad pats greičiausias ir patogiausias būdas atgauti tai, kas priklauso, - giminių tarpusavio susitarimas, kieno vardu registruoti sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Nijolės Jonikienės teigimu, palangiškiai suprato, kad žemėtvarkininkų pasiūlymas jiems yra naudingas.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio komitete nutarta rimtai užsiimti netvarkomų, griūvančių pastatų savininkų drausminimu. Komitetui šį klausimą svarstyti pateikęs miesto Tarybos narys Naglis Puteikis kalbėjo, jog iki šiol uostamiesčio valdžia nei gražiuoju, nei įspėjimais namų vaiduoklių šeimininkų neišgąsdino. "Nesutinku su argumentu, esą teisinė bazė per menka ir su šiuo reiškiniu neįmanoma kovoti. Visų pirma, būtina skirti baudas, rašyti vieną po kito protokolus.

Šiandien vasaros sezoną skelbianti Palanga turėtų būti kaip niekada rami ir kultūringa. Pasimokę iš praeities klaidų, atidarymo šventės organizatoriai, miesto valdžia ir verslininkai vasarą pradeda parodomis ir gastronominio paveldo akcijomis restoranuose. Vis dėlto Palangos sezono atidarymas šiemet pretenduoja į keletą rekordų, o verslininkai iš anksto džiaugiasi būsimu pelningu savaitgaliu. Vasaros pradžios paskelbimo šventei viešbučiuose beveik nebeliko laisvų vietų.

Atsižvelgdami į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymą dėl sunkmečio atsisakyti kompensacijų už išlaidas transportui ir butpinigių, Klaipėdos ugniagesiai nuo šiandien į darbą ir iš jo važinėsis už savo pinigus. Tokį sprendimą po pasitarimo priėmė Klaipėdos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai. Anot tarnybos viršininko pavaduotojo Algimanto Kloviškio, kol kas tam pritarė tik karininkai, supratingumo tikimasi ir iš kitų darbuotojų, neturinčių laipsnio.

Atėjus laikui, kai dauguma kišenėse spaudžia paskutinius litus, vis dar yra žmonių, kurių naivumas kelia jau ne užuojautą, bet graudų juoką. Štai praėjusią savaitę net trys garbaus amžiaus palangiškės, patikėjusios sukčių pasakomis atidavė jiems, ko gero, viso gyvenimo santaupas, bendrai sudėjus - apie 20 tūkst. Lt.

Krizė - ne vien populiariausias šių metų žodis, kurį visi kaišioja kur tik nori, su reikalu ar be jo. Ji kartu su šalies valdžios "susapnuotomis" drastiškomis mokesčių reformomis iš tiesų skaudžiai palietė žmones, privertė užmiršti savigarbą ir su ištiestu delnu lankyti įstaigas, kurios iki šiol gelbėdavo tik žemiausiai puolusius arba neįgaliuosius. Apie tai kalba skaičiai ir faktai.

Nuo praėjusio savaitgalio Meksikoje atostogaujantis radijo stoties "Laluna" žinių vedėjas ir redaktorius Dalius Žeimys "Vakarų ekspresui" teigė, jog šalyje, kurioje kiaulių gripas jau nusinešė daugiau nei 150 žmonių gyvybių, panikos nėra. D. Žeimys Meksikoje vieši jau ne pirmą kartą, tačiau šiuosyk jo ilgai planuotas atostogas pamėgtoje egzotiškoje šalyje aptemdė netikėta žinia apie siaučiantį kiaulių gripą, kurią jis, deja, pirmiausia išgirdo tik išlipęs iš lėktuvo.

Nepaisydami kitąmet po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvai gresiančio energetinio bado, šalies gyventojai ir toliau priešinasi alternatyviai energetikai. Iki šiol kovomis su "vėjo malūnais" garsėjo Kretingos rajonas. Dabar vėjo jėgainių statyboms ėmė priešintis Klaipėdos rajono Biržininkų, Daumantų ir Venckų kaimų gyventojai. Žmonės įsitikinę, kad jėgainės kels didelį triukšmą, gyvūnus baidančią vibraciją, o jie bus priversti gyventi šių įrenginių šešėlyje.

Valstybės garantuota 50 proc. parama senų daugiabučių renovacijai šiandien tapo tik šviesiu praeities prisiminimu. Kovo pradžioje Vyriausybė patvirtino naują paramos tvarką, kuri šokiravo ir tuos, kurie jau pradėjo savo daugiabučių renovaciją, ir tuos, kurie dar tik ketino dalyvauti renovacijos programoje. Nuo šiol, vietoje žadėtos 50 proc. valstybės paramos gyventojai gali tikėtis tik 10-20 proc. Labiausiai buvo pasityčiota iš žmonių, pradėjusių renovaciją iki naujojo nutarimo.

