Dviaukštis daugiabutis Kvetkų kaime, Biržų rajone. Vidurinė namo dalis lyg nuniokota sprogimo. Nukritę balkonai, išgriuvusios sienos. Sunku patikėti, tačiau šiame daugiabutyje dar gyvena žmonės.
85-erių Prudencija sako ne taip seniai būstą paremontavo, pakeitė dalį stogo. Tačiau dėl griūvančio namo dalies ir jos būsto remontas nuėjo perniek: „Iš ten ateina vanduo ir į virtuvę, pažiūrėk, kiek bėga vanduo ir į vonią.“
Moteris svarsto butą parduoti, tačiau abejoja, ar kas būstą griūvančiame name pirks. „Dabar ir sakau, kaip Ukrainoj gyvenu, tik tiek, kad dar gyva“, – kalba Prudencija.
Prudencija – ne vienintelė griūvančio namo gyventoja. Pirmame aukšte gyvena Gentarėlis. Nors būsto langai pakeisti, viduje oro temperatūra beveik kaip lauke: „Ta drėgmė, gi aplink niekas negyvena.“
Po insulto sunkiai vaikštantis vyras tikisi iš ten išsikraustyti. Laukia vietos globos įstaigoje. Anksčiau vyras butą turėjo namo dalyje, kuri sugriuvo. Dabar glaudžiasi socialiniame būste. Tačiau ir čia abejoja, ar saugu.
„Drėgmės gavo, šalčio ir plytos griūna“, – pasakoja daugiabučio gyventojas Gentarėlis.
Dviaukštis daugiabutis vaiduokliu ėmė virsti jį apleidus gyventojams. Seniūno teigimu, jei gyventojai laiku būtų ėmęsi remonto, būtų prisidėjusi ir savivaldybė, nes vienas būstas iš 12 – jų. Tačiau šeimininkai būstus paliko likimo valiai.
„Išsibėgiojo tie žmonės. Yra išvykusių į Ispaniją, yra išvykusių į Jungtinę Karalystę, yra baltarusių ar ukrainiečių pora butų“, – teigia Papilio seniūnas Renas Čygas.
Panašios būklės ir kiti du tos pačios gatvės daugiabučiai. Visi jie buvo statyti maždaug prieš pusšimtį metų kolūkio darbininkams. Dabar iš 12 būstų šiame name žmonės gyvena trijuose.
„Kas į užsienį, kas į miestus, kas mirė, pažiūrėkit, visa gatvė tuščia“, – sako daugiabučio gyventojas Paulius.
58-erių metų Paulius viliasi, kad dar bent 10-metį seno mūrinuko sienos ir stogas atlaikys.
„Ar čia beapsimoka remontas daryt koks nors, va 7 metai brolis mirė, čia sudėjo dar grindis, patvarkė truputėlį, dabar nu kam čia tuos pinigus kišt“, – kalba Paulius.
Seniūno teigimu, didžioji dalis būstų avariniuose daugiabučiuose – privatūs. Tad patys gyventojai ir turi jais rūpintis patys.
„Galima rasti visoj Lietuvoj, manau, tokių būstų, nuošaliuose kaimuose nebeliko darbų, žmonės ieškojo kažkur kitur galimybių dirbti, gaut pajamas, taip ir išsibėgiojo visi“, – teigia R. Čygas.
Avarinio namo griūvančią dalį seniūnija aptvėrė stop juosta. Tačiau vietiniai neabejoja, kad laikui bėgant šis, kaip ir šalia esantys du mūriniai daugiabučiai, taps plytų krūva.
Nėra pinigėlių renovuoti ir remontuoti nei butus nei namus.
