renovacija

Kaip ir visoje Lietuvoje, Žemaitijos regionui priskiriamose savivaldybėse senų daugiabučių modernizacija įgauna vis didesnį pagreitį. Svarbu tai, kad daugėja aplinkinių gerųjų renovacijos pavyzdžių, kurie motyvuoja gyventojus ryžtis savo daugiabučio atnaujinimui. Lygiai taip pat ir su savivaldybėmis: aukštesnius renovacijos rodiklius demonstruojantys miestai tampa pavyzdžiu kitiems. Šiandien Žemaitijoje esančios Akmenės r. sav. ir Plungės r. sav.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Suvalkijos regione, senų daugiabučių modernizacija pamažu įsibėgėja ir negrįžtamai keičia miestų veidus. Suvalkijos sostine tituluojama Marijampolė renovacijos srityje šiandien yra perkopusi 10 proc. ribą, o kaimyninė Vilkaviškio r. sav. ima pavyzdį ir sparčiai vejasi – šiuo metu renovuotų namų skaičius siekia 7,4 proc.

Dzūkija daugiabučių renovacijos srityje sparčiai juda į priekį: regionui priskiriama Druskininkų savivaldybė, kurioje modernizuota daugiau nei 36 proc. renovuotinų daugiabučių, yra renovacijos lyderė visoje šalyje. Tuo tarpu Varėnos rajono savivaldybė palaipsniui didina modernizacijos tempus: savivaldybėje renovuotų namų dalis perkopė jau 14 procentų ir toliau auga. Savivaldybių patirtis rodo, kad geriausias kokybiškų modernizacijos darbų garantas – betarpiškas bendradarbiavimas.

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykstančios daugiabučių modernizacijos tempams didelę įtaką daro tiek reali renovacijos nauda, ypač šiluminės energijos sąnaudų atžvilgiu, tiek sėkmingos kitų daugiabučių atnaujinimo istorijos.

Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.

Didžiąją dalį Užnemunės apimančios Suvalkijos miestai pastaraisiais metais vis labiau keičiasi ir gražėja: atnaujinami seni daugiabučiai keičia regiono miestus ne tik vizualine, bet ir socialine prasme. Nuosekliai įgyvendinami daugiabučių renovacijos projektai skatina bendruomeniškumą, o tuo pačiu įkvepia kitų namų gyventojus imtis savo būsto atnaujinimo.

Dzūkija, apimanti pietrytines Lietuvos teritorijas, dažniausiai asocijuojasi su srauniomis upėmis ir dideliais miško masyvais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Visgi, Lietuvos renovacijos žemėlapis leidžia matyti, kad Dzūkijos regionas pasižymi ir kitu aspektu – sparčiausiais senų daugiabučių renovacijos tempais visoje šalyje.

Panašu, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, nukritęs balkonas išgąsdino visus – tiek daugiabučių gyventojus, tiek namų administratorius. Netrukus net neįspėjus gyventojų imta tvarkyti senus balkonus kitame sostinės rajone. O kiek tiksliai tai kainuos, nežino nei už tai mokėsiantys gyventojai, nei namo administratorius. Naujosios Vilnios gyventoja Marija pasakoja, kad šiuo metu jos daugiabutyje prasidėjo fasado ir balkonų remonto darbai.

Vertinant renovacijos pažangą , įdomu palyginti ne tik skirtingų šalies miestų ar savivaldybių, bet ir regionų pažangą. Taip pat atsižvelgiant į atitinkamam regionui būdingas ypatybes, galima kalbėti apie besiformuojančias tam tikras renovacijos tendencijas. Aukštaitija laikoma didžiausiu Lietuvos etnografiniu regionu, kuriam priskaičiuojama daugiau nei 15 šalies savivaldybių. Tokie didieji Lietuvos miestai kaip Kaunas ir Panevėžys taip pat yra Aukštaitijos regiono dalis.

Pastaraisiais metais tiek Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, tiek viso pasaulio mastu skiriama daugiau dėmesio kovai su klimato kaita. Vis dažnesnės klimato sąlygotos gamtinės katastrofos kasmet padaro didžiulius nuostolius, kurių mastas palaipsniui tik didėja. Dėl šios priežasties ieškoma būdų, padedančių tausoti aplinką ir sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, o vienas iš jų – energetiškai neefektyvių daugiabučių modernizavimas.

