Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius, todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios. Pro senų namų langus ir sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia lietaus ir sniego vandenį, o senas šildymo sistemos punktas netolygiai paskirsto šilumą – viršutiniuose aukštuose žmonės gyvena itin šiltai, o apatiniuose – šąla. Problemų yra daug ir įvairių, o laikui bėgant jų tik daugėja.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Galima sutaupyti dvigubai energijos
Daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti 50-70 proc. visos pastato šildymui sunaudojamos energijos, priklausomai nuo investicijų, kurias tam skiria gyventojai. Galutinį rezultatą taip pat lemia įvairūs veiksniai – kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.
Kokius sutaupymus gali pasiekti kiekvienas daugiabutis, dar prieš renovaciją preliminariai apskaičiuoja specialistai, ruošiantys investicinį planą, atsižvelgdami į tai, kokias energinį efektyvumą didinančias priemones gyventojai pasirinko įdiegti.
Patogesnė ir sveikesnė aplinka
Nors renovacija daugeliui siejasi tik su mažesnėmis sąskaitomis ir sutaupymais, ji taip pat padeda sukurti sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką bei padidina nekilnojamojo turto vertę.
Anot V. Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas yra tiesus kelias geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų link. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galima reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengusieji mechaninę vėdinimo sistemą (rekuperatorių) užsitikrina, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir nebereikės atidarinėti langų bei išleisti šilto oro, pavyzdžiui, žiemą.
APVA primena, kad nevėdinamose patalpose dažnai susikaupia didelė CO2 koncentracija, taip pat drėgmė, kurios pasekmė dažnai būna pelėsis – šie veiksniai didina sergamumą įvairiomis ligomis – alergijomis, astma ir kt., o netinkamai vėdinamų patalpų oras gali būti kelis kartus labiau užterštas nei lauke.
Daugiabučio modernizacijos metu atnaujinamos ne tik namo konstrukcijos ir gyvenimo sąlygos butuose tampa komfortiškesnės – taip pat visiškai pasikeičia namo, o dažnai ir visos jo aplinkos veidas.
„Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja V. Vrubliauskas.
Renovacija – švaresnė rytojaus aplinka
Ar žinote, kad padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo? Europos Komisijos duomenys rodo, kad pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje.
Šias emisijas galime sumažinti didindami daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujindami – skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – tai reiškia, kad į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.
Jeigu svarstote atnaujinti daugiabutį ir norite dar labiau prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, galite įsirengti alternatyvius energijos šaltinius. Taip ne tik prisidėsite prie klimato kaitos stabdymo, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite ir pinigų, kuriuos skirtumėte šildymui.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA direktorius.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
