Garsioji Ingos ir Michaelio Rinau istorija nepraėjo be pėdsakų. Lietuviams vyrams M. Rinau tapo tikru didvyriu ir puikiu pavyzdžiu, kaip kovoti už tėvo teisę matytis su savo vaiku po skyrybų ar net išsireikalauti jo globos.
„Kovosiu už vaiką iki galo. Taip, kaip tai darė Michaelis“ - tokie tėvų pareiškimai Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyboje (VTAT) pastaruoju metu skamba dažnai.
Tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė pripažįsta, kad po Rinau bylinėjimosi tėvų skundų ir prašymų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką po skyrybų arba jo gyvenamąją vietą padaugėjo dvigubai. Pernai tokių kreipimųsi iš vyrų tarnyba gavo net 79. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo į uostamiesčio teismus 2008-aisiais kreipėsi 15 tėčių, tačiau ne visiems pavyko įrodyti, jog savo atžalomis jie galės pasirūpinti geriau nei motinos.
„Skaudžiausia, kai matome tėvų karus ne iš meilės savo vaikams. Dažnai priežastys slypi visai kitur - nenorima mokėti vaiko išlaikymo pinigų, stengiamasi išsaugoti turtą, yra net bandymų per vaikus susigrąžinti moteris“, - pastebi G. Aurylienė.
Problema Nr 1.
Prieš keletą metų Klaipėdos VTAT buvo užpilta skundais ir raštais dėl asocialiai gyvenančių šeimų, tokių gimdytojų teisių apribojimų, įvaikinimo, globos ir panašiai. Pernai ir šiemet didžiausią rūpestį tarnybai jau kelia vaikais nepasidalijančios besiskiriančios poros. G. Aurylienės teigimu, vis aktyviau skundus rašo vyrai.
„Yra trys priežastys, dėl kurių tėčiai prašo mūsų pagalbos. Pirmoji - teigiama, kad motinos vaikais nesirūpina, girtauja ir panašiai. Antroji - nenorima dalintis turtu. Trečioji - vyrai iš tiesų myli savo atžalas ir siekia jas matyti kuo dažniau“, - vardijo VTAT viršininkė.
G. Aurylienė nemano, kad Lietuvoje tėčiai patiria atstūmimą ir teismai visuomet priima tik motinoms palankius sprendimus. Teismų Klaipėdoje praktika rodo, kad bylos nepasidalijant vaikais yra ypač sudėtingos ir skaudžios. Pirmiausia dėl to, jog į jas įtraukiami vaikai, kuriems abu tėvai vienodai brangūs.
Priimant sprendimą vien tik VTAT išvadų apie situaciją šeimoje nepakanka. Jeigu vaikas yra pakankamai savarankiškas, kad išreikštų savo nuomonę, teismas jo prašo apsispręsti, su kuriuo iš tėvų liks po skyrybų.
Įtarus, jog vienas iš tėvų manipuliuoja vaiku, siūloma kreiptis į ekspertus. Klaipėda tokių neturi, todėl šeimos pokalbių važinėja į Vilnių.
Kodėl yra, kaip yra
Teismas pirmiausia ieško įrodymų, kuris iš abiejų tėvų pajėgus labiau užtikrinti vaiko interesus, kuris galės jam skirti daugiau dėmesio. Teigiama, kad saugumą ir globą dažniausiai garantuoja motinos.
„Pradėjusi teisybės paieškas tarnyba rinkdama medžiagą teismui dažnai sužino, jog dar iki skyrybų kai kurie vyrai jokių kontaktų su savo mažaisiais neieškojo. Netgi atvirkščiai - tėviškų pareigų kratėsi. O štai išsiskyrus pareigos jausmas stebuklingai pabunda. Žinoma, taip yra ne visuomet. Ir teismai tai įvertina. Todėl kai kuriais atvejais vaikai lieka gyventi su tėčiais. Neneigiu, kad nemažai moterų iš tiesų manipuliuoja vaikais ir juos nuteikia prieš tėvus. Jeigu tai pastebima - imamasi priemonių. Su vaikais ir motinomis bendrauja psichologai. Situacija atsispindi mūsų išvadose“, - teigė G. Aurylienė.
Pokalbininkė akcentuoja, jog ši institucija neturi jokių teisių dalinti vaikų, ji gali tik rekomenduoti gimdytojams susitarti gražiuoju, priešingu atveju - teikti ieškinį teismui.
„Jūs net neįsivaizduojat, ką tenka stebėti ir išgirsti pakvietus suaugusiuosius prie bendro stalo. Iš abiejų pusių liejasi tokia lavina ambicijų ir principų, kad net užmirštama esmė - vaiko interesai. Jei jau tėvai kreipėsi į tarnybą, vadinasi abipusiai santykiai pasiekė dugną ir vargu ar yra institucija, kuri išspręs konfliktą be šių dviejų pusių geranoriškumo“, - akcentavo pokalbininkė.
Kita medalio pusė
Po to, kai mažoji Luisa Rinau buvo išvežta į Vokietiją, dienraštis sulaukė dviejų vyrų prašymų paviešinti jų gyvenimų istorijas, kaip du vandens lašai panašias į Rinau skandalą.
