Ne vien tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje pagarsėjęs kunigas Arvydas Žygas, jam netikėtai mirus 2011 m. gegužės 7 d. Saint Louis ligoninėje, buvo įspūdingai pagerbtas jo gimtajame Cicero mieste prie Čikagos, kur jis išvydo dienos šviesą 1958 m. birželio mėn. 6 d. Po kelių savaičių jam būtų sukakę 53 –eji.
Jo tėvai – pabėgėliai nuo Raudonosios armijos – 1945–1950m. gyveno D.P. stovyklose Vokietijoje, o vėliau su daugeliu likimo nublokštų tautiečių išvydo JAV krantus. Apsigyvenęs Cicero lietuvių kolonijoje, nuo mažumės Arvydas buvo auklėjimas katalikiška ir lietuviška dvasia. Jaunasis Arvydas lankė šv. Antano parapijos mokyklą, o vėliau – katalikų vadovaujamą Fenviko gimnaziją kaimyniniame Oak Park, IL.
Mokydamasis šv. Antano parapijos mokykloje jis lankė lietuvišką kasdieninę klasę, o vėliau ir Cicero Aukštesniąją lituanistinę mokyklą, kurios 13–ją laidą jis baigė 1972 m. pavasarį kartu su kitais iškiliais jaunuoliais, tarp kurių – urologijos specialistas, ateitininkų veikėjas dr. Petras Kisielius ir fotografijos meistras Jonas Kuprys.
Jaunasis Arvydas šiose lietuviškose mokyklose gavo lietuvišką ir katalikišką suvokimą, kuris jį lydėjo visą gyvenimą.
Čia norisi pacituoti vieną jo rašinį iš Cicero Aukštesniosios lituanistinės mokyklos 15 metų sukakčiai paminėti išleisto metraščio „Tėvynės žiedai“ (jis pasirodė1972–siais). Jame 7–tos klasės mokinys 14–metis Arvydas taip rašė:" Aš esu lietuvis, Lietuvos sūnus, man skamba ausyse kažkur girdėti žodžiai.
Iš tiesų, esu gimęs lietuviškoje šeimoje, todėl kūnu ir dvasia esu lietuvis. Manyje teka lietuviškas kraujas. Iš visos širdies myliu Lietuvą tėvynę ir niekados, nors ir mirti reikėtų, jos neįsižadėsiu.
Užaugęs norėčiau būti kunigu, tėvu jėzuitu. Tada neišduodamas esąs dvasiškiu, bandyčiau nuvažiuoti į Lietuvą. Man būtu nesvarbu, jei ir nebetektų į laisvąjį pasaulį sugrįžti.
Pasiekęs Lietuvą, pirmiausia pabučiuočiau savo tėvynės žemę ir padėkočiau Dievui, kad leido ją man aplankyti. Ten savo akimis pamatyčiau, kaip rusiškasis komunizmas naikina religiją, išstumia lietuvių kalbą, gražius mūsų tėvų krikščioniškus ir tautinius papročius.
Stebėčiau, kaip jie verčia vaikus lankyti ateistiškas mokyklas, organizacijas, kartais net atimdami juos iš tėvų. Tokiose aplinkybėse bandyčiau dirbti kiek išgalėdamas, kad tik galėčiau palaikyti pavergtų lietuvių dvasią. Dirbčiau tarp jų iki komunistai mane pagautų. Laimingas būčiau, jei manęs nenužudytų, o ištremtų į Sibirą, kur galėčiau dirbti lietuvių tremtinių tarpe, padedamas ypatingai tiems, kurie neturi laisvame pasaulyje giminių ar kurie neturi jokios pagalbos iš kitų geros širdies lietuvių.
Lietuva mano, myliu Tave visa širdimi ir aukoju Tau visas savo jaunas jėgas!".
Arvydo lietuviškas nusiteikimas neišblėso per jo visą, palyginus ,neilgą, gyvenimą. Pradžioje jis nesiryžo vykti į Lietuvą, bet pradedant 1976 m. lankydavosi netoli nuo jos esančiose Punsko apylinkėse, jis užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, džiaugėsi galėdamas pabūti senosiose lietuvių žemėse, turėdamas progą pabendrauti su Lenkijos lietuviais.
