Prekybiniais vežimėliais su dėžėmis užbarikaduoti tarpai tarp kasų, suirzę apsaugos darbuotojai - tokia dabar yra prekybos centrų kasdienybė bandant apsiginti nuo masinių vagysčių. Tačiau ir šios užkardos - ne kliūtis ilgapirščiams. Jie įniko prekybos centrus siaubti beveik kasdien su vis didesne išmone ir drąsa.
Nuo metų pradžios pasikeitė vagių kontingentas. Parduotuves pradėjo švarinti ne tik narkomanai, chuliganai ar valkataujantys asmenys, bet ir netekę pragyvenimo šaltinio lietuviai. Prekybininkai pastebi, kad dabar vis daugiau vagių nesistengia prekių išsinešti, ypač jei nusitaikė į maisto produktus - valgo juos tiesiog prekybos salėse. Ši kategorija ilgapirščių vadinama „ragautojais“.
Vis daugiau vagių darbuojasi grupėmis. Vieni nukreipia apsaugos darbuotojų dėmesį, kiti tuo metu tuština lentynas. Tad didieji prekybos centrai ginkluojasi naujomis apsaugos ir stebėjimo sistemomis bei didina apsaugos darbuotojų skaičių.
Kliūtys nesulaiko
Pastarosiomis dienomis M. Mažvydo alėjoje esančiame „Iki“ prekybos centre rytais ir vakarais pirkėjai stebi neįprastą vaizdą. Gindamasi nuo vagių atakų šio prekybos centro administracija nutarė tarpus tarp kasų užbarikaduoti vežimėliais, prikrautais tuščių pirkimo krepšelių arba dėžių.
„Ne visuomet tai padeda. Vagia grupuotėmis. Kol gaudome vienus, kiti peršoka per užkardas ir pabėga. Mes juos vadiname sportininkais“, - apie kasdieninius karus su ilgapirščiais pasakojo prekybos centro administratorė Birutė Gabrėnienė.
Šiemet vagystės ypač suintensyvėjo. Nuo prekystalių gvelbiama viskas, kas matoma - maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, kosmetika. Jei anksčiau daugiausiai problemų sukeldavo narkomanai ir asocialūs asmenys, dabar ilgapirščių gretas pildo iš pažiūros tvarkingai apsirengę klaipėdiečiai, yra ir moterų.
„Ateina net ginkluoti. Buvo atvejis, kai iš matymo pažįstamiems vagišiams talkino vyras, ginkluotas dujiniu pistoletu. Jis kėlė triukšmą, matyt, bandė dėmesį nukreipti. Kvietėme policiją, dabar vyksta tyrimas“, - sakė B. Gabrėnienė.
Nors nusikaltimus padeda atskleisti prekybos salėje išdėstytos kameros ir apsaugos darbuotojai, sulaikyti vagys po kurio laiko ir vėl būriuojasi prie durų. Administratorės teigimu, jie stebi apsaugininkus ir pardavėjas, laukia, kol šios eis pietauti, tuomet pradeda veikti.
Ragautojai suįžūlėjo
Prekybos centrų „Maxima LT“ duomenimis, šiemet vagysčių iš šio tinklo parduotuvių padaugėjo net ketvirtadaliu.
Didėja ir vagišių daromi nuostoliai. Jeigu pernai buvo taikomasi į nebrangias prekes, siekiančias ne daugiau nei vienas minimalus pragyvenimo lygis (šiuo metu jis sudaro 130 Lt), tai dabar į vagiamų daiktų ir maisto produktų sąrašą galima įrašyti 3-4 kartus brangesnes prekes.
„Bando išnešti net televizorius, šaldytuvus, brangius alkoholinius gėrimus, dviračius, net nukarpo juos laikančias grandines. Į šios kategorijos prekes taikosi tikrai ne iš bado, tačiau pastebime, jog vis daugiau asmenų pas mus ateina tiesiog pavalgyti. Saujomis ragauja sveriamas prekes - riešutus, vaisius, saldainius. Atsikanda ir dešrų. Tokie ragautojai arba įžūliai atsisako sumokėti už padarytą žalą ir toliau elgiasi piktybiškai, arba yra iš tų, kurie iš tiesų nebeturi už ką pavalgyti“, - teigė „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Bausti už ragavimą prekybininkai gali ne visuomet - tik kai asmuo sugadina ar pažeidžia prekės pakuotę. Kitais atvejais įžūlėlį galima tik įspėti ir reikalauti palikti prekybos salę.
