tėvynė

Nemažai emigrantų sako, kad Velykos jiems tokia pat šventė, kaip ir Kalėdos, todėl bent porai dienų būtinai skrenda pas artimuosius. Oro uostų atstovų teigimu, didelių emigrantų srautų prieš Velykas nebūna. Ši data neprilygsta žiemos šventėms, kai oro bendrovėms net tenka rengti papildomų skrydžių. Tačiau stebima atvirkštinė tendencija – lietuviai Velykoms ištrūksta svetur, o į Lietuvą veržiasi užsieniečiai turistai.

Tęsiasi Didžiosios savaitės įvykių minėjimas. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Šalis, kurioje gyvename, turi didelį poveikį ne tik mūsų gyvenimui, bet ir sveikatai. Ir esmė – ne sveikatos apsaugos ar švietimo sistemų kokybė. Pasirodo, pagarba savo Tėvynei pagerina gyvenimą ir skatina rūpintis sveikata. Nors, žinoma, sunku patirti patriotizmo priepuolį, kai valstybinės institucijos tinkamai nevykdo savo funkcijų, bet būtent vargingose šalyse ši asociacija yra pastebima ryškiausiai.

Teiravomės, ką sostinės gatvėmis žingsniuojantys žmonės mano apie Vasario 16-ąją. Paaiškėjo, kad jaunimas šią svarbią mūsų tautos raidai datą vertina skirtingai. Vieniems ši šventė yra tik istorinė data, tuo tarpu kiti ją vertina kaip galimybę dalyvauti renginiuose. Kai kurie jos apskritai nešvenčia. Be to, tikslaus šios dienos pavadinimo negalėjo pasakyti dauguma kalbintų jaunų žmonių. Pakalbinome ir vyresnius pašnekovus.

Kasmet Sausio 13-ąją ne tik prisimenamos ir pagerbiamos šios nakties aukos, dar kartą, jau iš poros dešimtmečių laiko perspektyvos apmąstoma, kaip lemtingai tą kartą istorinės aplinkybės susiklostė Lietuvai, bet ir užduodamas klausimas, kas nutiktų, jei Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų šiandien? Ar šiandien mes būtumėme tokie pat vieningi, kaip tą naktį žmonės, budėję prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos radijo ir televizijos? Ar šių dienų lietuviui, kuris nevengia pripažinti, jog auga...

Prieš 21-erius metus agresijos išbandyta, bet nepalaužta Lietuva buvo daug labiau susitelkusi nei dabar ir moraliai stipresnė. Kiek daug pasiekta per tuos du dešimtmečius ir kiek daug prarasta! Jau seniai ES ir NATO nare tapusią Lietuvą vis dar daugelis suvokia kaip grėsmių apsuptyje esančią šalį su dauguma savo padėtimi joje nepatenkintų žmonių. Metų pradžioje atlikti sociologiniai tyrimai stebina ne tik atsakymais, bet ir klausimų formuluotėmis.

Praeityje  garsus dainininkas Arvydas Vilčinskas,  tik prieš gerą mėnesį pagaliau  parvykęs į tėvynę,  tikrai liks čia. Vyras tiki: po penkiolikos metų, praleistų už Atlanto, po didžiausių košmarų, kuriuos teko išgyventi svetur, jo ateitis –  tik Lietuvoje. Nepaisant krizių, bankrotų ir nieko gera nežadančių valdžios prognozių. Antradienio vakarą 20 val.

URM vadovas sveikino lietuvius, gyvenančius Tėvynėje ir svetimuose kraštuose. „Pasitinkant Didžiąsias metų šventes, nuoširdžiai linkiu, kad šv. Kalėdų dvasia suburtų draugėn pasaulio lietuvių šeimą, kad pakilę virš kasdienybės rūpesčių kartu įvertintume šiemet nueitą kelią, kuris Lietuvai buvo pažymėtas ir reikšmingų įvykių, ir prasmingų sukakčių, ir nelengvų išbandymų“, - sakė A. Ažubalis.

