Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios.
Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena. Ir ne tik dėl pokyčių valstybės valdyme, bet ir dėl pamažu silpstančio neigiamo stipriosios lyties nusistatymo prieš karjerą darančias moteris.
Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo pasaulio moterų lyderių susitikime, kuriame buvo pakviesta ne tik aktyviai įsijungti į šio judėjimo darbą, bet ir aktyviai įtraukti moteris į sprendimų priėmimą ir formuojant pasaulio nuomonę pačiais aktualiausiais klausimais.
Prezidentė užtikrino, kad Lietuva prisijungs prie moterų lyderystės pasaulyje stiprinimo. Prie to, jos nuomone, turėtų prisidėti ir kitąmet Vilniuje veiklą pradėsiantis Lyčių lygybės institutas.
„Štai kokių permainų mums reikėjo! Moterys vadovės dabartiniam laikotarpiui labai reikalingos“, - tokiais netikėtais žodžiais dienraščiui prabilo apie moteris vadoves kalbinti vadovai vyrai.
Vienbalsiai tvirtinę, jog gero vadovo gebėjimai valdyti šalį, kompaniją ar savo verslą nepriklauso nuo lyties, pokalbininkai nuogąstavo tik dėl vieno - kad Lietuvoje nebūtų įvestos lyčių lygybės kvotos.
Tačiau pažvelgus į lietuvių moterų kasdienybę, džiaugtis lyčių lygybe dar ankstoka. Pavyzdžiui, šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna gerokai daugiau nėščių moterų skundų dėl galimos diskriminacijos darbe.
Nėščiosios skundžiasi, jog sužinoję apie nėštumą darbdaviai joms savavališkai mažina atlyginimus, spaudžia savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų.
Jei anksčiau besilaukiančios moterys dėl galimos diskriminacijos kreipdavosi 1-2 kartus per metus, tai 2009 m. jau gauta beveik 10 nėščiųjų skundų dėl diskriminavimo darbe.
Nemažai būsimų mamų taip pat kreipiasi konsultacijų į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą telefonu ar elektroniniu paštu, tačiau oficialių pareiškimų vėliau neparašo, bijodamos prarasti darbo vietą ar neigiamos darbdavio reakcijos.
Skundų dėl lyties nuolat gaunama daugiau, negu dėl kitų diskriminavimo rūšių.
Dažniausiai skundžiamasi dėl to, kad moterys gauna mažesnius atlyginimus, dėl priešpensinio amžiaus moterų diskriminacijos, dėl netinkamo moters vaizdavimo mokslui skirtuose vadovėliuose, reklamoje žeminamo moterų ir vyrų orumo, kiek rečiau būna skundų dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.
„Rizika - teks pačioms atsidaryti duris“
Hansas Henrikas PEDERSEN, AB DFDS LISCO generalinis direktorius
Verslo aplinkai būtų naudinga, jei daugiau moterų užimtų vadovų postus ir verslo, ir valdžios institucijose. Tačiau nemanau, kad optimalių rezultatų būtų galima pasiekti per įstatyminę prievartą. Omenyje turiu kvotas.
Nemanau, kad teisinga teigti, jog kažkurios lyties atstovai yra geresni lyderiai. Tai priklauso nuo individualių sugebėjimų. Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduria moterys, yra aplinka, kurioje dominuoja vyrai. Todėl jos, norėdamos išlikti, įgyvendinti savo idėjas ir iniciatyvas, yra priverstos būti tvirtesnės, dirbti daug sunkiau ir geriau, nei jų kolegos vyrai.
Mano gimtojoje šalyje Danijoje yra daugiau vadovių moterų, nei čia, Lietuvoje. Esu tvirtai įsitikinęs, kad dailioji lytis gali vadovauti taip pat sėkmingai, kaip ir mes. Jos turi įgūdžių ir yra sąžiningos darbuotojos. Nepaisant to, pastebėjau, jog tam, kad versle ir politikoje lietuvės pasiektų savo tikslus, turi būti ryžtingesnės, daugiau kovoti negu jų kolegos vyrai. Tai gali reikšti tam tikrą diskriminacijos lygį.
Yra ir teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vyras beveik visuomet praleis moteris pro duris ir tik paskui eis pats. Danijoje tai retai pamatysi. Vargu ar tai galima laikyti diskriminacija.
Moterys vadovės - prezidentė, finansų ministrė, krašto apsaugos ministrė, Seimo pirmininkė - man yra aiškus įrodymas, kad Lietuva juda šalies, kurioje vyraus lyčių lygybė, link. Tačiau dėl to kyla rizika, kad ateityje moterys turės pačios dažniau atsidaryti duris ir restorane užsimokėti savo sąskaitos dalį.
„Pasigendu lyčių pusiausvyros“
Hugo ADER, UAB „Lemminkainen Lietuva“ direktorius naujoms rinkoms
Labai natūralu, kad tam tikroje valstybės vystymosi stadijoje prie jos vairo stoja moterys, padaugėja moterų-lyderių visose srityse.
Prieš penkerius metus su žmona dalyvavome kviestiniame vakare, kuriame viešėjo ir Dalia Grybauskaitė. Tuomet ji dar nebuvo paskirta eurokomisare. Stebėjau ją, klausiausi ir žmonai pasakiau: „Štai kokios prezidentės reikia Lietuvai!“ Viską, ką ši moteris sako ir daro, atrodo labai solidžiai ir protingai. Už šios asmenybės žingsnius neįmanoma pajausti gėdos.