Į dar sovietų valdomą Lietuvą jau filosofijos daktaro laipsnį Ilinojaus universitete gavęs Arvydas nuvažiavo 1988–siais – jam buvo skirta Fulbright stipendija gilinti žinias Vilniaus universitete. 1989–1993 m. dr. Arvydas dėstė antropologiją ir biochemiją Vilniaus ir Kauno universitetuose. 1989–1993m. vadovavo Vilniaus Vytauto Didžiojo universiteto Antropologijos katedrai ir buvo VDU studentų dekanu.
Jėzuitu tapti jam nepavyko
Vaikystės laikų noras tapti jėzuitu Arvydui neišsipildė. Nors 1990 m. jis buvo įstojęs į Jėzuitų naujokyną, 1993–1994m. studijavo jėzuitų formacijos centre Italijoje (Gunujos mieste) bei atliko praktiką Turino šv. Kofolengo ligoninėje, jam reikėjo grįžti į Čikagą. Čia studijavo teologiją Lojolos universitete, siekdamas įgyti kunigo šventinimams reikalingą formaciją. Tada jis grįžo į Lietuvą ir studijuodamas seminarijoje jis taip pat įsitraukė ir į būsimų kunigų sielovadinį ugdymą. 2000 m. birželio 29 d. Arvydas gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu, juo išbūdamas šešerius metus. Padėkos šv. Mišias jis atnašavo per Lietuvos laisvės gynėjų pagerbimo minėjimą 2001 m. sausio 13 d. Cicero šv. Antano bažnyčioje.
Šia proga išleistame leidinėlyje savo maldoje kun.dr. Arvydas Žygas šalia kitų dalykų rašė: „Dėkojame Tau už naują laisvės rytą, kurį priimame kaip didžiausią Tavo dovaną mūsų gyvenimuose. Prašome Tave padėti Lietuvai atsinaujinti Tavyje tikrame dvasiniame atgimime. Prašome, kad visi broliai ir seserys, gyvenantys svetur, brangintų tautiškumą, kaip šventą Dievo dovaną, jaustųsi esą vienos šeimos nariai ir aukotųsi tautos ir žmonijos gerovei...“
Lietuvos ateitininkijos atkūrėjas
Gyvendamas Lietuvoje kun. Arvydas buvo tas žmogus, kuris daugiausia prisidėjo prie ateitininkijos atkūrimo Lietuvoje ir 1989–1995m. buvo išrinktas eiti Ateitininkų federacijos pirmininko pareigas.
Nuo 2006 m. kun. Arvydas gyveno ir dirbo Amerikoje, buvo Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje Marquette Parko lietuvių telkinyje, o vėliau ėjo kapeliono pareigas vienuolių seserų įsteigtoje Pal. J.Matulaičio senelių prieglaudoje, kartu pavaduodamas lietuvių parapijų kunigus įvairiose vietose. Jis dažnai atvažiuodavo į savo gimtąjį Cicero miestą ir čia aukodavo šv. Mišias ir susitikdavo su vietos lietuviais.
Tačiau paskutinius kelerius gyvenimo mėnesius praleido jau sunkiai sirgdamas St. Louis, MO klinikoje, kur užgeso jo gyvybė.
Atsisveikinimas Cicero lietuvių bažnyčioje
Po jo mirties, a.a. Arvydo palaikai buvo sudeginti ir urnoje buvo atvežti į gimtąjį Cicero. Čia gegužės 13 d. vyko atsisveikinimas su velioniu, kurį pravedė jo jaunystės draugas dr. Petras Kisielius. Sekančios dienos ryte šv. Antano bažnyčioje buvo atlaikytos gedulingos Mišios (buvo devyni kunigai ir daugiau nei 300 žmonių), kurie atidavė paskutinę pagarbą mirusiam, nuoširdžiam lietuviui, kuris nuo savo jaunystės planavo būti kunigu. Beje, iš bažnyčios jo urną nešė mirusiojo brolis Vytenis. Po šv. Mišių gana didelis būrys tautiečių susirinko pietums į Willowbrook pokylių salę dar vienam atsisveikinimui.
Gegužės 17 d. buvusi cicerietė Vila Kuprytė a.a. kun. dr. Arvydo palaikus išvežė į Putnamą, CT (jo paskutinę tarnybos vietą), iš kur jis kiek vėliau bus pervežtas į Lietuvą dabar JAV viešinčio vyskupo Gintaro Grušo į tėvynę, kurią a.a. kun. A.Žygas mylėjo daugiau negu bet ką kitą. Jo urna bus palaidota Kauno Prisikėlimo bažnyčioje birželio 10 d.
Ilsėkis ramybėje, buvęs mūsų kaimyne ir taurus lietuvi kun.dr. Arvydai Žygai.