Lenkijoje šių metų kovo mėnesio pabaigoje gyveno 38,3 mln. žmonių. Tačiau net 1,1 mln. lenkų, šaliai 2004 m. įstojus į ES,išvyko laimės ieškoti svetur. Dienraštis “Gazeta Wyborcza" skelbia, kad tokias tendencijas pateikia sociologai. Daugiausiai lenkų išvyksta į Vakarų ir Pietų Europos šalis. Ypač daug Lenkijos piliečių yra D. Britanijoje.

Šalies žmonės, rizikuodami savo ir savo vaikų gyvybėmis atkūrė Nepriklausomą Lietuvą. Deja šiandien esame prie Lietuvos išnykimo ribos – didžiulė emigracija, bedarbystė, didėja atskirtis tarp saujelės turtuolių ir šalia milijonų skurstančių, ubagiškos algos ir išmaldos lygio pensijos, sugriauta gamyba, sunykęs kaimas – tai blogo valstybės reikalų tvarkymo rezultatas. Prarastas milijonas tautiečių veda prie didžiausios istorijoje tragedijos - seniausios Europoje lietuvių tautos išnykimo.

Seimas patikslino neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių ar gyvenančių užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo procedūras. Už tai reglamentuojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas balsavo 91 Seimo narys, prieš - 9, susilaikė 9 parlamentarai. Pataisomis įtvirtinama, kad užsienietis negalės būti sulaikomas ilgiau nei 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiaus siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (pvz.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Besibaigiantys 2011-ieji nuo Lietuvos paviršiaus nusineša dar vieną nedidelį miestą. Tikėtina, kad metams pasibaigus iš šalies oficialiai bus emigravę daugiau nei pusė šimto tūkstančių žmonių, rašo „Kauno diena“. Šiemet išaiškėjo realūs emigracijos duomenys – oficialiai savo išvykimą nuo sausio iki spalio mėnesio pabaigos deklaravo beveik 49 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kas mėnesį išvykimą deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Kam svetur gyvenantiems lietuviams, turintiems kitos šalies pilietybę, reikalinga ir gimtoji? Tam, kad tai būtų tiltas į Tėvynę ir norintiems galimybė sugrįžti. Pagaliau tam, kad žmogus nesijaustų atskirtas nuo Lietuvos.Pastaruoju metu dvigubos pilietybės tema nuolatos mirga Lietuvos žiniasklaidoje, o šis klausimas sukelia diskusijų audrą.

Prezidentė D. Grybauskaitė Lietuvos kariuomenės dienos proga už nuopelnus krašto apsaugai „Vyčio Kryžiaus ordino“ medaliais apdovanojo Lietuvos kariuomenės karininkus. Valstybės apdovanojimus kapitonams Dainiui Judženčiui ir Gediminui Šimkevičiui įteikusi Prezidentė pabrėžė, kad savo nepriekaištinga tarnyba ginkluotosiose pajėgose karininkai pelnė išskirtinį visos kariuomenės pasitikėjimą ir yra pavyzdys visai šaliai.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienio lietuvių dėl, pasak jos pačios, neatidžių savo žodžių, tačiau teigė, kad jos tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, bet tiesiog pakviesti lietuvius neišsiskirstyti. „Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas. Nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo.

Net 14 proc. ukrainiečių dirba ne Tėvynėje. Kaip skelbia lenta.ru, daug Ukrainiečių dirba užsienio valstybėse. Dažniausiai ukrainiečiai vyksta dirbti į Rusiją, JAV, Izraelį, Čekiją, Vengriją, Lenkiją. Analitikų teigimu, daugumu išvykusių dirbti į užsienį tai daro dėl socioekonominės situacijos šalyje. Pastaruoju meto Ukrainos ekonomiką krečia ne tik ekonominė suirutė, bet ir politiniai korupcijos skandalų akcentai. Ukrainos ekonomika pasiskirstė regionais.