Nuosekliai augant atnaujinamų daugiabučių skaičiui, daugelį gyventojų pirmiausia domina renovacijos kaina, o vėliau pasiekti energijos sąnaudų sutaupymai ir kiti aspektai. Investicinio renovacijos plano vertė didžiąja dalimi priklauso nuo renovuotino pastato būklės, kuri savo ruožtu lemia konkrečių renovacijos priemonių pasirinkimą, todėl iš pirmo žvilgsnio panašių daugiabučių modernizacijos kaštai gali ženkliai skirtis.

Itin dažnai abejones dėl daugiabučio namo atnaujinimo sukelia informacijos apie renovaciją stoka. Gyventojams kyla neaiškumų dėl modernizacijos projektų įgyvendinimo – kaip atrodo daugiabučio atnaujinimo procesas, kas lemia jo trukmę.

Visuomenei viešai prieinamas, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasižymi daugiafunkcinėmis galimybėmis – sukurti filtrai leidžia ne tik stebėti modernizacijos projektų statusą, bet ir sekti renovuotų ar šiuo metu renovuojamų pastatų rodiklių pokyčius, projektų įgyvendinimo trukmę ar investicinių projektų vertę. Aplikacija turi ir daugiau naudingų funkcijų, atskleidžiančių išsamius modernizacijos rodiklius, kurie pagrindžia renovacijos naudą.

Dažnai girdime apie daugiabučio renovacijos privalumus, ženkliai prisidedančius prie geresnės gyvenimo kokybės tiek mažesnėmis sąskaitomis šildymui, tiek didesniu komfortu. Sėkmingai užbaigti renovacijos projektai ir akivaizdūs modernizuoto būsto pokyčiai taip pat neretai tampa paskata gyventojams imtis savo daugiabučio renovacijos.

2020 m. rugpjūčio 3 d. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) jau antrąkart paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai, kurias iki 2021 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 5 mln. eurų suma, priims visi BETA regioniniai padaliniai. Pagal kvietime nurodytas sąlygas planuojantiems įsidiegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.

Kauno policijos pareigūnai įsikūrę 16 pastatų, tačiau kai kurių būklė apgailėtina. Juose sudėtinga dirbti ir patiems pareigūnams, tokia aplinka baisisi ir savas problemas čia užsukę spręsti kauniečiai. Policijos vadovai sako, kad situacija pasikeis jau po poros metų, mat Kaune statomas modernus ir ekonomiškas pastatas policijai. O kol kas prašoma pakentėti.

Iš valdančiųjų pusės nesiliauja skrieti priekaištai Prezidentūrai. Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ginantis valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis tikina, kad Prezidentūra per patarėjus veikė prieš ministrą J. Narkevičių. Tačiau šalies vadovas G. Nausėda puolė ginti savo komandą. Politologai šioje istorijoje taikiniu mato ne prezidento patarėjus, o patį G. Nausėdą ir įvardijo versiją, kodėl tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilo nesutarimai.

Renovacijos darbų Aušvice metu rasta šaukštų, šakučių, batsiuvių įrankių ir kitų daiktų, paslėptų po kamino dūmtraukiu, antradienį pranešė nacionalinio fondo atstovai. Manoma, kad kai kurie iš rastų daiktų buvo naudojami planuojant pabėgimus iš stovyklos. Daiktai, tarp kurių taip pat buvo ir peilių, kablių, žirklių, odos atraižų ir batų dalių, buvo rasti koncentracijos stovyklos 17-e bloke praeitą mėnesį, praneša Nacionalinis Austrijos nacionalsocializmo aukų fondas.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Šią savaitę pradėta nauja priemonė, pagal kurią individualių gyvenamųjų namų savininkai gali gauti kompensacines išmokas už gyvenamųjų namų atnaujinimą. Projektams finansuoti skirta 5 mln. eurų, o didžiausia išmoka vienam projektui siekia 14,5 tūkst. eurų. Statybininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad nors tai gera finansinė priemonė, tačiau ji yra per maža. Iki šių metų gegužės 19 d. 17 val.

Kovo mėnesį trukęs Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotas konkursas „Metų renovacijos projektas 2020“ supažindino su 2018-2019 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei, įvertinus visuomenės balsus, pristatė laimėtojus.

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjunga, pranešė paskelbusi tarptautinį vienos pagrindinių senamiesčio gatvių – Vokiečių gatvės – rekonstravimo projekto konkursą. Savivaldybės teigimu, konkurso dalyviai turėtų sukurti reprezentatyvią erdvę, kuria būtų galima naudotis visais metų laikais.