R. Saulytė taip pat pažymėjo, kad vagys vis dažniau veikia grupėmis - vieni išprovokuoja konfliktą, o kol apsauga aiškinasi, kiti slepia prekes ir puola lauk.
Viešinti neleidžia įstatymas
Prieš kurį laiką prekybos centrai viešino nuolatinius vagišius „gėdos“ lentose. Jose kabojo sugautų ilgapirščių nuotraukos su bandytomis išsinešti prekėmis. Naudoti šią prevencijos priemonę dabar prekybininkai neturi teisės - tai daryti draudžia duomenų apsaugos įstatymas.
Prekybos centrai vagystes bando sumažinti įdarbindami dar daugiau apsaugos darbuotojų.
Pasak R. Saulytės, pradėta dar intensyviau bendradarbiauti su policija, bendrovė diegia technologines apsaugos naujoves, o ypač dažnai apvagiamos tinklo parduotuvės pradėtos stebėti ištisą parą.
Kratyti neturi teisės
Kadangi apsaugininkams tenka būti itin akyliems, dėl to kartais nukenčia ir niekuo dėti pirkėjai. Reikalaujama parodyti rankines, krepšius, tikrinami drabužiai.
Į nemalonią situaciją patekę žmonės turėtų žinoti, kad nesutikus rodyti rankinę, apsaugos darbuotojas neturi teisės naudoti prievartos.
„Jeigu įtariamasis nesutinka geranoriškai, apsaugos darbuotojas privalo kviesti policiją ir daryti kratą tik pareigūnų akivaizdoje. Tokią tvarką numato įstatymai. Priešingu atveju be sutikimo tikrinamas asmuo turi teisę apsaugininko elgesį apskųsti teisėsaugos institucijoms“, - sakė saugos tarnybos „Argus“ vadovas Romualdas Jonaitis.
Nesaugu pirkėjams ir pardavėjams
Klaipėdiečiai turėtų būti budrūs ne tik gatvėse. Prekybos centruose siaučiantys vagišiai domisi ne tik prekėmis, bet ir asmeniniais kitų pirkėjų ar net pardavėjų daiktais - mobiliaisiais telefonais, piniginėmis ir rankinėmis.
Ne taip seniai iš M. Mažvydo alėjoje esančio prekybos centro „Iki“ želmenų sultis parduodančios moters ilgapirščiai nugvelbė rankinę su pinigais ir dokumentais. Po kurio laiko įsigudrino ištuštinti ir vos kelioms minutėms paliktą kasą. Laimei, joje buvo palikta nedidelė suma.
„Nutverti už rankos sudėtinga, jie greiti“, - guodėsi šio prekybos centro pardavėjos.
„Pranešimų sulaukiame kasdien“
Albinas STRUMYLA, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai :
Pranešimų apie vagystes iš prekybos centrų mūsų suvestinėje yra kasdien. Būna, kad per dieną įrašomi net keli pranešimai. O kiek atvejų dar nežinome... Į suvestinę įrašomos tik tos vagystės, kurių sumos viršija 130 litų - vieną minimalaus gyvenimo lygį. Jei pavogtų daiktų vertė mažesnė, tokie atvejai traktuojami kaip smulkios vagystės ir suvestinėje nefigūruoja.
Milijardiniai nuostoliai
Neoficialiais duomenimis, apsaugos darbuotojams dideliuose prekybos centruose pavyksta demaskuoti tik kas dešimtą vagį
Jeigu ilgapirštis pagautas su prekėmis, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio - 130 litų, jis baudžiamas administracine tvarka
Europos Sąjungos teritorijoje vagišiai prekybos centrams kasmet padaro milijardus eurų nuostolių. Mažiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų - Šveicarijoje, daugiausia - Didžiojoje Britanijoje, kurią beveik pasivijo Rytų Europos valstybės.
Vaida Jutkonė