Šių metų rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo tol, kuomet Lietuva įstojo į Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23 dieną įvyko labai svarbus renginys. Buvo ne tik paminėta ši svarbi sukaktis, tačiau visuomenė daugiau sužinojo apie Lietuvos integraciją į šią svarbią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvą jai stojant į JTO, 1991 rugsėjo 17 d., skaitė kalbą.

Islamabadas ir Vašingtonas nusprendė daugiau nei dvigubai sumažinti amerikiečių karių skaičių Pakistane, skelbė televizijos kanalas „DoonNews“. Pakistane yra apie tris šimtus kariškių, tarp kurių - specialiųjų kovos su terorizmu operacijų instruktoriai, pranešė žiniasklaida. Dauguma pakistaniečių prieštarauja JAV karių buvimui šalyje.

Siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenėje netarnauja neonaciai. Nors tyrimai dar nebaigti, Krašto apsaugos ministerija tikina, kad neonacių kariuomenėje nėra, skelbia LNK. „Su tais savanoriais, kurie dalyvavo Kovo 11-osios eitynėse, tai jie kokių nors didelių nusižengimų nepadarė, bet su jais kalbamasi, bendraujama – kalba kariuomenės vadovybė ir tiesioginiai jų vadai dirba“, - sakė KAM vadovė.

Tie, kam brangios amžinos vertybės – Tėvynės laisvė ir Nepriklausomybė, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo, paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Minėjimą organizavo politiniai kaliniai ir tremtiniai bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius.

Penktadienį oro uoste Nyderlandų mieste Eindhovene buvo sužeistas 30 metų lenkas, kuris peiliu grasino policijos pareigūnui. Tai pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi vietos prokuratūra. Policininkas, kurį lenkas užpuolė prie regioninio oro uosto pastato, paleido į jo pusę 4-5 šūvius guminėmis kulkomis. Pasak mačiusiųjų, vyras buvo sužeistas į koją.

Prasidėjo poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimas jo gimtajame Prienų rajone. Viešajai bibliotekai, kurioje poetas dažnai lankydavosi, suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas. Dar šiemet tikimasi pastatyti paminklinį akmenį jo tėviškėje – Važatkiemyje. Prienų viešojoje bibliotekoje J. Marcinkevičius buvo dažnas svečias. Kad bibliotekai būtų suteiktas žymaus kraštiečio vardas, neprieštaravo nė vienas Prienų tarybos narys.

Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos, praneša LTV „Panorama“. 26-erių Jokūbas Kunigėlis grįžo į Lietuvą po dvejų metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje. Jis sako, kad užsienyje sunku susirasti darbą pagal specialybę dėl kultūrinių ir kalbos skirtumų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pirmąjį – leitenanto karininko laipsnį 45-iems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams bei 2-iems kariūnams, šiemet baigusiems JAV karinių jūrų pajėgų akademiją. „Prisiekėte tarnauti Tėvynei Lietuvai visą gyvenimą. Todėl kasdieną sau kelkite tik aukščiausius reikalavimus, taikykite tik aukščiausius atsakomybės kriterijus. Prisiimdami šią atsakomybę kaip misiją visam gyvenimui – tapote profesionaliais kariais.

Suvalkų (Lenkija) bliuzo festivalį vien per pirmąją dieną, liepos 15-ąją, aplankė 15 tūkst. žiūrovų. Galybę Lenkijos ir kitų šalių muzikos atlikėjų sukvietęs miestas – kol kas be savo ženklo. Suvalkai, itin rimtai žiūrintys į miesto reprezentaciją, parėmė ne tik stambiausiu bliuzo festivaliu Lenkijoje tapusius „bliuzus“, bet ir miesto ženklo atnaujinimo idėją.

