Užstatyti automobiliais uostamiesčio daugiabučių kiemai vis dar lieka problema, kuri niekaip nejuda iš mirties taško. Jos nejudina nei savivaldybė, nei patys gyventojai. O kol visi tik garsiai piktinasi ir ieško kaltų, įžūliausieji spjauna į taisykles ir savavališkai įsirengia vietą savo mašinai bendro naudojimo aikštelėse ar tiesiog ant žolyno.
Vienas iš pavyzdžių - Taikos pr. 83 namo kiemas. Daugiabučio gyventojai, nesugebantys ar nenorintys rengti užkardų techninių projektų, kiemuose tokius įrenginius pasistatė nelegaliai. Jie stulpeliais, sujungtais grandinėmis, užsitvėrė dalį vejos. Grįžę namo vairuotojai atsirakina grandinę, pastato automobilį, o išvažiavę ant grandinės ir vėl uždeda spyną. Šis savivalė sukėlė kitų namo gyventojų pasipiktinimą, nes stovėjimo vietomis, apjuostomis grandinėmis, naudojasi tik apie dešimt žmonių.
Tokių atvejų kaip šis Klaipėdoje yra ir daugiau. Panašu, kad jų tik daugės.
Pažadai norų nepildys
Prieš kurį laiką daugiabučių Klaipėdos namų gyventojams, turintiems automobilius, sužibo lengvesnio gyvenimo viltis - savivaldybė ruošėsi supaprastinti tvarką, pagal kurią būtų galima vietoje žolyno įsirengti mašinų stovėjimo vietas. Pasigyrė, kad ruošiasi - ir pritilo.
Iki šiol uostamiestyje tebegalioja senoji Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo tvarka, patvirtinta dar 1998 metais. Per šitiek metų ji paseno ir morališkai, ir fiziškai - anuomet automobilių statymo daugiabučių kiemuose problema dar nebuvo tokia skaudžiai aštri.
2007-ųjų rudenį savivaldybės tarnautojai pareiškė paruošiantys naują, daug paprastesnę ir žmonėms patogesnę automobilių aikštelių įrengimo tvarką, tačiau viskas tuo ir pasibaigė.
Tvarka buvo paruošta, tačiau miesto Taryba jai nepritarė. Anot Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Nijolės Vedeikienės, ji buvo atmesta, nes kai kurių patikslinimų pareikalavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
N. Vedeikienė pripažino, jog labai daug tikėtis iš šio dokumento nevertėtų - jeigu miesto Taryba pritars patikslintam variantui, gyventojams tik taps aiškiau į kokias institucijas kreiptis.
"Per tiek metų iš esmės pasikeitė struktūra, tvarka ir institucijų pavadinimai. Todėl žmonės tiesiog nesurastų tų įstaigų, kurioms būtina pristatyti reikalingus dokumentus. Kita vertus, automobilių stovėjimo aikšteles žmonės privalėtų įsirengti už savo pinigus, bet neįgytų jokių teisių į jas, nes žemė yra valstybinė", - kalbėjo N. Vedeikienė.
Jos žiniomis, patikslintas projektas turėtų būti svarstomas artimiausiuose miesto Tarybos posėdžiuose, tačiau ar politikams įtiks nauja tvarka - neaišku.
Kelia pavojų pėstiesiems
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Alvydas Katkauskas patvirtino, kad nuo 2002-2004 metų laikotarpio, kai uostamiesčio savivaldybėje buvo iškelta idėja didinti kiemus patiems gyventojams už savo lėšas, šia galimybe pasinaudojo vos keli daugiabučių kiemai.
"Mano žiniomis, kažkur Gedminų ir Naujakiemio gatvių rajone gyventojai įsirengė papildomų vietų savo transporto priemonėms. Lyg ir Mogiliovo gatvėje dar viena yra, tačiau šis reiškinys masišku netapo. Problema stovi vietoje. Laimei, automobilių pastaruoju metu nedaugėja tiek, kad jie okupuotų visas gatves", - sakė A. Katkauskas.
Šiuo metu Eismo priežiūros skyriaus pareigūnai suka galvas, kaip nuo automobilių atlaisvinti tas gatves, kuriose yra daug švietimo įstaigų. Jau rašėme, kad dėl abiejose gatvės pusėse statomų automobilių Reikjaviko, Mogiliovo ir Naujakiemio gatvės yra vienos iš pačių pavojingiausių pėstiesiems uostamiestyje.
Pavojų pėstiesiems jose kelia automobiliai, pastatyti abiejuose gatvių pusėse. Dėl to piko metu pereiti šias gatves tampa vos ne iššūkiu.
