Panevėžio rajono buvusio vaikų darželio pastate kuriamas darželis seneliams. Deja, ne visi panašūs objektai tampa patrauklūs investuotojams. Pirkėjų neretai tenka laukti metų metus. O nugyventus pastatus kartais ir nugriauti.
Katinų kaime buvusio vaikų darželio pastatas daugybę metų stovėjo nenaudojamas. Prieš kelerius metus apleistą pastatą aukcione įsigijo panevėžietė kineziterapeutė su šeima ir nugyventas mūras virsta šiuolaikiška įstaiga. Buvusiame vaikų darželyje kuriamas senjorų dienos centras.
„Bus poilsio kambarys – bus galima knygą paskaityti, televizorių pažiūrėti“, – pasakoja panevėžietė.
Ten, kaip ir vaikų darželyje, tėvai dienai palikdavo vaikus, taip dabar vaikai galės atvežti savo tėvus.
„Vakare visi sugrįžta namo – tiek vaikai su savo rūpesčiais grįžta po darbų, tiek su gerom emocijom senolis grįžta. Ir visiems labai smagu vakare geriant arbatą pasipasakoti savo dienos įspūdžius“, – sako senjorų dienos centro kūrėja Vita Budreckienė.
Panevėžietė sako nepabijojusi pirkti nugyventą pastatą kaime.
„Sako – nepabandysi, nesužinosi. Tiesiog turėjau tokią idėją, ja gyvenau, tai tarsi mano kūdikis. Tai, ką mes sukūrėm iš tų griuvėsių, parodo, kad įmanoma viskas“, – tęsia ji.
Vėl pilnas gyvybės ir prieš kelerius metus ištuštėjęs Kurganavos mokyklos pastatas. Dabar ten dienas leidžia neįgalieji.
„Iššūkis buvo labai didelis, kai pirmą kartą apsilankėme. Buvo apleistos patalpos, nes daug metų neveikė šita mokykla, buvo uždaryta“, – pasakoja neįgaliųjų dienos centro direktorė Rasa Remeikienė.
Apie tai, kad čia buvusi kaimo mokykla, mena tik dar nebaigtas įrengti antrasis aukštas su užsilikusiais mokykliniais suolais, kompiuteriais. Ateityje planuojama, kad ir šiose buvusiose klasėse bus organizuojamas užimtumas neįgaliesiems. Įstaigos vadovė vardija senos mokyklos privalumus – tai esą ne tik jauki aplinka, bet ir didžiulės erdvės kieme.
„Iš pradžių bijojome, paskui, po kurio laiko, kai pridėjome savo rankas, kai pradėjome matyti, kaip tas pastatas, tas sodas atsigauna, pamatėme, kad tai – mūsų“, – sako R. Remeikienė.
O tai, kad pastatas yra buvusi viena Panevėžio vidurinių mokyklų, iki metų pabaigos neliks nė pėdsako. Kone 6000 kvadratinių metrų mokyklos pastatas daugiabučių namų kvartale virsta moderniais gyvenamaisiais būstais.
„Kontrastas – senas pastatas ir naujas. Puikiausiai transformavosi į modernius, gražius, šviesius butus dideliais langais“, – tikina nekilnojamojo turto ekspertė Živilė Repšienė.
Buvusi erdvi mokyklos sporto salė virs lofto tipo būstais. O klasės – nuo beveik 40 iki 80 kvadratinių metrų butais.
„Buvusios mokyklos jausmo nebėra. Tiesa, daug susipirko buvusių mokyklos mokinių, nostalgija, sako, va, tam kabinete gyvensiu, pavyzdžiui, muzikos“, – tęsia ji.
Kaip apleistas didžiulis pastatas gali atgimti naujai, nekilnojamojo turto ekspertai rodo kaip pavyzdį.
„Daug lemia vieta, infrastruktūra, yra visi tinklai, miesto šildymo vamzdynai, kuriuos pajungia butų šildymui. O, jeigu paimsim kokio nedidelio miestelio pakraštį, tai vėlgi, toli prekybos centrai, mokyklos. Tokie objektai galbūt būtų tinkami senelių globos namams“, – sako „Ober–Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas.
Ištuštėjusios mokyklos – galvos skausmas savivaldybėms. Panevėžio rajono meras sako, kad ir dabar pirkėjų laukia net kelios buvusios mokyklos.
„Daugiausia tie pastatai visi traukiami į privatizuojamų objektų sąrašą ir siūlomi investuotojams. Norėtųsi ne tik pasidžiaugti, bet ir pašokti iš džiaugsmo, jeigu jie būtų visi įveiklinti“, – komentuoja Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Gali būti, kad dalies buvusių švietimo įstaigų laukia toks pat likimas kaip ir kai kurių buvusių kolūkio pastatų. Susenę ir grėsmę keliantys statiniai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus.