Kone kiekvienoje turtingesnėje šalyje anti-imigracinės kampanijos šiuo metu yra pasiekusios aukščiausią tašką, tačiau uždrausti imigraciją – blogybė, kurios reikėtų vengti norint, kad valstybė klestėtų, gebėtų susidoroti su skurdu ir išlaikytų ekonomikos augimą. Pasak project-syndicate.org, didesnis pasaulinės migracijos kiekis pageidautinas dėl keturių priežasčių.

Valstybės dieną šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje kviesta dovanoti viltį dabarčiai ir ateičiai, melstis už šeimas, jaunimą, šalies vadovus ir tarnautojus. „Į šį brangų žodį „Lietuva“ sutelpame mes visi, tame žodyje telpa mūsų istorija su jos skausmu ir su džiaugsmu, tame žodyje telpa ir mūsų dabartis, visi mes, visi Lietuvos žmonės“, – pabrėžė šv. Mišias aukojęs vyskupas A. Poniškaitis.

Liepos 6-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – trys datos, simbolizuojančios Lietuvos valtybę. Jei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji simbolizuoja dabartinės Lietuvos valstybės kūrimą ir atkūrimą, tai Liepos 6-oji – senosios Lietuvos valstybės, kurios istorinis paveldas priklauso visoms kartoms ir yra valstybingumo kaip vertybės, simbolis.

Solidarumo ir bendrumo jausmo bei suvoktos ateities perspektyvos stoką kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus įvardina kaip didžiausias šiandienos negeroves.„Šiandien kaip viena didžiausių mūsų problemų kaip tik įvardinamas konkretaus tikslo, perspektyvos neturėjimas.

Tarp Amerikos lietuvių ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vykęs šaltasis karas gresia tapti karštuoju. Šalies vadovė toliau demonstruoja priešiškumą šiai mūsų išeivijos daliai. Prezidentė numojo ranka į penktadienį Vilniaus rotušėje vykusį Amerikos lietuvių labdaros organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ renginį, nors Prezidentūrai net kelis kartus buvo apie jį pranešta, rašo „Lietuvos rytas“. Tokį prezidentės elgesį renginio dalyviai įvertino kaip demonstratyvų akibrokštą.

Iš ŠALFASS žaidynių Toronte sugrįžusios Čikagos „Lituanicos" jaunučių krepšinio komandos į namus parsivežė du auksinius ir vieną sidabrinį apdovanojimą. Dar vieną aukščiausios prabos medalių komplektą „Lituanicos" krepšininkai parsivežė iš praėjusį savaitgalį Bostone vykusių jaunių žaidynių. Kanadoje (Toronte) vykusiose jaunučių ŠALFASS žaidynėse pasižymėjo 7-8 metų amžiaus antrokai.

Žygį per Lietuvą baigusi raudonųjų komanda turi du savo atstovus projekto „Aš myliu Lietuvą“ finale. Nugalėję savo konkurentus, į finalą keliauja Lina Karoblytė, išgarsėjusi savo videoblogu internete iš San Tropezo ir Mantas Malūkas, jaunas teisininkas, žinomo rašytojo Edmundo Malūko sūnus. Lina ir Mantas vasaros pabaigoje kartu su žaliosios ir geltonosios komandos finalistais susikaus dėl pagrindinio „Aš myliu Lietuvą“ prizo – dalelės savo šalies, žemės sklypo.

Penktadienį, per savo 91-ąjį gimtadienį, užgeso Aleksandra Kazickienė, žinoma ne tik kaip savo vyro, žinomo verslininko ir filantropo Juozo Kazicko, veiklos rėmėja, bet ir lietuvybės puoselėtoja, įvairių labdaringų bei saugančių lietuvybę projektų vadovė ir organizatorė, rašo portalas delfi.lt. JAV veikia velionės vardu pavadinta lituanistinė mokykla.

Rimai Girniuvienei, prieš daugelį metų atsidūrusiai Amerikoje, skaudžiausią smūgį smogė naujoji nepriklausomos Tėvynės valdžia, atimdama iš jos ir dukters Monikos Lietuvos pilietybę. Apie pilietybę, gyvenimą emigracijoje kalbamės su Rima Girniuviene (Girnius), JAV lietuvių bendruomenės Bostono apylinkės pirmininke, JAV lietuvių bendruomenės tarybos nare ir ansamblio „Jaunos širdys“ vadove.

