Bemokslis, emigrantas arba vergaujantis bankui - iš šių trijų blogybių šiandien vieną teks pasirinkti abiturientui, planavusiam įgyti išsilavinimą ir tęsti mokslus Lietuvos universitete ar kolegijoje.
Išsilavinusių, aukštąjį mokslą baigusių piliečių Lietuvai nereikia. Tiksliau, reikia, kad jų būtų kuo mažiau, nes iš 40 tūkst. šiemet mokyklas baigusių abiturientų tik 11 tūkst. galės mokytis nemokamai valstybės finansuojamose vietose.
Likę 29 tūkstančiai abiturientų turėtų krautis lagaminus ir šturmuoti užsienio universitetus, kuriuose vieneri mokslo metai kainuoja kelis kartus pigiau nei pas mus, arba, pasiraitoję rankoves, ieškotis darbo.
Paskaičiavus, kiek aukštojo mokslo diplomas, tiksliau, vieneri mokslo metai kainuos tiems, kurie liks mokytis Lietuvoje, galima daryti vienintelę išvadą - studento tėvai privalo būti milijonieriai arba Seimo ir Vyriausybės nariai. Vidutines pajamas uždirbančiai šeimai mokslas gimtojoje šalyje neįkandamas.
Panaudos draudimo pinigus
Šiemet Klaipėdoje mokyklą baigusi klaipėdietė Simona Č., dar prieš viską aukštyn kojomis apvertusių studijų kainų paskelbimą, ketino važiuoti į Vilnių ir studijuoti anglų filologiją.
Po to, kai aukštosios šalies mokyklos paskelbė valstybės nefinansuojamų vietų studijų kainas, Simona nutarė likti uostamiestyje, stoti į Klaipėdos universitetą (KU) ir sutaupyti mokslams gyvendama kartu su tėvais.
Mergina jau žino, kad vieneri metai studijų KU jai kainuos 5632 Lt. Kadangi nereikės gyventi universiteto bendrabutyje, per mėnesį šeima sutaupys apie 120 Lt - maždaug tiek tektų mokėti už vietą KU bendrabutyje Malūnininkų gatvėje.
Kelionės visuomeniniu transportu į universitetą per mėnesį Simonai kainuos 43 Lt. Simona apskaičiavo, jog Vilniuje maistui per mėnesį būtų išleidusi apie 300-400 Lt. "Ir šioje vietoje sutaupysiu", - džiaugėsi mergina.
Beje, tik gimus Simonai, tėvai apdraudė ją kaupiamuoju draudimu. Iki pilnametystės merginos sąskaitą tėvai ir močiutės papildė apvalia suma, tačiau jos užteks tik dvejiems mokslo metams. Nepaisant to, Simona džiaugiasi: "Tai - mano išsigelbėjimas, jeigu ne ši tėvų įžvalga, vieneri mokslo metai, sudėjus visas galimas išlaidas, man kainuotų daugiau nei 11 tūkst. Lt", - konstatavo klaipėdietė.
Ieško darbo
Vienoje iš Klaipėdos kolegijų vadybą ir administravimą ketinanti studijuoti kita dienraščio pakalbinta mergina Daiva Š., dar mokslo metams neprasidėjus nutarė, kad studijuos neakivaizdžiai. Priežastis - ta pati: dieninėms studijoms nėra pinigų.
Pasirinktos studijos Daivai kainuos 4800 Lt metams.
Prieš pusmetį, dar mokydamasi mokykloje, Daiva buvo susiradusi darbą. Ji planavo, kad dirbdama sukaups nors dalį sumos už studijas sumokėti, tačiau dėl sunkmečio mergina iš darbo buvo atleista.
"Gal būčiau važiavusi kur toliau nuo namų, bet nedrįstu tėvams tapti per didele našta. Jiems ir taip nelengva", - svarstė pokalbininkė.
Ežiukai rūke
Pavyzdžiui, Vilniaus universitete (VU) norintieji gilintis į psichologijos mokslus privalo metams sukaupti daugiau nei 10 tūkst. Lt. Psichologijos studijos metams čia kainuoja 7922 Lt, VU Saulėtekio alėjos bendrabučių kambariai kainuoja nuo 150 iki 300 Lt, plius išlaidos transportui, maistui. Taigi šios studijos, kaip ir dauguma kitų, nuo šiol taps prabangos mokslu.
Studijų reformos šalininkai kalba, kad protu nesuvokiamos kainos už valstybės nefinansuojamas vietas Lietuvos universitetuose įves tvarką ta prasme, jog jų neišvengiamai mažės, nes tokioje nedidelėje šalyje pusšimčio aukštųjų mokyklų ir kolegijų tiesiog nereikia.
Tiesos šiose kalbose yra, tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė.
Skaudžiausios studijų kainos yra kultūros ir meno srityje. Akivaizdu, kad menininkus šios kainos veja lauk iš Lietuvos.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad vieneri studijų metai nefinansuojamose valstybės vietose KU ketinantiems mokytis dainavimo, choro dirigavimo, džiazo muzikos, režisūros ir kt. įkainoti nuo 11 tūkst. iki 18,8 tūkst. Lt.
"Šiemet Menų fakulteto Režisūros katedra renka režisierių kursą. Kol kas tiksliai nežinome, kokiam skaičiui būsimų režisierių valstybė garantuos nemokamą mokslą. Ši reforma skaudžiausiai palietė menininkus. Klaipėdoje ruošiame specialistus mažiems miesteliams, regionams. Ar eis kas mokytis režisūros už 11 tūkst. Lt per metus? Abejoju. O šalies kultūrai bus suduotas skaudus smūgis. Juk tai yra meno ir kultūros naikinimas. Reikėjo iš pradžių paskaičiuoti, kiek ir kokių specialistų reikia Lietuvai, o tik po to skelbti kainas. O dabar klaidžiojam kaip ežiukai rūke ir nežinome, ar pavyks surinkti kursą. Šį mėnesį prasideda stojamųjų egzaminų turai. Du vyks pas mus, trečiasis - Lietuvos muzikos akademijoje. Studentai turės važiuoti į sostinę. Kodėl - niekas nesiteikė paaiškinti", - kalbėjo Menų fakulteto Režisūros katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė.
Palyginimui
Spaudoje jau ne kartą rašyta, kad paskelbus aukštojo mokslo Lietuvoje kainas, nuo šiol Europoje garsėsime ne tik kaip savižudžių tauta, bet ir kaip šalis, kurioje aukštojo mokslo diplomas kainuoja beveik brangiau nei prestižiniuose Harvardo, Oksfordo ar Kembridžo universitetuose, o paruošimo lygis yra kur kas žemesnis.
Pavyzdžiui, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje bakalauro studijos metams kainuoja apie 12,8 tūkst. litų, Paryžiaus konservatorijoje - apie 600 Lt, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokamų studijų kaina sieks net 19 tūkst. litų.
Studijos Miuncheno technikos universitete kainuotų apie 3,5 tūkstančių litų, o Lietuvoje technikos studijos kainuos apie 8 tūkst. litų.
Vadybos ar verslo administravimo studijos Vilniaus universitete atsieis 4500 litų per metus, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) ir Kauno technologijos universitete (KTU) - po 4030 litų, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) - 4031 litą, Šiaulių universitete (ŠU) - 4160 litų.
VU Chemijos fakulteto studentai už mokslą per metus turės mokėti 7922 litus. Tiek pat mokės ir studijuosiantys VU Fizikos ar Gamtos mokslų fakultetuose. Komunikacijos fakultete beveik visos specialybės įkainotos 4031 litu, tik leidyba (4600 litų) ir žurnalistika (5688 litai) yra brangesnės.
Paryžiaus Sorbonos universitete, kuris yra vienas pirmaujančių humanitarinėje srityje, mokslo metai kainuotų apie 600 litų, Lietuvoje humanitarinės krypties studijos negavus studento krepšelio kainuos nuo 4 iki 8 tūkst. litų.
Biomedicinos studijų lyderio poziciją Europoje užimančiame Švedijos Karolinska institute Stokholme studijos nemokamos, Lietuvoje tokios studijos mokantiems visą studijų kainą kainuos nuo 8 tūkst. iki 11,5 tūkst. litų per metus.
Rezultatai - po kelerių metų
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius mano, kad jau nuo rugsėjo pamatysime, jog studijoms skiriami valstybės pinigai bus naudojami tikslingiau, nes nuo studento apsisprendimo bei aukštosios mokyklos priklausys, kiek studijų krepšelių ji surinks.
Ministro teigimu, nebeliks iki šiol galiojusios tvarkos, kai aukštosioms mokykloms tiksliai buvo garantuotos vietos, į kurias net ne visada susirinkdavo studentai.
O reikšmingesnių pokyčių ministras tikisi po 2-3 metų. Esą tuomet bus galima paskaičiuoti ir reformą įvertinti tam tikrais parametrais. Pavyzdžiui, kiek studentų pasirinko studijas Lietuvoje, kiek iš jų liko čia dirbti, ar dirba pagal specialybę ir pan.
Apsispręsti teks patiems
* Į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas universitetuose planuojama priimti 11 tūkst. 19, o kolegijose - 10 tūkst. 151 studentą, - tokius preliminarius skaičius patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
* Taip pat nustatyta, koks turi būti minimalus studentų skaičius atskirose studijų programose pagal studijų kryptis. Jis svyruoja universitetuose nuo 31 iki 12 atitinkamose studijų srityse ir nuo 5 iki 8 - kolegijose.
* Kiek priimti studentų į nuolatinę ir ištęstinę studijų formą, planuoja pačios aukštosios mokyklos.
* Nuo šių metų rugsėjo pirmakursiai vietoje iki šiol buvusių dieninių, neakivaizdinių ir vakarinių studijų galės rinktis nuolatinę ar ištęstinę studijų formą.
* Studentai, įstojusieji iki 2009 m., galės baigti studijas pagal jų pasirinktą formą. Ištęstinė ir nuolatinė studijų forma skirsis studijų intensyvumu. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau. Ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai.
Vaida JUTKONĖ