Moterys gyvenime labiau žiūri į detales, geriau mato smulkmenas. Tad jeigu jos dominuotų vadovaujamose pareigose, verslas prarastų genialius vyriškus strateginius posūkius. Jų tikrai prireikia. Vyriškas pradas yra susijęs su esmės matymu, strateginiu planavimu. Jeigu kas paklaustų, kodėl būtent dabar esminius valdžios postus užima moterys, atsakyčiau, kad išmušė valanda kreipti dėmesį ne į makroekonominę pusę, o atsisukti į vidų. Tai reiškia - ieškoti klaidų, jas taisyti, sukti galvą, kur dar galima pataupyti. Moterys tokius dalykus puikiai išmano.
Apie tai, kokia lytis geba vadovauti geriau, galiu atsakyti lakoniškai - labai sudėtinga būti pavaldžiam kokiam nors durneliui. Jokio skirtumo, kokios lyties jis yra.
Lietuvoje gyvenu 20 metų. Per tą laiką tam tikras kriminalinis elementas susijungė su nomenklatūra ir pagimdė naują visuomenės luomą. Šią kategoriją žmonių vadinu vikruoliais. Šiame luome moteriškų veidų beveik nesimato. Šis pasaulis nenori įsileisti moterų. Jos nesugeba konkuruoti su vikruoliais. Pinigų pasaulis yra nuožmus ir kol kas priklauso vyrams.
Lyčių harmonijos aplinkui nematau, o matyti norėčiau.
„Moteris „su kiaušiniais“ - nėra blogai“
Leonas MAKŪNAS, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius
Prieš vadoves moteris niekuomet nebuvau neigiamai nusiteikęs. Jų pareigos moteriškumo neatima. Net posakis „moteris su kiaušiniais“, paprastai joms vyrų taikomas, reikalo
negadina.
Esu giliai įsitikinęs, kad dailioji lytis gali ne prasčiau už stipriąją užimti lyderio, vadovo kėdę. Reikia tik leisti joms tai daryti, išvaduoti nuo buities rūpesčių. Juk ir pats gyvenimas kelią į karjerą apsunkina - moteris ilgai nešioja kūdikį, paskui privalo būti rūpestinga mama, o kur dar šeimos reikalai, namai!
Vis dėlto viršininkų kėdėse moterų pasigendu, galėtų būti daugiau, na, kad ir tiek, kiek yra pas mus bendrovėje. Tik šioje vietoje nekalbėkime apie kvotas, kurios savotiškai įteisintų prievartą.
„Viską pasiekiau pati, nes labai norėjau“
Virginija LAZAUSKIENĖ, krovinių vežimo bendrovės Lietuvoje „Gollner Spedition“ vadovė
Nuo vaikystės buvau lyderė. Sau iškeltus tikslus pasiekdavau lengvai, man jokios kliūtys nebaisios. Valdingumą paveldėjau iš mamos, o iš manęs jį paveldėjo dukra. Tėvai niekada neribojo mano laisvės - manimi pasitikėjo, augau savarankiška. Esu konkretus, ryžtingas ir atviras žmogus. Vadovauju 6 moterų ir daugiau nei 30 vyrų kolektyvui. Ar jų ambicijų neužgauna tai, kad vykdo sijonuotos vadovės nurodymus, sunku atsakyti. Į akis niekas nėra kažko negražaus pasakęs. Giliai širdyje, manau, jog kartais apie tai pagalvoja.
2002 metais daug kas stebėjosi, kaip aš, moteris, pastačiau visą įmonės bazę Klaipėdoje. Pati vadovavau statyboms - biuro, didžiulio sandėlio. Bendrovę įkūriau, jokie turtingi vyrai verslo man nedovanojo. Vadovauju jau 15 metų.
Moteriai nėra nepasiekiamų tikslų, ji gali padaryti absoliučiai viską, jei to tikrai nori. Sunkiausia šiame kelyje - suderinti pareigas šeimoje. Man sunkiai sekėsi. Ačiū tėvams, kurie padėjo auginti dukrą. Gyventi su vadove žmona vyrui, kuris tokių pareigų neužima - iššūkis, dažnai neįveikiamas. Išsiskyriau. Dabartinis gyvenimo draugas - taip pat vadovas, įkūręs statybinę firmą. Puikiai suprantame vienas kitą. Vaikai užauginti. Dabar gyvenu sau.
Lietuvos moterys: tik faktai
- 2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,79 mln. moterų - 231,3 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,5 proc. visų gyventojų. 100 vyrų teko 115 moterų.
- Pernai į Seimą buvo išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų.
- 2009 m. į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai.
- Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai 40 proc. visų vadovų sudarė moterys.
- Lietuvoje moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 18 proc. mažesnis už vyrų.
- Pernai Lietuvoje tikėtina vidutinė moterų gyvenimo trukmė buvo 77,6, vyrų - 66,3 metų. Per metus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 0,4, vyrų - 1,4 metų.
- 2007 m. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) paskelbtoje ataskaitoje Lietuva pateko tarp penkiolikos šalių, pirmaujančių pasaulyje lyčių lygybės srityje. 2008 m. PEF skirta vieta Lietuvai vėl buvo kiek žemesnė - ji nepateko net į 20-uką.
Vaida JUTKONĖ