Baigusi vertinti 2019 m. rugpjūčio mėn. skelbto Aplinkos ministerijos paskelbto kvietimo daugiabučiams modernizuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) dalinasi šio kvietimo statistika bei tendencijomis. Iš 480 gautų paraiškų, po vertinimo, tinkamomis buvo pripažintos 457. Informuojama, kad bendra jų įgyvendinimo investicijų suma sieks kiek daugiau nei 200 mln. eurų.

Nuo šių metų renovuoti bus galima ne tik daugiabutį, o ir bet kurį kitą pastatą, skelbia Aplinkos ministerija. Valdžios teigimu, renovacija nestoja, o papildoma pinigine paskata tampa kovos su klimato kaita programa. Ministerija pristatė daugiabučių ir kitų pastatų renovacijos, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes ir perspektyvas, finansavimo būdus, aptarė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus.

Ruošiantis Vyriausybės pastato sostinės Gedimino prospekte kapitaliniam remontui, valstybės valdomas Turto bankas planuoja skelbti techninio projekto konkursą būsimiems darbams. Centriniame viešųjų pirkimų portale įmonė paskelbė apie planuojamo konkurso rinkos konsultaciją – tiekėjų pastabų laukiama iki kovo 6 dienos. Dokumentuose nurodoma, kad planuojama atnaujinti 14,8 tūkst.

Startuoja Metų renovacijos projekto rinkimai 2020 – Lietuvos gyventojai kviečiami įvertinti šalyje renovuotus daugiabučius namus ir išrinkti metų renovacijos projektą. Atnaujintus daugiabučius kviečiama vertinti ne tik pagal išorę – atsižvelgti į sutaupomą energiją, indėlį aplinkosaugai ir kitus kriterijus.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Planuojama arba jau vykdoma daugiabučio renovacija atneša ne tik teigiamus pokyčius, bet ir nemažai sumaišties į ramią ir jau nusistovėjusią namo gyventojų kasdienybę. Ką daryti, jeigu kyla įtarimų, kad bendrijos pirmininkė ar statybininkai gudrauja ir bando pasipelnyti gyventojų sąskaita? Štai į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietis Kęstutis, kurio name netrukus ketinama atlikti renovaciją. Jos nauda vyras nei kiek neabejoja. Jis pats jau keliasdešimt metų dirba statybų srityje.

Nieko keisto, kad senų daugiabučių gyventojams reikia taisyti ar keisti seną vandentiekio sistemą. Tačiau kai daugiabutį administruojančios įmonės siūlomi remonto darbai gerokai viršija rinkos kainą, kyla įtarimų, kad įmonė nori pasipelnyti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus miesto Fabijoniškių mikrorajono gyventojas pasidalino bendrovės „Fabeta“ atsiųstu balsavimo biuletiniu. Jame pateikti du klausimai.

Mirtimi paženklinta daugiabučio renovacija Panevėžyje. Per pietų pertrauką nuo pastolių nukrito ir žuvo statybininkas. Vyrą medikai beveik valandą mėgino gaivinti, tačiau veltui. Išgelbėti gyvybės taip ir nepavyko. Šalia renovuojamo Klaipėdos g. 108 daugiabučio būriavosi policija, medikai ir gyventojai. Į statybų objektą atvažiavusios dvi greitosios beveik valandą nesėkmingai mėgino gaivinti 61-erių vyrą.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia gyventojus teiki paraiškas mažajai renovacijai, kurios metu bus modernizuojamos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

NVSC Šiaulių departamentas 2019 d. lapkričio 21–22 d. gavo pranešimus iš piliečių, gyvenančių Vytauto, V. Kudirkos, Gumbinės, M. Valančiaus gatvėse, Šiauliuose, dėl gyvenamosiose patalpose tvyrančio aštraus, kvėpavimo takus dirginančio kvapo. NVSC Šiaulių departamento specialistams nuvykus pas gyventojus, gyvenamosiose patalpose buvo jaučiamas stiprus, stirenui būdingas kvapas.

Daugiabučių renovacija vienose savivaldybėse įgyvendinama sėkmingiau, kitose ne taip sėkmingai. Kokios priežastys lemia, kad kai kuriuose miestuose namai renovuojami greičiau nei kituose? Lietuva daugiabučių renovacijos programą turi jau ne vienerius metus, metams bėgant keitėsi ir jos sąlygos.

