Ignalinos rajonas – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje 2012 m. demonstraciniais tikslais pradėtas įgyvendinti alternatyvus Programos modelis, pavadintas „Ignalinos enervizija“. Naujai pasiūlyto modelio esmė – būsto savininkams, priešingai nei buvo iki tol, nereikia prisiimti jokių organizacinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Būsto savininkui tereikia pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir išmokėti investicijas namo atnaujinimui bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis.
„Pačioje pradžioje gyventojai didelio entuziazmo nerodė – savivaldybės atstovai ir projektų administratoriai vyko į susitikimus su butų savininkais, kurie nelabai tikėjo renovacijos potencialu. Visgi atnaujinus pirmuosius daugiabučius, šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei perpus – tai mieste sukėlė didelį šurmulį, tad tokių naudų panoro ir kiti ignaliniečiai“, – sako renovaciją mieste administruojančios įmonės vyriausiasis inžinierius Aleksandras Dolgovas.
Greitai pamatė modernizavimo naudą
Pasak vyriausiojo inžinieriaus, pirma rangos darbų su projektavimu sutartis dėl daugiabučio renovacijos buvo pasirašyta pagal Ignalinos „Enervizijos“ programą 2013 m. balandžio mėnesį. Ši programa buvo pilotinė, dabar jos modeliu naudojasi visa Lietuva. Anot jo, jau gruodį buvo atnaujinti du namai – Ligoninės g. 9 ir 11.
„Šie daugiabučiai buvo pasirinkti, nes jų energinis efektyvumas buvo prasčiausias – sudarėme prioritetinių namų sąrašą, o pirmiausiai buvo modernizuojami būtent tie daugiabučiai, kurių gyventojai už šildymą mokėjo daugiausiai.
Žmonės netrukus pamatė faktinę renovacijos naudą – sumažėjusias šildymo sąskaitas, įvertino padidėjusį gyvenimo komfortą ir atnaujintuose namuose padidėjusia butų vertė. Ir nors viena yra tai, kai apie įvairius būsto atnaujinimo pliusus kalba savivaldybė ar valdžios atstovai, visai kas kita, kai apie tai pradeda pasakoti tavo kaimynai ar artimieji, gyvenantys renovuotuose daugiabučiuose“, – teigia A. Dolgovas.
Padėjo atviras bendravimas su gyventojais
Anot pašnekovo, kalbos apie renovacijos naudas Ignalinoje ėmė sklisti greitai – prie to didele dalimi prisidėjo ir pasakojimai iš lūpų į lūpas, ir šiltas bei atviras savivaldybės ir projekto administratoriaus požiūris į bendravimą su gyventojais.
„Visada reikia sakyti tiesą ir suteikti visą įmanoma informaciją, pasakoti, kaip yra iš tikrųjų. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės natūraliai pradeda suprasti, jog renovacija – būtinybė. Prie renovacijos sėkmės labai prisidėjo gyventojų pasitikėjimas ne tik vietine valdžia, bet ir projektų administratoriais, prisiimančiais atsakomybę už projekto vykdymą.
Svarbu paminėti, kad nuo butų savininkų pečių nuėmus modernizavimo procesų įgyvendinimo naštą pamatėme, kad jie į būstų atnaujinimą žiūri vis palankiau. Galima sakyti, kad būtent 2013 metai buvo lūžio taškas, lėmęs visiškai kitus renovacijos pagreičius“, – sako specialistas.
Renovacija – daugiau nei sutaupyti pinigai
A. Dolgovas pratęsia, kad pagrindinis būstų modernizavimo stimulas buvo noras sumažinti gyventojų sąskaitas: „Prieš renovaciją, per šaltuosius žiemos mėnesius, žmonės už šildymą mokėdavo apie 400 litų. Pirmuose namuose po daugiabučių modernizavimo sąskaitos susitraukė iki 50- 80 procentų. Tai – didžiulis skirtumas, kurį greitai pajautė būstus atnaujinę butų savininkai.“
Tačiau, jo teigimu, renovacija davė kur kas daugiau, nei tik mažesnes sąskaitas: „Žmonės suprato, kad būsto atnaujinimas – galimybė suremontuoti griūvančius balkonus, sutvarkyti išklerusias ar net išlūžusias įėjimo duris, pakeisti neužsidarančius ir šilumą praleidžiančius langus, sulopyti kiaurus stogus. Juk gyventi iki smulkiausių detalių nušlifuotame pastate – gerokai maloniau.“
Anot pašnekovo, renovacijos metu daugelyje būstų pavyko modernizuoti ir šildymo sistemas. Jas subalansavus, nebeliko milžiniškų šilumos skirtumų tarp skirtingų butų.
„Anksčiau būdavo butų, kuriuose žiemą temperatūra siekdavo vos 15 laipsnių šilumos ar net mažiau, o dabar beveik visuose ji svyruoja apie 20-22 laipsnius ir daugiau. Žinoma, yra gyventojų, kurie nori gyventi šilčiau ar vėsiau, tačiau po renovacijos jie turi galimybę spręsti – ant radiatorių įrengto termoreguliatoriaus pagalba žmonės gali nustatyti norimą temperatūrą atitinkamoje patalpoje. Tai – itin svarbus elementas, pakeliantis žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia A. Dolgovas.
Ignalinoje atnaujinti visi daugiabučiai
Pasak vyriausio inžinieriaus, šiandien Ignalinos mieste yra modernizuoti visi iki vieno daugiabučiai namai su centralizuotu šildymu pastatyti iki 1993 m., todėl savo patirtį stengiamasi perduoti kitoms šalies savivaldybėms.
„Daugiau nei 10 metų patirtį renovacijos srityje turintys mūsų specialistai šiuo metu jau padeda kitų miestų daugiabučių namų savininkų bendrijoms – Vilniaus, Rokiškio, Širvintų ir Zarasų. Tikimės, kad mūsų specialistų sukauptą praktiką sėkmingai pavyks pritaikyti ir kituose miestuose, o renovacijos tempai šalyje laikui bėgant tik spartės“, – teigia jis.