Gintarinio savaitgalio sėkmė įkvėpė Palangos verslininkus. Netradicines akcijas, kuriomis viliotų poilsiautojus į pajūrį, jie žada organizuoti ir toliau. O šią vasarą kurortas pasitiks poilsiautojus sumažintomis apgyvendinimo bei viešojo maitinimo kainomis.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras neatsigina agresyvių klientų. Po to, kai vakar vienas toks į centrą atsinešė daiktą, panašų į granatą, socialiniai darbuotojai išplatino viešą pareiškimą, kuriame politikų ir žiniasklaidos prašo pagalbos. "Socialiniams darbuotojams vėl grasinama, todėl jie nesijaučia saugūs savo darbo vietose, pakeliui į darbą ir iš darbo", - rašoma pareiškime.

Šiandien, kai nejaukios pauzės dažniau užpildomos kalbomis ne apie orą, o apie krizę, juokams vietos tarp jų lyg ir neturėtų būti. Tačiau yra. Sako, žmonės dabar net iš atlyginimų juokiasi. Balandžio 1-osios - dienos, kuri nuo seno minima kaip išdaigų ir juoko, proga reikia pripažinti, kad šypseną keliančių naujienų pastaruoju metu sulaukiame gal ir mažiau nei anksčiau. Tačiau juoktis žmonės nenustojo ir į krizės šiepiamus dantis smogia humoro kumščiu.

Dar vasarą buvo tvirtinama, kad viešieji darbai Lietuvoje nebeturi ateities, nes nėra norinčiųjų juos dirbti. Atėjus sunkmečiui žmonės viešųjų darbų jau griebiasi lyg skęstantieji šiaudo. Viešųjų darbų programoje dalyvaujantys darbdaviai pastebi, jog darbo birža šiemet į pokalbius atsiunčia jaunus, tvarkingai atrodančius žmones, nors anksčiau ateidavę vien pagyvenę arba mėgstantys pakilnoti taurelę.

2011 metais paaiškės, ar Kuršių nerija ir Aukštaitijos nacionalinis parkas taps gražiausių pasaulio vietų konkurso nugalėtojais. Abu parkai pretenduoja tapti vienais iš naujų septynių gamtos stebuklų. Neįprastas stebuklų rinkimo konkursas surengtas šveicaro keliautojo, piloto ir kino menininko Bernardo Weberio iniciatyva. Konkursui buvo pasiūlyta net 261 gamtos grožybė. Kuršių nerija tarp nominantų pateko kaimynės Rusijos dėka.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija užsimojo sutramdyti keturračiais motociklais kopas pajūryje siaubiančius ir pakrantes ardančius asmenis. Labiausiai šis transportas žaloja Pajūrio regioninio parko teritoriją ir Minijos pakrantes. Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius sakė žinąs, jog kopomis dažniausiai laksto tie patys iš matymo žinomi 15 asmenų, tačiau jie esą nesugaunami.

Aplinkos stebėsenos rezultatai rodo, jog uostamiestyje triukšmas netyla net šaltuoju metų sezonu. Jį nuolat kelia transporto srautai pagrindinėse miesto sankryžose. Viešąją tvarką mieste palaikantys pareigūnai teigia, jog yra apipilami skundais dėl buitinio triukšmo - pasilinksminimų daugiabučiuose, šalia naktinių klubų bei sezoninių "dragerių" ir baikerių lenktynių. Savivaldybėje vakar posėdžiavusi Trišalė taryba svarstė, kokiomis priemonėmis įmanoma suvaldyti klaipėdiečių keliamą triukšmą.

Po Klaipėdos apskrities, Pajūrio regioninio parko direkcijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) ir apskrities savivaldybių atstovų išvykos pajūrin paaiškėjo, kad daugiausiai žalos žiema pridarė Kuršių nerijos apsauginiam kopagūbriui. „Po žiemos čia yra ką tvarkyti.   Paplūdimių zonoje radome daug stambių šiukšlių - išplautų laivų liekanų, lentų, plokščių.

Prekybiniais vežimėliais su dėžėmis užbarikaduoti tarpai tarp kasų, suirzę apsaugos darbuotojai - tokia dabar yra prekybos centrų kasdienybė bandant apsiginti nuo masinių vagysčių. Tačiau ir šios užkardos - ne kliūtis ilgapirščiams. Jie įniko prekybos centrus siaubti beveik kasdien su vis didesne išmone ir drąsa. Nuo metų pradžios pasikeitė vagių kontingentas. Parduotuves pradėjo švarinti ne tik narkomanai, chuliganai ar valkataujantys asmenys, bet ir netekę pragyvenimo šaltinio lietuviai.