Po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Nuo 2013 metų šalyje jau renovuota daugiau nei 2300 daugiabučių – jų renovacija laikoma viena pagrindinių priemonių mažinant klimato kaitos pokyčius. Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad renovacija padeda tausoti gamtą. Padidėjęs energinis efektyvumas reikalauja mažesnių energijos sąnaudų, o tai reiškia, kad renovacijos rezultatai yra draugiški aplinkai.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEŠ) darosi vis populiaresnė energijos ir gamtos tausojimo priemonė. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai savo pastatuose gali įsirengti šias priemones ir nušauti du zuikius vienu šūviu – ne tik dar labiau sumažinti savo šildymo ir elektros energijos sąskaitas, bet ir prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu nuo 2013 m. šalyje atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių pastatų. Juose įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės kaip sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Skaičiuojama, kad atnaujintame daugiabutyje vidutiniškai suvartojama 50-60 proc. mažiau energijos.

Daugiabučius renovuojantys gyventojai dažniausiai tai daro dėl noro pagerinti pastato energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas. Tačiau Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa tuo neapsiriboja. Būsto renovacija gali tapti gera išeitimi užkirsti kelią artėjančiai nelaimei su šildymu nesusijusiose sistemose ar jas atnaujinti bei pagerinti pastato išorinę ir vidinę estetinę išvaizdą.

Nors renovacijos mastai pastaraisiais metais lėtėja, politikai žada – namų atnaujinimas dar tikrai nesibaigs. Ir nors valdžia žada gyventojams finansines paskatas renovuoti namus, yra ir kitas kelias – bausti namų neatnaujinančius gyventojus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebi, kad anksčiau per metus buvo renovuojama apie 500 namų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo ir per metus atnaujinama po kelis šimtus namų.

Šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg sukėlė visą pasaulį ant kojų kalbėdama apie neišvengiamas klimato kaitos problemas bei būtinybę imtis radikalių veiksmų. Atliekų rūšiavimas, plastiko atsisakymas, elektromobilių gaminimas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas – tai tik keletas būdų, vedančių prie švaresnės gamtos ir šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos mažinimo.

Praeityje daugiabučiuose įrenginėti elevatoriniai šilumos punktai yra gerokai atgyvenę, todėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų pagalvoti apie jų keitimą naujais ir daug našesniais automatizuotais šilumos punktais. Atliekant viso namo renovaciją, specialistai rekomenduoja šilumos punktą modernizuoti, nes jį reikia pritaikyti prie naujo namo šilumos energijos poreikio.

Renovuojant daugiabučius, šildymo sistemos atnaujinimas - ne tik galimybė reguliuoti temperatūrą kambaryje. Lygiai tiek pat svarbus ir šios sistemos balansavimas, radiatorių keitimas. Kartu su šildymo sistema galima atnaujinti ir karšto vandens sistemą, kuri padės sutaupyti dar daugiau bei pagerinti pastato energinį efektyvumą.

Bene šimtą metų neremontuota Krekenavos bažnyčia sulaukė statybininkų. Iš šventovės kunigas tikisi iškuopti sovietinį palikimą ir uždengti dar bažnyčioms menkai matytą – varinį stogą. Miestelio maldos namai ne tik nusidažys naujomis spalvomis, autentišku dekoru, bet tikimasi, kad taps turistų traukos centru – po remonto viename iš bokštų atsiras speciali apylinkių apžvalgos aikštelė. Beje, lupant senąjį stogą statybininkai aptiko netikėtą lobį.

Maloni kambario temperatūra namuose – vienas svarbiausių privalumų žiemos metu. Senuose, dar sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, gyventojai pasirinkimo neturi – butų savininkai dažnai arba kenčia nuo karščio, arba kalena dantimis iš šalčio. Gyventojai dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje atnaujinę šildymo sistemą po renovacijos kambario temperatūrą gali reguliuoti patys.  Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos.

Viena iš amžinų problemų butuose – švaraus oro trūkumas, kuri šildymo sezono metu pasireiškia dar labiau. Žiemą senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali susidurti su kita problema – apšiltinus pastatą ir jų butui tapus sandariam, vėdinti patalpas reikia dar aktyviau. Šį galvosūkį išspręsti gali padėti rekuperatoriai.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka paskatina ir kaimyninių namų gyventojus imtis iniciatyvos renovuoti daugiabutį, rodo BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) atliktas tyrimas. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta renovuoti būstą, nes iš pirmo žvilgsnio šis procesas atrodo sudėtingas. Kita vertus, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti du „taip“. Visa kita – renovacijos projekto administratoriaus darbas.