Jaunystėje teko skaityti žymaus rašytojo Jono Avyžiaus knygą „Kaimas kryžkelėje“ ir dabar apmąstant skausmingai tragišką mūsų Tautos istoriją peršasi analogija, tik jau ne vien apie kaimą, o apie visą valstybę, neperdedant, dabar Lietuva tikrai yra kryžkelėje. Mes visi kaip Tauta ir mūsų valstybė esame išlikimo kryžkelėje.

Tris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunietė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaugtis tik vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, motinos širdyje paliko negyjančią žaizdą.Grįžusi po darbo moteris pajunta vienatvę, o tada susimąsto: kodėl net ir jos, tikros patriotės, vaikai paliko gimtinę? Argi meilė Tėvynei neperduodama su motinos pienu? Juk augindami savo sūnus Natalija ir Gintaras Danieliai Lietuvos nepriklausomybę laikė svarbiausiu gyvenimo tikslu.

Čikagos miesto (JAV) centrinė aikštė penktadienį pražydo Trispalvės spalvomis - Lietuvos generalinis konsulatas čia surengė trečiąjį kasmetį festivalį "Lietuvos diena". Apie tai, kad aikštėje šeimininkauja lietuviai, skelbė ir iš toli matomas ženklas su Trakų pilimi ir užrašu "Day of Lithuania" ("Lietuvos diena"). Ant aukšto stiebo plazdėjo didžiulė Trispalvė, į šventę ragino užsukti žaliais marškinėliais vilkintys ir lietuviška atributika pasipuošę Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos ...

Buvęs prezidentas Manuelis Zelaya šeštadienį sugrįžo į Hondūrą. Po karinio perversmo šalyje M. Zelaya dvejus metus gyveno tremtyje. Hondūro armija pagal teismo įsakymą ir palaikoma kongreso 2009-aisiais ištrėmė kairiesiems priklausantį M. Selają iš šalies. Prezidentas buvo nušalintas ir ištremtas, nes jis inicijavo referendumą, opozicijos manymu, pailginsiantį jo kadenciją. Pasaulis parmerkė M. Selajos ištrėmimą kaip nedemokratišką veiksmą.

Ne vien tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje pagarsėjęs kunigas Arvydas Žygas, jam netikėtai mirus 2011 m. gegužės 7 d. Saint Louis ligoninėje, buvo įspūdingai pagerbtas jo gimtajame Cicero mieste prie Čikagos, kur jis išvydo dienos šviesą 1958 m. birželio mėn. 6 d. Po kelių savaičių jam būtų sukakę 53 –eji. Jo tėvai – pabėgėliai nuo Raudonosios armijos – 1945–1950m. gyveno D.P. stovyklose Vokietijoje, o vėliau su daugeliu likimo nublokštų tautiečių išvydo JAV krantus.

Jauna, žavi ir talentinga atlikėja Liepa Mondeikaitė tapo naujo LNK realybės šou „Aš myliu Lietuvą“  veidu.  O Liepos daina „Nepasiduok“, gimusi iš euforijos Lietuvai laimėjus trečiąją vietą pasaulio krepšinio čempionate, ves realybės šou dalyvius į pergales už Lietuvą. Ji taps projekto himnu. „Tikiuosi, kad mano daina įkvėps ne tik laidos dalyvius, bet ir visus, žiūrinčius šį projektą.

Ugandos opozicijos lyderiui Kizzai Besigye jau leista grįžti namo, nors prieš kelias valandas tai buvo uždrausta, informavo BBC. Jis teigia, kad iš pradžių jam buvo uždrausta įsėsti į lėktuvą, skrendantį iš Nairobio į Ugandą. Vėliau K. Besigjė sakė, kad leidimas išvykti duotas, bet negalėjo paaiškinti, kodėl vyriausybė persigalvojo. Ugandos vyriausybė neigė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, neleidžiančių opozicijos lyderiui grįžti į šalį.

