Dabartiniams mokiniams jau nereikia segėti spaliukų ženklelių ir nešioti raudonų pionierių kaklaraiščių, tačiau jų mokyklinės pareigos vis dar kvepia sovietmečiu.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia vykdanti švietimo sistemos reformą, tačiau realiame gyvenime tokios deklaracijos vis dar tebekvepia visiems gerai pažįstama raudona praeitimi.
Sovietinės kartos moksleiviai privalėjo lankyti karinės disciplinos pamokas. Jose net kelis dešimtmečius ruošėsi karui - mokėsi, kaip taisyklingai užsimauti dujokaukes, kur slėptis krentant bomboms ir kaip teisingai išeiti iš mokyklos, jei Tarybų Lietuvą staiga pultų Amerika. Šiandien pasikeitė tik šių užsiėmimų pavadinimai, o esmė liko ta pati.
Tam, kad egzaminų dieną jų nelaikantiems jaunesnių klasių mokiniams būtų ką veikti, pedagogai privalo užsiimti jaunosios kartos ugdymu - mokyti, kaip išbėgti iš mokyklos išgirdus pavojaus sireną, eiti į muziejus, kiną, žygį. Žodžiu - daryti viską, kad tik vaikas "atidirbtų" dieną, kai negali mokytis.
Piktinasi ir tėvai, ir vaikai
Dienraščiui paskambinę tėvai piktinosi, kad jų atžalos egzaminų dienomis yra verčiamos dalyvauti "ugdymo" veikloje, kuri erzina ne tik jų atžalas, bet ir pačius pedagogus.
Vakar rytą uostamiesčio abiturientai laikė matematikos egzaminą. Kitiems mokyklų bei gimnazijų moksleiviams pamokų šią dieną nebuvo, tačiau ilsėtis jiems neleido biurokratinė ŠMM tvarka. Pagal ją valstybinių egzaminų dienomis poilsiauti negalima - būtina dalyvauti veikloje, kuri numatyta ugdymo planuose.
Vienoje iš uostamiesčio gimnazijų vakar buvo surengti civilinės saugos mokymai. Tam, kad vaikas kaukiant sirenai pataikytų pro duris išbėgti, jam teko važiuoti į mokyklą, 15 minučių sėdėti klasėje, išbėgti į lauką ir, išklausius civilinės saugos pamoką, vykti namo.
Kiti vaikai egzamino dieną privalėjo kartu su klase vykti į "Akropolio" ledo čiuožyklą. Nedalyvavimas šiuose priverstiniuose užsiėmimuose buvo traktuojamas kaip pamokos praleidimas.
"Kažkoks absurdo teatras! Jeigu mano vaikas nenori jokio masinio čiužinėjimo vietoj pamokos, kodėl yra verčiamas tai daryti, vietoj to, kad galėtų namuose ilsėtis? Civilinės saugos pamokos - kokia iš jų nauda? Vaikai pro duris pataikytų išbėgti užsimerkę. Kilus realiai grėsmei vargu, ar masinės panikos metu jie prisimintų visus punktus, kaip teisingai elgtis", - nepasitenkinimą liejo tėvai.
Programų įkaitai
Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė dienraščiui aiškino, jog ŠMM patvirtintoje mokymo programoje yra numatyta, kad per visus mokslo metus moksleiviai privalo turėti 10 nepamokinių dienų kultūrinei, pažintinei, sportinei ir panašiai veiklai.
Kiekviena mokykla nusistato, kuo užimti vaikus per šias dienas ir kokiu laiku jas organizuoti. Kai kurioms įstaigoms patogu tuo užsiimti būtent per valstybinius egzaminus, kai mokyklose negali vykti pamokos. Tokiu metu vieni rengia išvykas į muziejus, iškylas gamtoje, lankosi kino teatruose, kiti organizuoja civilinės saugos mokymus.
"Kodėl moksleiviai turėtų ilsėtis? Nemanau, kad jie yra pervargę. Neužduodama daug namų darbų, krūvis normalus, po 7 pamokas kasdien. Be to, valstybiniai egzaminai vyksta mokslo metais. Tai yra normali darbo, o ne poilsio diena. Mes vykdome programą, joje numatytas toks ugdymo procesas. Vaikai ir patys labai noriai jame dalyvauja, nes nereikia sėdėti klasėse", - tikino V. Prižgintienė.
Atsisakymą vertina atlaidžiai
Hermano Zudermano vidurinės mokyklos direktorė Jolita Andriejauskienė pripažino, kad kai kurie moksleiviai purtosi ministerijos užkrauto prievartinio ugdymo.
"Ne pedagogai tokią tvarką sugalvojo, ji privaloma, mes - tik vykdytojai. Būna taip, jog ir mokslo metų pritrūksta tam, kad išdėstytume, ką privalome. Tiesiog netelpame į laiką ir niekam tai neįdomu - yra planas, terminas, per kurį jį privalome įvykdyti. Jeigu vertintume į ugdymo planus įtrauktą veiklą iš kitos pusės, galiu pasakyti, kad daug kas priklauso nuo mokyklos vadovų ir pedagogų požiūrio, sumanumo ir atsidavimo. Mūsų mokytojai džiaugiasi galimybe su auklėtiniais į išvykas eiti ne savaitgaliais, tačiau pastebiu, jog kartais iš 24 klasės moksleivių į išvyką eina, tarkim, apie 16. Tikrai suprantame jų nenorą ir prievartos netaikome, nereikalaujame iš tėvų pasiteisinimo raštelių ir nebaudžiame", - sakė J. Andriejauskienė.
"Trumpinsime mokslo metus"
Audronė ŠUMINIENĖ, ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja:
Yra bendrosios mokymo programos, jose numatytas tam tikras mokslo dienų skaičius. Į jas įskaičiuota ir 10 dienų projektinei veiklai. Tokia tvarka patvirtinta tam, kad vaikai galėtų šiek tiek atsikvėpti nuo sėdėjimo klasėse, pabendrauti kitoje aplinkoje. Kiek atsimenu, ji egzistuoja seniai, nuo pat valstybinių egzaminų rengimo pradžios.
Kitokia tvarka yra tiesiog negalima - privalome paruošti moksleivius aukštajam mokslui. Juk atestatuose yra įrašoma, kiek valandų buvo skirta kiekvienai disciplinai. Į šias eilutes atsižvelgiama stojant į Lietuvos ir užsienio universitetus.
Ministerija yra sulaukusi priekaištų iš kai kurių Lietuvos miestų dėl to, jog valstybiniai egzaminai trukdo pamokoms, sutrikdo visą mokymo veiklą. Atsižvelgiant į priekaištus, nuo ateinančio rugsėjo mokslo metai bus sutrumpinti. Pirmasis valstybinis egzaminas turėtų vykti birželio 3-4 dienomis, o mokslo metai 6-11 klasių moksleiviams baigsis birželio 11 dieną. Beje, yra mokyklų, kurios puikiai ir be priekaištų suderina egzaminus ir privalomą ugdomąją veiklą. Civilinės saugos mokymus šiomis dienomis rengti nebūtina.
Vaida JUTKONĖ
