renovacija

Iš Kauno kilusi Deimantė Meilutė-Ganusauskienė su vyru prieš kelis metus priėmė rimtą sprendimą – įsigijo Ukmergės rajone esančią dvarvietę. Joje išlikęs senasis svirnas, oficina be stogo, nedidelė dalis arklidžių ir įspūdingo dydžio brandžių medžių alėja sužavėjo jauną šeimą, kuri pasiryžo atgaivinti krašto paveldą. Deimantė pasakojo, kad tinkamos dvarvietės kartu su vyru ieškojo net penkerius metus.

Lietuvos miestuose daugėja renovuotų daugiabučių. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų keisti renovuojamų daugiabučių dizainą – didinti balkonus, įrengti terasas ir atskirus įėjimus. Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengė ir šią savaitę pristatė daugiabučių renovacijos gidą, kuriame teikiami nauji pasiūlymai ir vizualizacijos. Didesni balkonai Vienas naujausių pasiūlymų – balkonų didinimas.

Radviliškietė Vaiva Vaičiūnienė su vyru Pauliumi prieš keletą metų nusprendė imtis drąsaus žingsnio – vietoj naujo namo statybos pasirinkti seno, apgriuvusio namo renovacijos. Nors tokia užduotis atrodė sudėtinga, šeima buvo pasiryžusi ne tik atkurti namo funkcionalumą, bet ir sukurti erdvę, kuri atitiktų jų poreikius bei viziją. Vaiva su Pauliumi prieš keletą metų nusprendė įsigyti seną namą, nors iš pradžių svarstė apie gyvenimą užmiestyje.

Sostinės Kalnėnų rajono gyventojus stebina kaimyno įžūlumas ar išradingumas: tiesiai ant pėsčiųjų tako pasistatė kelių metrų pločio iškilusį įvažiavimą į garažą, kuris trukdo dviratininkams, motinoms su kūdikių vežimėliais, o žmogui su neįgaliojo vežimėliu toks takelis išvis nebeįveikiamas. Vieni baiminasi dėl saugumo, mat tamsiu paros metu tokio slenksčio galima ir nepastebėti, kiti stebisi, kaip galima visai neturėti sąmoningumo.

Didinti energinį efektyvumą savo daugiaubučiuose namuose ir mažinti išlaidas už energiją gyventojai  gali modernizavę pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų punktus/mazgus. Mažojo renovacija – efektyvus ir naudingas pasiūlymas daugiabučių gyventojams, o investicijų intensyvumas gali būti nuo  60 iki 100 procentų.

Su Europos Sąjungos investicijų pagalba sustiprinta energijos baterijų parko veikla. Įmonė džiaugiasi pasiekimais ir planuoja tolimesnę plėtrą....

Daugiabučių gyventojai dėl namo tvarkymo darbų privalo susitarti tarpusavyje. Tačiau dalis gyventojų, bijodami papildomų išlaidų, bet kokiems remonto ar renovacijos darbams atkakliai priešinasi. Žmonėms nesvarbu net prakiuręs stogas ir į butus tekantis vanduo. Nesutarimais su kaimynais sutiko pasidalinti naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis skundėsi, kad gyvena avarinės būklės daugiabutyje Naujamiestyje.

Kitų metų pavasarį planuojama pradėti Vilniaus rotušės rekonstrukciją, pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė. Anot savivaldybės, taip pat planuojama tvarkyti rūsio patalpas, restauruoti vertinguosius fasado elementus, langus, duris ir atlikti kitus būtinus remonto ir tvarkymo darbus pastato viduje ir išorėje. „Rotušė yra ne tik Vilniaus miesto puošmena, bet ir svarbi mūsų istorinio bei kultūrinio paveldo dalis.

Trys Vilniuje gyvenantys draugai Indrė Balakauskaitė (36), Rimas Bušauskas (31) ir Vilius Vasiliauskas (27) metė sau iššūkį – renovuoti seną sodybą, kaip patys vadina – trobą. Su dideliu užsidegimu jie užsibrėžė viską padaryti savo pačių rankomis, be niekieno kito pagalbos ir šiandien jau džiaugiasi įspūdingu rezultatu. Idėjos iniciatore tapo Indrė, kurios aistra – užsiimti „pasidaryk pats“ projektais ir dekoravimo darbais.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams). Taip pat projektu siekiama paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyv...

Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – žadėjo renovuoti tūkstantį daugiabučių kasmet. Šio tikslo pasiekti nepavyko – praėjusiais metais buvo renovuoti vos 278 daugiabučiai. Aplinkos ministerija pirštu beda į gyventojų bendruomenes, kuriose neretai trūksta susitarimo. O štai Lietuvos statybininkų asociacijos pirmininkas sako, jog būtina keisti renovacijų finansavimo tvarką.

Daugiau nei 3 milijonus eurų – tiek Panevėžio rajono savivaldybė užsimojo išleisti nugyvento bendrabučio rekonstrukcijai nedideliame kaime ir ten įrengti socialinius būstus. Vietos politikas skaičiuoja, kad vieno būsto kaina atokiame kaime atsieis kone brangiau nei didmiestyje. Valdžia atkerta, kad auksinių vonių tikrai neįrenginės. Esą bus sukurtos šiuolaikiškos sąlygos bent daliai laukiančiųjų socialinio būsto. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Renovuojant būstą į valstybės paramą galės pretenduoti daugiau nukentėjusiųjų nuo 1991 metų sausio įvykių ir vėliau vykdytos SSRS agresijos šeimų narių.  Seimas ketvirtadienį leido valstybės paramos nuo šio birželio siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikams, našliams ir tėvams, taip pat – gynėjų, netekusių 45 proc. ir daugiau darbingumo arba pripažintų invalidais, nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, tėvams.

Laura ir Jasonas Lamonby-Parkeriai išardę židinį rado keletą paslaptingų laiškų, tačiau kaimynai, regis, nežino, kokiai moteriai jie buvo adresuoti. Savo namus remontuojanti pora liko priblokšta, kai rado paslaptingus laiškus, adresuotus moteriai, kurios, atrodo, niekas nepažįsta. Laura ir Jasonas Lamonby-Parkeriai planuoja visiškai pertvarkyti savo namą Vidnese, Češyro grafystėje – pasatyti priestatą ir atnaujinti visus kambarius.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln. eurų.   „Kvietimas teikti paraiškas turėtų pasirodyti balandžio arba gegužės mėnesiais“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Interjero dizainerė vilnietė Medeina Voverė neatpažįstamai atnaujino 44 kv. m butą senos statybos name Žirmūnuose. Mergina dalinasi, su kokiais sunkumais jai teko susidurti, kiek remonto darbams išleido pinigų bei pataria, kur tokio tipo projekte galima sutaupyti.  Medeina pasakoja, kad šis butas priklausė jos močiutei. Mergina pasakoja, kad jos buvo artimos, tad jai senstant stengdavosi kartu praleisti daugiau laiko.

Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų – senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus. Anot Simono Gentvilo, žmonėms tai apsimokės – senas namas pasikeis, o žmonės pigiau, o gal ir nemokamai gaus atnaujintus namus.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kovo mėnesį aiškinsis, kas stabdo daugiabučių renovaciją. Aptarti situaciją dėl renovacijos tempų komitetas nutarė anksčiau vasarį.  Vieni parlamentarai sako, kad nebereikia į pastatų apšiltinimą investuoti tiek, kiek anksčiau, nes šiltėja žiemos, kiti teigia, kad griežtesni reikalavimai stabdo žmonių apsisprendimą renovuoti būstą.

Prabėgus dviems mėnesiams po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, sostinės savivaldybė priėmė sprendimą – namo negriaus, o jį perstatys. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks sprendimas būtų pigiausias ir greičiausias, dabar tikisi, kad jam pritars dauguma namo gyventojų. Meras skaičiuoja, kad namo atstatymui reikės daugiau nei milijono eurų, tačiau statybų ekspertai pateikia kiek kitokią sumą.

