renovacija

Jeigu domitės renovacija, bet norėtumėte gauti daugiau faktinių pagrindimų, kodėl reikėtų atnaujinti daugiabutį, jums padės interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis – jame galite susipažinti su visa aktualia informacija apie jau baigtus ir šiuo metu įgyvendinamus modernizacijos projektus, jų eiga bei energijos suvartojimo pokyčiais.

Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama – kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Taip pat būtų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija. Tiesa, kur vykdant darbus apsistotų griaunamų namų gyventojai ir ar turėtų prisimokėti už naują būstą, negali atsakyti ir pati ministerija.

Nors padidėjęs daugiabučio energinis efektyvumas visuomet buvo viena ir pagrindinių priežasčių renovacijai, augančios šildymo kainos gyventojus skatina vis dažniau susimąstyti apie savo būsto modernizaciją. Be įprastų energetinio efektyvumo didinimo priemonių butų savininkai teigia besidomintys ir galimybėmis įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Baigusi vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams renovuoti gautas paraiškas iš Lietuvos gyventojų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dalinasi šio kvietimo statistika ir tendencijomis. Iš viso buvo sulaukta itin didelio kiekio paraiškų – 785 (788 daugiabučiams atnaujinti), iš kurių, po APVA vertinimo, tinkamomis įgyventi buvo pripažintos 781 (784 daugiabučiams atnaujinti). Informuojama, kad bendra šių paraiškų įgyvendinimo investicijų suma sieks daugiau nei 435 mln.

Griūvančios sienos ir byrančių plytų garsai. Tokia daugiabučio Biržų rajone, Kvetkuose, gyventojų realybė. Dviaukštis daugiabutis baigia sugriūti, o likę gyventojai sako neturintys, kur dėtis. Vietos seniūno teigimu, patys būstų šeimininkai ir kalti dėl to, kad namas griūva. Esą didžioji dalis butų stovi apleisti, tad netvarkomas namas ir virsta plytų krūva. Dviaukštis daugiabutis Kvetkų kaime, Biržų rajone. Vidurinė namo dalis lyg nuniokota sprogimo. Nukritę balkonai, išgriuvusios sienos.

Neseniai beveik už 1 mln. eurų renovuotas Trakų ligoninės Akušerijos skyrius nuo gegužės uždaromas, nes trūksta privalomų gimdymų skaičiaus. Medikai teigia nesuprantantys tokio sprendimo, savivaldybės meras apgailestauja, bet sako nieko negalįs padaryti, nes Valstybinė ligonių kasa, vykdydama Vyriausybės nutarimą, nutraukia jo paslaugų finansavimą.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Kovo 13 – balandžio 8 dienomis visuomenė turėjo galimybę susipažinti su ne anksčiau kaip 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį projektą.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

„RESTA 2022“ – tarptautinė statybų paroda, kiekvienais metais sutraukianti visus besidominčius renovacija, statybomis ir naujausiomis technologijomis. Šiais metais balandžio 20-23 dienomis Vilniuje vyksianti paroda daugiausiai dėmesio skirs renovacijai, energijos efektyvumui, statybai, technologijoms ir atsinaujinimui.

Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už šildymą daliai Lietuvos gyventojų smogė itin skaudžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertų teigimu, kainų mažėjimas artimiausiu metu nenumatomas, todėl belieka tikėtis, kad likę sezono mėnesiai nebus itin šalti ir neprireiks gaminti papildomos šilumos.