– Kiekvieno savo pašnekovo, kad ir kas jis būtų – politikas, verslininkas ar kultūros žmogus, klausiu, ką reikia daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau... – Ir ką? Visi postringauja, ką reikėtų daryti? O aš manau, kad jau užteks, jau nebereikia šnekėti – reikia tiesiog imti ir daryti. Nesitikint, kad padarys valdžia, kad parems valstybė.

Valdžios institucijomis, politikais, netgi visuomenininkais netekusi tikėjimo tauta jau seniai ieško terpės vienytis patriotiniu, bet ne politiniu pagrindu. Vienas garsiausių šalies muzikos pasaulio kūrėjų Andrius Mamomtovas tokią terpę antrajam Sąjūdžio etapui subręsti mato virtualioje erdvėje. – Pastaruoju metu aktyviai Lietuvai komentavote Japonijos įvykius, kuriuos netikėtai jums teko patirti savu kailiu, bet man labiau rūpi Lietuvos žaizdos ir skauduliai.

Nors populiariajai liaudies dainų atlikėjai Lietuvos nacionalinės premijos laureatei Veronikai Povilionienei 64–eri ir dabar jos pagrindinis rūpestėlis padėti auginti dvi padūkusias anūkėles, jai pakanka energijos ir pasižmonėti, ir pakoncertuoti, kad ir rečiau negu anksčiau. Dainininkei kiek liūdna, kad laikas šuoliais lekia, o Lietuva tuštėja, bet ji nusiteikusi optimistiškai. “Jaunimas be jokių skrupulų važiuoja į Vakarus, o baisiausia tai, jog nebegrįžta, – apgailestauja ji.

Dvi dešimtys metų laisvės elgtis, kliaujantis asmeninėmis moralės normomis. Dvi dešimtys metų galvojant vien apie savąsias teises, visiškai pamirštant pareigas. Dvi dešimtys metų nutautėjimo, šiandien vadinamo daug ausiai malonesniais vardais: integracija, tolerancija, platesniu, šiuolaikiškesniu požiūriu... To pasekmė – pamirštos Tėvynės, tautos, meilės šaliai ir kitų šildančių, stiprinančių žodžių prasmės, be kurių tesame chaotiška vienišų ir lengvai įveikiamų žmonių banda.

Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės vicečempionė Donata Rimšaitė nutarė atstovauti Rusijai. Nes ten, anot sportininkės, geresnės pajamos ir treniruočių sąlygos. Dabar, atrodo, bent jau Londono olimpiadoje Rusijai neatstovaus. Neleidžia Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės organizacija (IOC). Tiesą sakant, menka garbė, jei priversime sparnus jau pakėlusią sportininkę atstovauti Lietuvai. Galų gale ar tokios atstovės mums reikia? Na, sukandusi dantis, parveš mums medalį.

Yra žmonių, kurių neveikia metų našta, garbės, turto, aukštesnės padėties savo luome siekimas. Jie tiesiog spindi gerumu ir išmintimi ir už tai yra mylimi. Vienas tokių žmonių yra marijampolietis kunigas, poetas, pedagogas Juozas Barkauskas, marijampoliečių tiesiog vadinamas tėveliu. Keturiolikos knygų autorius savo knygų garbingų pristatymų niekada nerengė. Kam reikėjo, tie jo knygas susirado ir perskaitė.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė priėmė iškilmingą karių rikiuotę, skirtą Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 20-mečiui. Sveikindama karius savanorius, parlamento vadovė priminė, kad tik prieš keletą dienų minėjome Sausio 13-osios dvidešimtmetį ir prisiminėme Televizijos bokšto ir Seimo gynybą, pirmuosius savanorius, pasiryžusius padėti galvas už savo laisvę ir Tėvynę.