"Vaikai jose dažnai nukenčia, nes pamatyti važiuojančią mašiną kuomet iš abiejų gatvės pusių ją užstoja stovintys automobiliai, tikrai sudėtinga. Šios gatvės dažnai patenka į eismo įvykių suvestinę, todėl artimiausiu metu pareigūnai ketina jas apžiūrėti ir ieškoti išeities. Ypač sudėtinga situacija yra Reikjaviko gatvėje, nes ji siaura, abiejose pusėse stovi darželiai, o šalia - dviračių takas. Aplinkinių namų jaunimas su dviračiais norėdami pasiekti taką kerta gatvę ir dėl neapdairumo dažnai papuola po mašinų ratais", - teigė A. Katkauskas.
Anot jo, draudimas statyti automobilius problemos neišspręstų - šalia šių gatvių esančių daugiabučių kiemai perpildyti. Ketinama ieškoti išeities, kuri tenkintų ir vairuotojus ir pėsčiuosius.
Pirmoji - leisti automobilius statyti tik vienoje gatvės pusėje, antroji - įrengti gatvėse atitvarus pėstiesiems ir nukreipti žmonių srautus link perėjų. Šį variantą pareigūnai žada siūlyti miesto valdžiai.
Gintis nuo svetimų - sudėtinga
Palikti vieni patys su savo problema, daugiabučių namų gyventojai bando savo kiemus apsaugoti bent jau nuo svetimų automobilių. Ypač tai aktualu tapo senamiesčio ir centrinės miesto zonos gyventojams įvedus rinkliavą už automobilių stovėjimą. Po šios naujienos, masiniu reiškiniu užkardai netapo, tačiau į savivaldybės Paveldosaugos skyrių jau kreipėsi keletą daugiabučių namų atstovų.
Užkardo įrengimui turi pritarti namo gyventojų dauguma. Gavus pritarimą, gyventojų įgaliotas asmuo ar bendrijos atstovas savivaldybei turi pateikti užkardo projektą. Tai padaryti gali diplomuotas statybų inžinierius arba architektas. Projektas kišenę patuštins keliais šimtais litų. Po to, dokumentą turi patvirtinti savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyrius bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.Gavus parašus, užkardą jau galima statyti.
Tačiau ne visi mina valdiškų įstaigų slenksčius tam, kad apsaugotų kiemus nuo svetimų automobilių. Kai kurie tai padaro savavališkai. Už tai jie turėtų būti baudžiami, kaip ir tie, kurie spjauna į biurokratines užkardas ir savo iniciatyva, be jokių dokumentų, bando plėsti daugiabučių kiemus jau ištryptų ir išvažinėtų žolynų sąskaita.
Turėtų, bet praktiškai - baudas moka retai, nes jų pažeidimų valdininkai per kasmetines pavasario metu rengiamas apžiūras "nepastebi". O policijos pareigūnai atvyksta tik kviečiami. Beje, jie pripažįsta, kad draudimai, baudos ir įspėjimai - mažo poveikio priemonė, nes išeities gyventojams niekas nepasiūlo.
Naujoji tvarka - ta pati biurokratija
Pagal projektą, leidimai automobilių aikštelėms ar laikino jų stovėjimo vietoms įrengti bei projektavimo sąlygų sąvadai bus išduodami savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriuje.
Pagrindinė sąlyga tokiam leidimui gauti - daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos arba namą eksploatuojančios bendrovės sutikimas. Kadangi automobilių aikštelės greičiausiai bus plečiamos žaliųjų plotų ar vaikų žaidimo aikštelių sąskaita, tam turės pritarti daugiau nei pusė namo gyventojų.
Jei planuojama padidinti aikštele, įvažiavimo keliu ar kiemu naudojasi kelios bendrijos ar įmonės, reikės gauti visų jų sutikimus.
Kartu su prašymu privalu bus pateikti topografinį planą, kuriame būtų nurodomos būsimos aikštelės ar stovėjimo vietų ribos.
Jei įrengiant papildomas stovėjimo vietas bus sunaikinami želdynai, tam reikės gauti Aplinkos kokybės skyriaus pritarimą. Už kiekvieną kvadratinį metrą aikštelei "nusavinto" žolyno savivaldybei gyventojai turėtų mokėti po keliasdešimt litų.
Paruoštas projektas turės būti suderintas su Nuolatine statybos komisija, o prieš pradėdamas darbus statytojas privalės gauti statybos ir žemės kasimo leidimus.
Projekte taip pat esama punkto, kad statytojai aikšteles ar papildomas vietas įrengia už savo lėšas, o vėliau neatlygintinai perduoda jas į miesto savivaldybės balansą.
Vaida JUTKONĖ