Laikai, kai daugiabučių renovacija Lietuvoje buvo kontraversiška tema – jau praeityje. Faktą, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą lietuviai vertina palankiai įrodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir realūs gyventojų veiksmai – praėjusių metų pabaigoje pasibaigęs kvietimas renovuoti daugiabučius, gautų paraiškų skaičiumi sumušė rekordą.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Restauruojant Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadus, atrasti renesanso laikotarpio sieninės tapybos fragmentai, saulės laikrodžiai, kurie yra ir svarbūs mokslo artefaktai.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas  daugiabučių pastatų renovacijai nebus taikomas. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis socialdemokratai siūlo daugiabučių pastatų renovacijai numatyti lengvatinį PVM tarifą.  Už tai, kad pakeitimas būtų svarstomas, balsavo 41 Seimo narys, „prieš“ buvo 36, o susilaikė 22. Kitu balsavimu, vieno balso persvara projektas buvo atmestas.

Restoranai, kavinės, SPA centras, vaikų darželis ir bendradarbystės erdvė pirmame bei paskutiniame aukšte, apartamentai kituose aukštuose – taip po renovacijos turėtų atrodyti daugiau kaip dešimtmetį pirkėjų laukusi apleista buvusi Druskininkų sanatorija „Nemunas“, praneša nacionalinis transliuotojas LRT.  „Nemuną“ įsigijusia bendrovės vadovas Mindaugas Vanagas sako, kad statybų darbus „Nemune“ planuojama pradėti po kelių mėnesių – kovą-balandį.

Pastatų sektoriuje dabar yra neišnaudotų resursų kovoje su klimato kaita. Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Po renovacijos pasiekti energinių sąnaudų sutaupymai gali  padėti ženkliai sumažinti CO2 emisijų kiekį. Ypatingai reikšmingas klimato kaitos mažinimui yra atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – Programa) vertina teigiamai ir norėtų, jog jų gyvenamasis daugiabutis taip pat būtų atnaujintas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1013 nuolatinių Lietuvos gyventojų iš visos šalies, 416 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Net 83 proc.

„Su tiek pat rankų, su tiek pat išteklių norime padaryti daugiau“, – penktadienį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas per naujojo pastatų renovacijos kompetencijų centro startui skirtą spaudos konferenciją.

Ištuštėjusios ugdymo įstaigos rajonuose uždaromos, o kol vieni pastatai trūnija nenaudojami, kiti – atgimsta naujam gyvavimui. Buvusi didžiulė Panevėžio vidurinė mokykla virsta šiuolaikiškais būstais. Panevėžio rajono buvusio vaikų darželio pastate kuriamas darželis seneliams. Deja, ne visi panašūs objektai tampa patrauklūs investuotojams. Pirkėjų neretai tenka laukti metų metus. O nugyventus pastatus kartais ir nugriauti.

Kviečiame susipažinti su renovacijos procesu, kurio metu vis dažniau taikomos ne tik standartinės modernizacijos priemonės, bet ir diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei tvarkoma ir aplinka!  ...

Kviečiame susipažinti su renovacijos privalumais ir esminiais pokyčiais, atnaujinus daugiabutį!...

Sostinės daugiabutyje nugriuvęs 15 aukšto balkonas gyventojų neįtikino imtis namo renovacijos. Po avarijos praėjo daugiau nei metai – avariniai balkonai vis dar nesuremontuoti, o tik aptverti. Pasak namo gyventojų, renovacija jiems per brangi. Kol gyventojai numoję ranka į saugumą, savivaldybė žada atlikti namo techninę ekspertizę, kuri nustatys, ar jis nepavojingas gyventojams bei aplinkiniams.

...

Jau tapo įprasta, kad Pasaulinės būsto dienos proga kasmet vyksta konferencija, kurios metu renovacijos specialistai diskutuoja apie daugiabučio atnaujinimo iššūkius, naujoves ir problemas. Šių metų konferencija tema „Renovacijos proveržis, žaliasis kursas ir inovacijos“ vyko Druskininkuose. Renginys neatsitiktai įvyko šiame kurorte – Druskininkai pagal renovacijos rodiklius yra sparčiausiųjų miestų trejetuke, čia iki šiol atnaujinti 39 proc. visų daugiabučių.

