Senų daugiabučių namų modernizacijos programa priėjo liepto galą, tvirtina kai kurių bendrijų pirmininkai. Tuo metu valdžia naujai sukurtą renovacijos programą piešia rožinėmis spalvomis ir tikina, kad visi reikalai pajudės jau rugsėjį.
"Premjeras Andrius Kubilius privalo pripažinti, kad šimtai tūkstančių lietuvių, patikėję valdžios pažadais, šiandien yra apgauti. Būtent dėl to, kad nė vienas daugiabutis, dalyvaujantis programoje, negaus žadėtos 50 procentų valstybės paramos ir dėl to, kad bankai nebekredituoja renovacijos darbų. Žmonėms būtina pasakyti, kad programa sustojo ir, ko gero, ilgam", - tvirtina dvi uostamiesčio daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) pirmininkės Vida Martišiūtė ir Vilija Adakauskienė.
Jeigu artimiausiu metu daugiabučių modernizavimo reikalai nepajudės iš mirties taško, DNSB pirmininkai neatmeta galimybės surengti didžiulę viešą akciją, pavadintą renovacijos laidotuvėmis.
Vilties nebeliko
"Vasara jau ritasi į pabaigą, jeigu dar šiandien pradėtume šiltinti namų fasadus, kibti į kitus renovacijos darbus, prie gerų norų iki žiemos spėtume atnaujinti ne vieną daugiabutį, tačiau bankai darbų nekredituoja, o kuris rangovas norės neapibrėžtam laikui užkonservuoti savo lėšas?" - kalbėjo DNSB "Slėnis" administratorė V. Martišiūtė.
Melu ji vadina ir kalbas, esą dabar - pats palankiausias laikas skelbti konkursus rangovams. "Slėnis" neseniai skelbė tokį konkursą, tačiau laukto konkursantų aktyvumo nebuvo, atsiliepė tik 9 bendrovės.
"Sakoma, tik darykit, tik skelkit, nes statybininkai darbo neturi. Kodėl statybų bendrovės neina į tokius konkursus, atsakymas paprastas - iš konkursantų reikalauja turėti 40 procentų apyvartinių lėšų objektui vykdyti, nes banko paskola šiandien yra neaiški. Ieškome rimtų ir atsakingų rangovų, bet jie su daugiabučių renovacija nenori turėti nieko bendra. Kas šiandien rizikuos apyvartinėmis lėšomis? Situacija liūdna, o jei atvirai - beviltiška", - teigė V. Martišiūtė.
DNSB "Pamiškė" pirmininkė Vilija Adakauskienė pasakojo, kad jos vadovaujama bendrija dar pernai rugpjūtį pasirašė sutartį su Būsto agentūra. Per metus laiko pavyko atnaujinti tik namo elektros tinklus. Visa kita - namo šildymo sistemos renovacija, sienų apšiltinimas ir kiti darbai atidėti neribotam laikui.
"Elektros tinklus atnaujinome tik todėl, kad neišmestų iš eilės. Tai, jog mums popieriuose garantuojama valstybės parama, yra tik tušti pažadai, nes be banko pinigų negalime pajudėti iš mirties taško, o bankai rodo duris", - kalbėjo ponia Vilija.
Nuo pat pradžių senų daugiabučių modernizacijos programos etapus stebėjusios moterys įsitikinusios - taip blogai, kaip yra dabar, nebuvo nuo pat 2004-ųjų, kai startavo renovacijos programa.
DNSB administratoriai sako, kad dabar jos įgyvendinimas priklauso nuo bankų. O šie kredito laukiantiems gyventojams primeta tokias sąlygas, jog jų įgyvendinti neįmanoma.
Vienu metu pasklido kalbos, kad vienintelis "Snoro" bankas teikia renovacijai skirtas paskolas. Bendrija, kuriai vadovauja V. Adakauskienė, kreipėsi į banką. Išgirdusi sąlygas, pirmininkė nustėro. Bankas kredituoti renovacijos darbus sutiktų tik tuomet, jei bendrija turėtų sukaupusi 30 proc. investiciniame projekte numatytų lėšų. Minėtu atveju gyventojai kreditą būtų gavę, jeigu būtų turėję 600 tūkst. Lt.
Maitina pažadais
Abi klaipėdietės neseniai dalyvavo Aplinkos ministerijos Priežiūros komiteto posėdyje ir parsivežė slogų įspūdį. Moterys teigia pamačiusios, kad renovacijos spąstuose įstrigusių gyventojų problemos niekam nerūpi.
