Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengė ir šią savaitę pristatė daugiabučių renovacijos gidą, kuriame teikiami nauji pasiūlymai ir vizualizacijos.
Didesni balkonai
Vienas naujausių pasiūlymų – balkonų didinimas. Teigiama, kad tai pagerins būsto funkcinę kokybę ir užtikrins ilgalaikę turto vertę.
„Balkonų ir lodžijų didinimas leistų modernizuotiems pastatams užimti konkurencingesnę vietą rinkoje, nes ekonominės klasės naujos statybos daugiabučiai namai dažnai neturi didelių balkonų ar lodžijų.
Planuojant balkonų išplėtimus ar numatant naujus balkonus, rekomenduojama juos įrengti prie fasado pristatant atskirą metalo, gelžbetonio ar klijuotos medienos konstrukciją, dažnu atveju kolonas su naujais pamatais“, – teigiama siūlyme.
Šiuo metu senų daugiabučių balkonai yra apie 80cm gylio, pailgos konfigūracijos ir dėl to nefunkcionalūs.
„Rekomenduojama balkonus didinti, priklausomai nuo konkretaus balkonų išdėstymo fasade, konkretaus pastato išplanavimo. Iš principo balkonų konfigūracija galėtų būti labiau pailga arba labiau kvadratinė.
Pailgi balkonai galėtų apimti fasadą per 2 patalpas (600cm ilgio) arba 3 patalpas (860cm ilgio), o kvadratiško plano balkonus siūloma įrengti tik ties svetainėmis. Siekiant pernelyg neužtemdyti vidaus patalpų, pailgus balkonus rekomenduojama projektuoti 150 cm gylio, o kvadratiški balkonai galėtų būti 330 cm ilgio ir siekti 200–250 cm gylį“, – rašoma siūlyme.
Atskiri išėjimai
Senų daugiabučių gyventojai, gyvenantys pirmame aukšte, neturi galimybės išeiti iš namų tiesiai į kiemą. Tačiau tai irgi siūloma keisti.
„Išėjimo sprendimai gali būti įvairūs – nuo paprastų nedidelių laiptelių iki erdvių terasų, priklausomai nuo gyventojų poreikio ir susitarimo“, – teigiama naujame gide.
Vis tik primenama, kad tiesioginiai išėjimai savaime dar nesuteiks teisės pirmų aukštų gyventojams apsitverti priešais esančią teritoriją ar ja naudotis be kitų namo gyventojų sutikimo. Teisė individualiai naudotis tam tikra kiemo dalimi gali būti išspręsta su namo bendruomene.
Tačiau pagal „Vilniaus miesto gatvių standartą“, pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi ir rūpinasi erdve prie namo.
„Kurti žaliąją zoną prie namo skiriama 0,5 m – 3 m (kartais ir daugiau) tarp gatvės ir pastato fasado. Skatinama rūpintis ir želdinių juosta prie gatvės, sodinimą suderinus su Savivaldybe. Gyventojai fasadus gali želdinti vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų (taip, kad jie netrukdytų pėsčiųjų eismui).
Palei namo fasadą gali būti paliekama erdvės augalams sodinti. Ši rekomendacija taikytina ne tik prie daugiabučių namų privažiavimų ir stovėjimo aikštelių, bet ir kitų (kiemo pusėje) esančių viešųjų erdvių“, – rašoma naujame gide.