Vilniuje Antakalnio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai išsigandę – orai šąla, šildymo sezonas „ant nosies“, o jų butai gali likti nešildomi. Renovacijos darbai name turėjo būti baigti dar prieš prasidedant vasarai, tačiau darbų pabaigos vis dar nematyti. Rangovai sako, kad darbai užtruko dėl pandemijos ir dėl sunkumų atsivežant darbuotojus iš Baltarusijos. Burzgiantys prietaisai praneša apie Vilniuje atliekamą Antakalnio gatvėje esančio 95-ojo namo renovaciją.

Daugelyje šalies savivaldybių pavienius renovacijos projektus buvo galima pastebėti dar prieš keliolika metų. Tačiau Akmenės rajone gerokai sparčiau daugiabučių atnaujinimo procesai pradėjo judėti, kuomet administruoti modernizavimo projektus ėmė savivaldybių atstovai.

Nuo 2013 m. į renovacijos procesus aktyviai įsitraukė savivaldybės, kurių dėka renovacijos tempai Lietuvoje paspartėjo net 80 proc. Molėtuose renovacija prasidėjo gan sunkiai, tačiau vadeles perėmus savivaldybei modernizacijos tempais aplenkė daugelį miestų, o gyventojai įgijo daugiau pasitikėjimo pamatę modernizacijos pavyzdį savo kaimynystėje.

Lietuvos miestuose vykstančius renovacijos procesus paspartino 2013 m. įsitraukusios savivaldybės. Viena iš jų – Jonavos rajono savivaldybė, šiandien esanti tarp daugiabučių modernizavimo lyderių. Pasak jos atstovų, dalyvavusių nuo pat būstų atnaujinimo pradžios, pirmieji renovuoti pastatai buvo itin svarbūs, nes jie tapo savotiškais modernizavimo ambasadoriais, kurių gyventojai prisidėjo prie sėkmingo procesų įgyvendinimo.

55 kvadratinių metrų, trijų kambarių butą panevėžietis Giedrius Daraškevičius kartu su žmona pakeitė stulbinamai. Be papildomų rankų šeima užtruko vos šešis mėnesius, o rezultatas nustebina ne vieną. Panevėžio vadinamoje senojoje miesto dalyje pavasarį nusipirkę butą, pora nusprendė kibti į remontus, nors iš pradžių planai, pasak jų, buvo kitokie. Planuota atlikti minimalų buto remontą, tačiau prasidėjus darbams, planai virto į didesnį projektą. „Pirkome seną butą, statytą 1891 metais.

Ignalina – bene dažniausiai girdima būstų renovacijos sėkmės istorija, šiandien atnaujinusi 100 proc. daugiabučių namų. Tačiau Ignalinos savivaldybės renovaciją administruojančios įmonės atstovas pasakoja, kad pradžioje gyventojai didžiuliu užsidegimu nepasižymėjo. Visgi į modernizavimo procesus įsitraukus savivaldybei, žinia apie renovacijos naudas sparčiai pasklido visame mieste.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) prižiūri šalyje vykstančius daugiabučių modernizavimo procesus. Siekdama dar geriau informuoti gyventojus apie renovacijos galimybes, priemones ir naujausias aktualijas, BETA kasmet organizuoja specialių seminarų ciklą savivaldybėse.

Jau prieš aštuonerius metus daugiabučių atnaujinimo tempai Lietuvoje įgavo naują pagreitį, nes į renovacijos procesus įsitraukė ir šalies savivaldybės. Viena sėkmingiausių iš jų – Druskininkų. Jos atstovai tikina, kad nors pačioje pradžioje tam tikrų baimių gyventojai turėjo, jie greitai įsitikino modernizavimo teikiama nauda. Daugiabučių renovaciją Druskininkuose galima laikyti tikra sėkmės istorija – miestas yra vienas iš lyderių pagal atnaujintus daugiabučius Lietuvoje.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi.