Į raštu ministerijai pateiktą klausimą, kas ir kada imsis judinti problemą, pirmininkės gavo tokį oficialų atsakymą: "Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, programoje dalyvaujantys komerciniai bankai neteikia kreditų, nes yra vykdomos derybos su būsto paskolas draudžiančia bendrove. Šios derybos turėtų baigtis šią savaitę, todėl artimiausiu metu bankai turėtų tęsti kreditų įgyvendinimą."
Toks atsakymas V. Martišiūtei buvo įteiktas dar gegužės 15 dieną...
"Jei Lietuvos Vyriausybė nesusitvarko su savo valstybėje esančiais bankais ir negali susitarti, tai gal reikia kreiptis į užsienio bankus? Juk yra Europos šalyse bankų, kurie mielai padėtų mums užbaigti pradėtus darbus. O jei ir šis kelias neveda iki tikslo, tai tada būtina tautai pasakyti - gerbiamieji, laikinai programą pristabdom iki geresnių laikų", - galimas išeitis mato V. Martišiūtė.
Jos nuomone, Vyriausybė, užuot paskelbusi naują daugiabučių modernizacijos programą, kuri startuos šį rudenį, galėtų geriau pasirūpinti senos programos įgyvendinimu - beveik 300 namų, jau pasirašę sutartis su Būsto agentūra, laukia eilėje.
Visoms bendrijoms, pasirašiusioms sutartis, yra duoti terminai, per kiek laiko jos privalo įgyvendinti projektus. Neišsitekusios į terminus bendrijos negaus valstybės garantuotos paramos. Kai kurioms laikas negailestingai tiksi, o renovacija nejuda iš vietos.
Prošvaistės - rugsėjį?
Tuo metu liepos pabaigoje pas premjerą A. Kubilių vykusiame pasitarime aptarus naujosios būsto renovavimo programos eigą konstatuota, kad "reikalinga teisinė bazė jau yra paruošta, o susitarimai su Europos investicijų banku bei komerciniais bankais vyksta sklandžiai, sutarta, jog jau rugsėjo mėnesį gyventojai galės teikti paraiškas pagal naująją programą".
"Kartu bus organizuojama konsultacinė pagalba, vadinamasis skambučių centras, kur gyventojams bus detaliai paaiškinta naujoji programa. Be to, metų pabaigoje pradės veikti elektroninė centralizuota darbų užsakymo sistema, kuri leis paprasčiau ir už pigiausią kainą bendrijoms užsakyti renovavimo darbus", - tvirtino Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Teigiama, kad naujajai programai jau yra skirta 785 mln. litų - iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių bei Europos investicinio banko lėšų. Jos renovuojantiems būstą bus teikiamos per šalies komercinius bankus, kuriuos žadama atrinkti rugsėjo viduryje.
Žadama, kad socialiai remtiniems gyventojams, šiuo metu gaunantiems kompensacijas už šildymą, valstybė apmokės visas renovavimo paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo išlaidas. Teigiama, kad norintiems renovuoti būstą nereikės jokio papildomo užstato.
"Niekada nesitikėkite nieko iš valdžios"
Juozas ANTANAITIS, Būsto rūmų prezidentas:
Valdančioji dauguma sėdo prie valstybės vairo ir dėl to, kad prieš rinkimus žadėjo visus senus namus modernizuoti bei pasirūpinti, kad būtų panaudotos visos įmanomos energijos taupymo priemonės. Žadėjo paramą labai lengvomis sąlygomis. Prieš pat Andrių Kubilių paskiriant premjeru, buvo garsiai pasakyta, jog šiemet bus atnaujinta 500 namų, o paskui kasmet - po 2 000 namų, kad iki 2020 metų mes sugebėtume įvykdyti Europos Sąjungos direktyvą, kurios esmė - sutaupyti daugiau kaip 30 procentų energijos.
Pripažinti, jog tai buvo tušti pažadai - reiškia pasirašyti sau mirties nuosprendį. Ta būsto atnaujinimo programa iš anksto buvo pasmerkta. Ir ne bankai kalti - jie juk verslininkai. Jei nėra naudos - neinvestuoja.
Visai realu, kad atnaujinus senus daugiabučius reikės perpus mažiau dujų. Bet juk nuo kiekvieno kubo mes, vartotojai, valstybei mokame pridėtinės vertės mokestį. Dėl to daugiabučių modernizacija valstybės ekonomikai absoliučiai nenaudinga. Ji labiausiai reikalinga patiems mokesčių užspaustiems gyventojams. Jau seniai raginau bendrijas kurti kelerių metų planus ir etapais atnaujinti pasenusius, neekonomiškus būstus. Tai žmonės turi daryti patys, iš savo sukauptų lėšų. Nereikia laukti manos iš valdžios, ypač kai jai labiau apsimoka, kad gyventojai mokėtų didžiulius pinigus už šildymą.
Vaida JUTKONĖ