Šiaulių bankas įsteigė antrą 200 mln. eurų daugiabučių renovacijos fondą „SB modernizavimo fondas 2“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Dėl tokios apimties fondo steigimo ir valdymo bankas ir Europos Investicijų bankas (EIB) susitarė vasario 14 dieną – tuomet sutarta pakeisti 2020 metų sutartį dėl daugiabučių renovacijos fondo, Šiaulių bankas įsipareigojo steigti bei valdyti antrą 200 mln. eurų fondą. Bankas derasi su potencialiais naujo fondo investuotojais.

Miesto šurmulys, daugybė žmonių, koncertai bei įvairūs renginiai – tai tikrai skamba smagiai, tačiau net didžiausi vakarėlių lūtai bei ekstravertai žmonės nuo viso šio šurmulio vieną dieną gali pavargti. Būtent toks likimas buvo Adelės ir Pauliaus Dranseikų. Prieš porą metų porelė nusipirko seną, 1940 metų sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis pradėjo naujinti bei iškeitė triukšmingą miesto gyvenimą į ramią kasdienybę paukščiukų ir upės apsuptyje.

Knygų skaitymas, išskirtiniai koncertai, masažiniai krėslai ir net pamokos, kaip pasisiūti suknelę ar iš medžio sumeistrauti dėžutę. Visa tai žada už 17 milijonų eurų rekonstruota buvusi Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ji keičia ne tik išvaizdą, bet ir pavadinimą – vadinsis Ąžuolyno. Ant Parodos kalno įsikūrusi biblioteka po pustrečių metų trukusios rekonstrukcijos jau penktadienio popietę atveria duris. Ten lankytojų laukia modernios erdvės – vidus pasikeitęs neatpažįstamai.

Ar dažnai susimąstote apie oro kokybę savo namuose, mokyklose ar darželiuose, į kuriuos leidžiate savo vaikus ar biuruose, kuriuose dirbate didelę dienos dalį? Pasirodo, kai kurie pastatai dėl vidaus oro kokybės gali tapti tikrais „žudikais“. Mokslininkas Saulius Matulevičius įspėjo, kad pati blogiausia vidaus patalpų oro kokybė Lietuvoje yra mokyklose ir darželiuose.

Žinomas Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius pasipiktino daugiabučio, kuriame gyvena, administruojančios įmonės „Mano būstas“ įkainiais. Už vieno iš namo gyventojų nugriuvusio balkono remontą įmonė pareikalavo 12, o vėliau 9 tūkst. eurų. Tame pačiame name gyvenantis žinomas sostinės architektas pasakoja, kad analogišką savo balkoną susiremontavo pats, ir remontas jam kainavo vos 500 eurų.

Dizaineris Juozas Statkevičius įžvelgė neteisybę. Daugiabučio, kuriame gyvena, vienas iš balkonų – avarinės būklės. Tačiau už nedidelio ploto tvarkymą gyventojams buvo atsiųsta nemenka sąskaita – iš pradžių 12 227,85 eur., o vėliau – 9 258,96 eur. J. Statkevičius pasiruošęs kovoti už tiesą iki galo. Situaciją naujienų portalui tv3.lt pakomentavo ir už renovaciją atsakingos įmonės „Mano būstas“ atstovas spaudai.

Gyventojai, gavę kelių tūkstančių eurų sąskaitas už balkono remontą piktinosi, kad už kaimyno aplaidumą tenka mokėti visiems. Tuo metu specialistai tikina, kad daugiabučių balkonai yra bendra nuosavybė. Todėl remonto išlaidas ir tenka dalintis. Taip pat įspėja, kad remonto darbų nereikėtų atidėlioti. Vilnietis viename socialiniame tinkle skundėsi, kad gavo sąskaitą už balkono remontą, nors buvo tvarkomas visai ne jo balkonas. „Kaimynai nesugeba pasirūpinti savo balkonais.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybės už 17,5 mln. eurų atnaujinti pastatą sostinės Gedimino prospekte, kuriame įsikūrusios Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, nuomojasi ir Valstybės duomenų agentūra. Kaip teigiama Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, patalpos neatitinka efektyvumo rodiklių, todėl pastatą siūloma atnaujinti. Darbai būtų pradėti šiemet, o užbaigti – 2026 metais. Projektui būtų skiriama 3,1 mln. eurų valstybės lėšų, 4,7 mln.

Atėjęs šildymo sezonas skatina gyventojus galvoti apie namų renovaciją. Šilumos tiekėjai žada, kad atlikus ją šildymo sąskaitos sumažės beveik per pusę. Tačiau ne visi gyventojai pritaria renovacijai, mažas pajamas gaunantys žmonės bijo, kad teks lįsti į skolas. Vilnietė Regina gyvena senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių bute. „Pernai šildymo sąskaitos buvo didelės. Šalčiausią mėnesį teko mokėti beveik 150 eurų. Ko gero, šis šildymo sezonas nebus pigesnis. Vėl teks mokėti daug.

Nuo liepos mėnesio Vilkaviškio gyventojams siūloma pasikeisti taršius anglių katilus į modernesnius ir užpildžius prašymą, gauti kompensaciją. Vis dėlto, Vilkaviškio gyventojų teigimu, prašymų pateikti neįmanoma, o paini Lietuvos energetikos agentūros sistema reikalauja naudoti elektroninius parašus – dauguma regionuose gyvenančių gyventojų jų neturi. Pasipiktinę suvalkiečiai jaučiasi apgauti, kai kurie netgi buvo pasiskolinę pinigus, tam kad pasikeistų anglių katilus.

Renovacijos procesas ne kartą kritikuotas kaip vangus, nemaža dalis gyventojų su skepsiu žiūri į galimybę atnaujinti senus sovietinius daugiabučius. Valdžia pasiruošusi leisti šimtus milijonų, išbandyti naują renovacijos būdą ir pastatų atnaujinimui naudoti daugiau organinių medžiagų, tarp jų ir medienos. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, renovacijos procese daug kas keičiasi.

Julius ir Ieva Kaveckai Airijoje turėjo sėkmingą verslą, tačiau galiausiai suprato – arba metas dėti pagrindus gyvenimui iki senatvės čia, arba ieškoti sau kitos vietos. Kol dar neturėjo aiškaus plano, 8 mėnesius motociklus jie maišė pasaulį, o sugrįžę vasaroti į Lietuvą iš jos nebeišvyko. Dabar jų rankose – sena, šimtametė mokykla Biržų rajone, kurią savo rankomis jie prikelia naujam gyvenimui.

Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams. Šiais laikais vis daugiau Lietuvos savivaldybių suvokia kvartalinės renovacijos svarbą.

Kiek daugiau nei 4,5 tūkst. daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinti – tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Seno daugiabučio atnaujinimas atneša daug naudos: sumažėja sąskaitos už šildymą, pagerėja gyvenimo kokybė, prisidedama prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir estetiškesnio miesto įvaizdžio.

Beveik pusė šalies gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kuriuos jau reikėtų atnaujinti. Dauguma gyventojų žino apie valstybės skiriamą paramą ir sutinka, kad būstą reikia tvarkyti, tačiau nuo šių procesų sulaiko tam tikros finansinės priežastys. Tačiau yra priemonių, kurios paskatintų gyventojus priimti palankius sprendimus. Tai parodė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai – buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaunas pasirengęs transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą.

Vilniaus savivaldybė iki 2030-ųjų siekia modernizuoti apie pusę senų daugiabučių – apie 2 tūkstančius senos statybos, susidėvėjusių namų. Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga aktyviai dirba su bendruomenėmis, gyventojais, skiria papildomas lėšas kvartalų atnaujinimui. Pasiektas ženklus proveržis – investicinių projektų skaičius išaugo kartais. Vilniaus mieste yra apie 7 tūkst. daugiabučių ir daugiau nei pusę jų – 4,7 tūkst.

Kelmėje per beveik dešimt metų renovuota trys ketvirčiai visų daugiabučių. Du miesto kvartalai sutvarkyti lygiagrečiai su daugiabučiais. Šiuo metu darbų intensyvumas sumažėjęs, tačiau patirtis rodo, kad be aktyvaus bendravimo su bendruomenėmis – rezultatų pasiekti būtų sudėtinga. Per beveik dešimt metų Kelmėje įvairių programų lėšomis modernizuoti dauguma daugiabučių.