Šiandieninė situacija darbo rinkoje primena laikus, kai klestėjo įdarbinimo agentūros, teikusias labai paklausias, nors dažnai ir abejotinos kokybės paslaugas. Didėjant nedarbui, netekusieji pragyvenimo šaltinio ne tik mindo Darbo biržos slenksčius, bet ir nyra į interneto erdves, patys siūlosi darbdaviams arba stoja į bedarbius vienijančias organizacijas.

Keletą metų iš eilės siekęs, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje draudžiami abortai, į prezidentus taikantis parlamentaras Valdemaras Tomaševskis šių planų neatsisako ir šiemet. Seimas turėtų svarstyti ir kitą šią sritį liečiančio įstatymo projektą, kuriuo numatomas gyvybės langelių įkūrimas kūdikiams, kuriuos pagimdžiusios moterys palieka likimo valioje, tiksliau - bet kur: tarpuvartėse, šiukšlių konteineriuose, gydymo įstaigų koridoriuose.

Nuo kovo 1-osios gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ uostamiestyje nebevykdo jokios veiklos. Todėl šiuo metu nėra kam gaudyti ir utilizuoti būriais po miestą lakstančių beglobių šunų ir kačių. Šie keturkojai - menka problema palyginti su jau prasidėjusia briedžių migracija. Jeigu pasikartotų kelių metų senumo situacija, kai   migruojantis briedis nušoko nuo viaduko tiesiai į Herkaus Manto gatvę, greičiausiai neatsirastų kam jį užmigdyti ir išvežti.

Jeigu po milžiniškų mokesčių už šildymą ir naujos valdžios reformų šią vasarą kišenėse liks šiek tiek litų - atostogauti užsienio kurortuose bus galima pigiau nei iki šiol. Jau dabar kelionių organizatoriai skelbia akcijas poilsinėms kelionėms ir siūlo vasarą lietuvių pamėgtose šalyse ilsėtis net 30 proc. pigiau nei pernai. Tuo tarpu poilsis Lietuvoje atpigti neturėtų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kainos išliks kaip pernykštės.

Trečiadienio rytą bendrovė „Klaipėdos kartonas“ pasitiko su plakatais - čia susirinko bendrovės darbuotojai, reikalaujantys juos atleisti pagal įstatymą. Palaikyti darbuotojus atėjo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos (VPĮPS) atstovai. Praėjusį mėnesį rašėme, kad 11 „Klaipėdos kartono“ darbuotojų nuo vasario 23 dienos iki dabar yra tarsi tarp dangaus ir žemės.

Sustojus vartojimo traukiniui, rinka atvėrė skaudulį - parodė pirkėjams tikrąją vartojamųjų daiktų vertę.  Pirkėjas šiandien užsukęs į parduotuvę gali nusigraužti nagus iš pykčio, išvydęs, kad prekė, kurią jis įsigijo už tūkstantį litų, dabar siūloma vos už kelis šimtus. Vartotojų emocijos prekybininkams nerūpi - jie, kaip ir bet kuris lietuvis šiandien, suka galvas, kaip išgyventi ir išvengti bankroto šmėklos.

Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakydama vietoj socialinių būstų nuomininkų sudaryti sutartis su VST dėl elektros energijos tiekimo, savo įsitikinimus gina teisme. Anot savivaldybės juristės Gražinos Eimantaitės, miesto valdžia įsitikinusi, kad bendrovė privalo sudaryti sutartis su socialinio būsto gyventojais ir neturi teisės ignoruoti šios socialinės grupės. VST pozicija - priešinga.

Vienuolika ilgamečių bendrovės „Klaipėdos kartonas“ darbuotojų kreipėsi pagalbos į dienraštį, nes, kaip pačios sako, „nenori būti nuvarytais arkliais, kuriuos nušauna“. Neva verčiamos iš darbo išeiti savo noru ir tokiu būdu gauti išeitines kompensacijas tik už mėnesį, moterys sukilo prieš savo darbdavį ir reikalauja jas atleisti pagal įstatymą. „Šioje darbovietėje išdirbome po 30-40 metų, o sulaukėme vien didžiulės nepagarbos.

Garsioji Ingos ir Michaelio Rinau istorija nepraėjo be pėdsakų. Lietuviams vyrams M. Rinau tapo tikru didvyriu ir puikiu pavyzdžiu, kaip kovoti už tėvo teisę matytis su savo vaiku po skyrybų ar net išsireikalauti jo globos. „Kovosiu už vaiką iki galo. Taip, kaip tai darė Michaelis“ - tokie tėvų pareiškimai Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyboje (VTAT) pastaruoju metu skamba dažnai.