Vienas laiškas mus pasiekė net iš Vilniaus: „Iš Jūsų dienraščio puslapių sužinojau apie tai, kas yra PAS (tėvo atstūmimo sindromas). Su šia problema susidūriau ir aš pats. Normaliam tėvui, nevengiančiam atlikti savo pareigų vaikui, norinčiam auklėti savo vaiką, yra per prievartą ribojamos tėvo teisės. Tai daro ne tik vaiko motina, bet ir Valstybinės institucijos - Vaikų teisių apsaugos Kontrolierė (VTAK), Vaikų teisių apsaugos tarnyba (VTAT), esanti Vilniuje, vaikų darželio darbuotojai ir kt. Kovojant už teisę auklėti savo vaiką, tenka patirti pažeminimą, paniekinimą, neteisybę. Nežinau, kiek dar ilgai tęsis šita kova“, - laiške redakcijai dėsto vilnietis Marius Š.
Šio tėvo situacija - klasikinė. Jo teigimu, buvusi žmona savo nuožiūra riboja pasimatymus su trimete dukrele, nuteikia vaiką prieš tėvą. Marius yra įsitikinęs, kad palankių išvadų dėl pasimatymų su dukrele jis nesulaukė ir dėl to, kad visose institucijose, į kurias jis kreipėsi, dirba moterys.
Dėl teisės matytis su keturmečiu sūnumi, institucijų slenksčius mina ir kalnus laiškų rašo uostamiestyje gyvenantis Andrejus S.
„Nenoriu prieiti iki teismo. Žinau, jog nustatys griežtą tvarką ir aš savo sūnų galėsiu matyti tik tam tikromis dienomis ir valandomis, o noriu dažniau, juk tai vienintelis mano vaikas. Sūnaus motina mane paliko, kai netekau darbo - išėjo pas savo mamą. Ši ir yra visų nesutarimų priežastis. Žinau, kad stengiamasi ištrinti mane iš berniuko atminties. Vaiko mama nesileidžia į kalbas. Kartu ėjome į VTAT, bet susitarti nepavyko. Kaip gyventi toliau - nežinau. Mano, kaip tėvo, teisės absoliučiai ignoruojamos“, - guodėsi 47 metų vyriškis.
Jo žiniomis, buvusi draugė pati ketina kreiptis į teismą, kad šis nustatytų bendravimo su berniuku tvarką tėvui. Ši žinia Andrejų varo į neviltį.
„Žiniasklaida parodė sergančią visuomenę“
Inga RINAU:
Mano gyvenimas šiandien labai sudėtingas. Luisą galiu matyti kas dvi savaites po keletą valandų. Dienos prabėga autobusuose ir neviltyje. Apie emocinę dukros būklę negaliu kalbėti, bijau pakenkti tyrimui, kuris vyksta siekiant ją susigrąžinti. Už teisę būti su Luisa kovosiu tol, kol turėsiu jėgų, jeigu prireiks - visą gyvenimą.
Tiek daug dėmesio mums skyrusiai žiniasklaidai nepriekaištauju. Ji parodė sergančią visuomenę, kai motiną mylintis mažametis vaikas jėga atplėšiamas nuo jį mylinčios motinos.
„Vaikai turi rūpėti ne tik po skyrybų“
Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė :
Mariaus Š. situacija man gerai žinoma. Vyras pas mus lankėsi ne kartą. Šis tėtis dukrą myli, tik ta meilė keista. Norima mergaitę matyti bet kada. Jokių manipuliacijų iš motinos pusės neįžvelgėme, o iš tėčio pusės buvo nepamatuotų poelgių. Pavyzdžiui, noras išsivežti dukrą pietų miego metu arba jai sergant. Tėtis neina į jokius kompromisus, vien tik reikalauja. Jis atsiėmė mums rašytus skundus, todėl tolesnės šios istorijos vingių nežinau. Kelias, kurį pasirinko siekdamas savo - neteisingas.
Lietuvoje tėvai neatstumiami nuo savo vaikų. Jeigu jie įrodo, kad po skyrybų vaiko interesais rūpinsis geriau už mamas ir jei vaikai patys juos pasirenka - teismai priima palankius sprendimus.
Vyrų kreipimųsi į tarnybą kasmet daugėja. Pernai sulaukėme 71. Beje, pastebime, jog dauguma ištuokų yra dėl vyrų kaltės - girtavimo, tėvo pareigų neatlikimo, nenoro bendrauti su vaikais, kitų moterų.
Skundai, kad mamos draudžia lankyti vaikus, pasiteisina tik iš dalies. Tiriant konfliktų priežastis pokalbio kviečiamės abi puses. Būna, kad paaiškėja, jog už meilę sūnui ar dukrai, tėvui svarbiau pinigai arba vaiką jis nori dažnai matyti bandydamas susitaikyti su motina.
Iš patirties ir praktikos galiu pasakyti, kad jeigu buvusių sutuoktinių ginčai pasiekia mus, vadinasi abu daro kažką ne taip ir dėl kažko yra kalti taip pat abu.
Sudarant santuoką pirmiausia reikia prisiimti atsakomybę ir suvokti, jog tėvu ir motina tampi ne trumpam, o juo būsi visą gyvenimą. Jeigu nepavyko išsaugoti šeimos - ieškokite klaidų ir savyje. O kuomet skiriatės - pagalvokit, kaip gyventi atskirai nepažeidžiant vaiko interesų.
Vaida Jutkonė