Kauno rajone baigiami atnaujinti Čekiškės sinagogos fasadai ir sienos, toliau laukia pastato vidaus tvarkybos darbai, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. „Tai yra antra Lietuvoje sinagoga, kurioje per ilgus dešimtmečius, kai sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu, aron kodeš liko neišardytas. Kita tokia – Kauno sinagoga“, – sako Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. Aron kodešas yra altorius, švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai.

Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai – kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Tačiau gauta patirtis padėjo pasiekti puikių rezultatų.

Siekiant pagerinti gyvenimą mieste – atnaujinti vien senus daugiabučius ar viešos paskirties pastatus neužtenka. Kokybiškų rezultatų pasiekti savivaldybėms pavyks tik imantis kvartalinės renovacijos, kuri ne tik pagerins gerbūvį gyventojams, bet ir padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, taip pat apsaugos aplinką nuo taršos. Kas tai yra kvartalinė renovacija ir kodėl ji svarbi gyventojams ir savivaldybėms, komentuoja ekspertas.

Šių metų gegužės 31 d. pasibaigė vienas iš kvietimų renovuoti daugiabučius. Kvietimo organizatoriai sulaukė beveik 500 paraiškų, o tai rodo, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje tikrai nepraranda pagreičio. Preliminariais skaičiavimais, bendra pateiktų paraiškų investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Šie skaičiai ženkliai viršija numatytą 100 mln. eurų sumą, tad projektams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta vis sparčiau. Pastebima, kad vis daugiau daugiabučių bendrijų nori atsinaujinti savo pastatus ir taip sumažinti sąskaitas už energiją. Gegužės 31 d. baigėsi kvietimas, pagal kurį Lietuvos gyventojai ir administratoriai galėjo teikti paraiškas seniems daugiabučiams renovuoti.

Klaipėdos universitetas iki 2024 metų už 713,2 tūkst. eurų (be PVM) ketina renovuoti ir neįgaliesiems pritaikyti prieš beveik keturis dešimtmečius pastatytą sporto salę. „Sporto salė, kuri statyta 1986 metais, nė karto nebuvo renovuota. Jos būklė patenkinama, nors tai šiuo metu vienintelė Klaipėdos universiteto sporto salė“, – BNS teigė universiteto atstovė Dalia Grikšaitė.

Moteris savo namų rūsyje atrado slaptą kambarį – tarsi tai nebūtų pakankamai šiurpu, ji parodė, ką jame rado.  Ji paaiškino, kad kambarį aptiko atlikdama remonto darbus. Ji teigė anksčiau apie tai nieko nė nežinojusi, rašo mirror.co.uk.  Būtent tada, kai pradėjo šalinti senas dailylentes, ji pastebėjo slaptą kambarį. „Reddit“ ji rašė:  „Radau slaptą kambarį, lubose aptikau įvairių daiktų.

Kol Lietuvoje vidutinės 2 kambarių butų kainos siekia 100 tūkst. eurų, Italijoje 40 kv. m., 70 kv. m. ar 100 kv. m. ploto namai siūlomi vos už 1 eurą. Juos įsigyti gali bet kas, tačiau yra viena sąlyga. Italijoje, Sicilijos regione esančio Mussomeli miesto projektas „Case1euro.it“ leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už 1 eurą Sicilijos gilumoje, netoli paplūdimių ir istorinių Agridžento šventyklų. Šia proga jau pasinaudojo 100 žmonių iš viso pasaulio.

Dar vienas šildymo sezonas Lietuvoje baigėsi. Šiais metais jis gerokai patuštino gyventojų pinigines, ypač dėl itin išaugusių energijos kainų bei infliacijos. Visgi renovuotų daugiabučių gyventojai tai pajuto mažiau. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gyventojams primena, jog šiuo metu galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir renovavę savo gyvenamuosius daugiabučius džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin didelis dėmesys būtų skiriamas visumai, o tai padėtų mažinti gyventojų socialines problemas ir į daugiabučių atnaujinimo procesus skatintų įsitraukti bendruomenes.