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) Lietuvoje administruoja renovacijos procesus ir nuolat siekia išsklaidyti abejones, susijusias su būsto atnaujinimu. Norėdama įgyvendinti šį tikslą, BETA kasmet rengia seminarų gyventojams ciklą, kurio metu specialistai atsako į aktualiausius klausimus.

To Lietuvoje turbūt dar nebuvo – renovacijai besiruošiančią didžiausią Kauno biblioteką gyventojai perkraustė rankomis. Beveik kilometrą nuo vieno pastato iki kito knygos keliavo gyva žmonių grandine. Darbuotojai atvirauja renovacijos labai laukę ir dalijasi, kaip jiems ir skaitytojams teko patirti neremontuotame pastate. Iš rankų į rankas keliauja Kauno apskrities viešosios bibliotekos knygos: „Leidžiam pirmą knygą, akcija prasideda.

Istoriko ir kelionių vadovo Rolando Pupinio (39) meilė gimtinei – ypatinga. Po 15 metų gyvenimo Vilniuje bei 4-erių užsienyje, jis grįžo į gimtąjį Gataučių kaimą ir oficialiai tapo 12-uoju kaimo gyventoju. Tokį savo sprendimą jis grindžia paprastai – jam ši vieta yra sava. Gataučių kaimas – Rolando tėviškė. Čia jo šeima gyvena jau 350 metų. Pasak Rolando, nors kai kuriems tai gali atrodyti iš piršto laužti skaičiai, tačiau tai yra tiesa, kurią patikrinti ne taip ir sunku.

Lietuvos zoologijos zoologijos sodas nuo rugpjūčio 9 dienos keleriems metams uždaromas renovacijai. Zoologijos sodas praneša šią savaitę pasirašęs sutartį su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – bendrove „Statybos ritmas“. Pasirašius sutartį paaiškėjo tiksli data, kada zoologijos sodas užvers vartus lankytojams – rugpjūčio 8 diena bus paskutinė, kuomet bus galima apsilankyti šioje istorinėje Kauno vietoje.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių namų energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai padarė keletą svarbių išvadų – akcentavo vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą bei siūlė didesnį dėmesį skirti detalesniam konstrukcijų įvertinimui rengiant techninį darbo projektą. Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisiogalos.

Statybos – vienas sudėtingiausių procesų, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir galintis kainuoti didelius pinigus. Lietuvos keliautojas, žurnalistas Martynas Starkus laidoje „Starkus stato“ TV3, TV3 Play žiūrovus ir tv3.lt naujienų portalo skaitytojus pakvies pasinerti į tikrą statybų įkarštį atnaujinant apleistą sodybą, o taip pat stengsis parodyti, kad tinkamai, taupiai įsirengti namą galime kiekvienas iš mūsų.

Gyventojams svarbu kuo tiksliau žinoti būsimos daugiabučio renovacijos kainą, tačiau svarbu suprasti, kad ji glaudžiai susijusi su dinamiška statybų rinka. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) praneša, kaip kis daugiabučių renovacijos projektų kainos artimiausiu metu. „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc.

Planuojantis teikti paraiškas daugiabučio renovacijai turės daugiau laiko. Atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą modernizacija ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu pratęsiamas terminas. Teikti paraiškas daugiabučio renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą galima iki 2021 m. gruodžio 31 d. „Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skelbia kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai. Paraiškų bus laukiama iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 800 tūkst. eurų suma. Paraiškas galima teikti visuose regionuose esančiuose BETA padaliniuose. Mažoji renovacija skirta vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, diegimui.

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Kovo 17 – balandžio 12 d. vyko Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimai. Jų metu visuomenė turėjo galimybę susipažinti su 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis ir balsuoti už labiausiai patikusį projektą. Rinkimuose dalyvavo 14 projektų, iš kurių trys susilaukė daugiausiai simpatijų: Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose.

Nors senų bei energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje dar yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą.