Šiandien tiek Marijampolės m. sav., tiek Vilkaviškio r. sav. daugiabučių modernizacijos darbai nestovi vietoje: savivaldybėse atitinkamai yra įgyvendinami 28 ir 20 renovacijos projektai, rodo Lietuvos renovacijos žemėlapis.
Pasitelkus aplikacijos filtrus, galima matyti, kad šiuo metu Marijampolės m. sav. yra suderinti 28 daugiabučių investiciniai planai, dėl 9 namų projektų yra gautas finansų įstaigos pritarimas, o 6-iems daugiabučiams jau nupirkti rangos darbai. Lygiai taip pat didžioji dalis namų (20 daugiabučių) Vilkaviškio r. sav. yra pirmame renovacijos etape, kuomet derinami investiciniai planai. Likusiems 4-iems daugiabučiams jau yra nupirkti rangos darbai, tad darbai netrukus prasidės, o finansų įstaigos pritarimą turi 9 daugiabučiai.
Geriausias pavyzdys – renovuoti kaimynų namai
Itin dažnai pirmieji daugiabučių modernizacijos etapai būna kupini iššūkių, todėl savivaldybės turi svariai prisidėti prie didesnės informacijos apie renovaciją ir daugiabučių modernizavimo programos sąlygas sklaidos, paaiškinti gyventojams apie renovacijos privalumus ir galimybes.
Marijampolės m. sav. administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė pasakoja, kad savivaldybė yra aktyviai įsitraukusi į daugiabučių modernizacijos procesą ir skiria daug dėmesio aktualios informacijos ir įgyvendintų projektų viešinimui, taip skatinant žmones labiau domėtis daugiabučių namų ir juos supančios aplinkos atnaujinimu.
„Be jokios abejonės, savivaldybės įdirbis labai svarbus, tačiau matome, kad gyventojus labiausiai motyvuoja kaimyninis pavyzdys. Tuomet žmonės itin aktyviai domisi kokios priemonės buvo pasirinktos, kaip tam tikri sprendimai atrodo vizualiai ar atnaujinto namo bendruomenė yra patenkinta galutiniu rezultatu. Kaimynystėje esantys gerieji pavyzdžiai verčia susimąstyti apie renovaciją ir neatnaujintų daugiabučių gyventojus“, – pažymi B. Domarkienė.
Panašia patirtimi dalinasi ir Vilkaviškio r. sav. administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Lenčiauskas. Anot jo, tik prasidėjus daugiabučių renovacijos bangai Lietuvoje, gyventojų požiūris buvo gana skeptiškas, todėl jie vangiai jungėsi prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, tačiau pamažu situacija pasikeitė.
„Didžiausias lūžis įvyko, kai savivaldybėje atsirado daugiau sėkmingai atnaujintų daugiabučių, kurie suveikė kaip geriausia renovacijos programos reklama. Savivaldybė suteikia visą reikiamą informaciją gyventojams, juos konsultuoja, o šie patys priima sprendimą dėl savo būsto renovacijos. Primygtinio skatinimo nėra, tačiau patys žmonės noriai domisi programos sąlygomis“, – sako V. Lenčiauskas.
Daugiausia dėmesio energijos sutaupymams
Naudojantis renovacijos žemėlapio įrankiais, galima rasti detalią informaciją apie atnaujintuose daugiabučiuose pasiektą šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą. Šiuo atžvilgiu Vilkaviškio r. sav. didžiosios dalies renovuotų namų sutaupymai svyruoja tarp 50-80 proc., o Kybartuose esančio namo energinių sąnaudų sumažėjimas siekia net 80 procentų.
V. Lenčiausko teigimu, renovacijos nauda yra įvairialypė, tačiau žmonės labiausiai koncentruojasi į energinį pastato efektyvumą bei inžinerinio patikimumo didinimą.
„Būtent tvarkinga šildymo ar namo vėdinimo sistema, kitaip tariant, inžineriniai ir techniniai aspektai užtikrina didesnį gyventojų komfortą. Vizualiniai sprendimai ir estetiškai atrodantis namas glosto akį, tačiau svarbiausi išlieka pastato techniniai rodikliai“, – pažymi V. Lenčiauskas.
Panašūs šiluminės energijos sutaupymai matomi ir Marijampolės savivaldybėje: didžioji modernizuotų namų dalis sutaupė 60-80 proc. šiluminės energijos po renovacijos, rodo aplikacijos duomenys.
„Senų daugiabučių modernizacija daro teigiamą įtaką miesto tvarumui, o didžiausia nauda yra ne tik perpus ar dar daugiau sumažėjusios daugiabučių šiluminės energijos sąnaudos, bet ir ženkliai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 kiekis, kurį gausiai generuoja energetiškai neefektyvūs pastatai“, – sako B. Domarkienė.
Kvartalinės renovacijos svarba
B. Domarkienė pasakoja, kad Marijampolė m. sav. aktyviai skatina daugiabučių kvartalų atnaujinimą, kai sutvarkomi ne tik pavieniai namai, bet ir juos supanti infrastruktūra. Tokiuose kvartaluose savivaldybė teikia pirmenybę įvažiavimų į kiemus praplatinimui, šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų infrastruktūros objektų atnaujinimo ar įrengimo darbams.
„Renovacija socialinę miesto aplinką išties keičia teigiamai: miestas tikrai tampa gyvybingesnis, žmonės daugiau laiko praleidžia drauge bendrose viešosiose zonose, sutvarkytose poilsio erdvėse. Taip pat miestas tampa labiau pritaikytas įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių gyventojams, o ir patys žmonės jaučia didesnę atsakomybę už sutvarkytą aplinką, jos tausojimą. Kompleksiškas daugiabučių kvartalų sutvarkymas padeda maksimaliai išnaudoti renovacijos galimybes bei pasiekti ryškesnius socialinius pokyčius“, – pažymi B. Domarkienė.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolėje yra suformuoti trys daugiabučių namų kvartalai – Draugystės kvartalas, Marijampolės miesto P. Kriaučiūno g., Bažnyčios g., Vytauto g. ir Marijampolės miesto Aušros g., Vytauto g., Vytenio g., Artojų g. kvartalai.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
