Vilnietis viename socialiniame tinkle skundėsi, kad gavo sąskaitą už balkono remontą, nors buvo tvarkomas visai ne jo balkonas.
„Kaimynai nesugeba pasirūpinti savo balkonais. Tačiau kodėl visas namas privalo už tai mokėti? Juk atrodo, kad kiekvieno asmeninis reikalas prižiūrėti savo balkoną. Daugiabučio administratorius turėtų įpareigoti žmones tvarkyti savo balkonus, o, to nepadarius, suremontuoti juos, tačiau sąskaitą pateikti savininkui, o ne visam namui“, – svarstė vyras.
Jis skaičiavo, kad visas daugiabutis gavo 437,12 euro sąskaitą.
Tačiau kiti gyventojai dalijosi irgi panašia patirtimi. Jie aiškino, kad daugiabučio balkonai nėra buto savininko nuosavybė, t. y. jie priskiriami išoriniam namo fasadui. Todėl ir už jų remontą turi mokėti visi gyventojai.
Kiti siūlė džiaugtis, kad gauta sąskaita dar nėra didelė.
„Gavote tik 437 eurų sąskaitą. Reikia džiaugtis. Mūsų kaimynui balkoną suremontavo už 7 tūkst. eurų. Ir visi už tą remontą sumokėjome“, – guodėsi kitas vyras.
Dar kiti siūlė atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir kaimynų balkonus, kad neatsitiktų nelaimė.
„Jeigu kaimyno balkonas trupa, betono nuolaužos gali užkristi ant žmonių. Todėl jau geriau susimokėti, kol nenutiko baisi nelaimė. Be to, turėjome atvejį, kai balkonas apskritai nukrito. Juk žmonių sveikata ir gyvybė brangesnė, nei balkonų remontas“, – rašė moteris.
Vengia remontuoti balkonus
„Civinity Namai“ specialistas Rokas Drąsutavičius pastebėjo, kad už daugiabučių namų balkonų priežiūrą atsakingi yra patys gyventojai. Tačiau, žmonės į jų būklę esą dažnai numoja ranka, net jei renovacija yra akivaizdžiai reikalinga.
„Vidutiniškai gyventojai gali tikėtis investuoti apie 3 tūkst. eurų į kruopštų balkono remontą. Vis dėlto pastebime, kad gyventojai nesiryžta imtis iniciatyvos spręsti šios problemos. Dažnai pasitaiko vengimo atvejų, kai jie atidėlioja remonto darbus iki tol, kol situacija tampa kritinė“, – pasakojo specialistas.
Jis pridūrė, kad dažniausiai nesutarimus šiuo klausimu lemia tai, kad visi gyventojai, įskaitant ir tuos, kurie neturi balkonų, teisiškai privalo prisidėti prie remonto darbų.
„Taip atsiduriama padėtyje, kur kolektyvinė atsakomybė susiduria su asmeniniais pageidavimais, ir rasti bendrą kalbą yra itin sudėtinga“, – pastebėjo R. Drąsutavičius.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kai daugiabučių gyventojai savo namų balkonuose įsirenginėja įvairias grindų dangas ir mechaniškai pažeidžia esamus hidroizoliacijos sluoksnius.
„Taip pažeistiems balkonams dažniausiai reikalingas didesnės apimties remontas, kurio metu ardomi ir naujai įrengiami visos balkono plokštumos konstrukciniai sluoksniai.
Taip pat pastebime, kad gyventojai yra linkę individualiai tvarkytis balkonus juos įstiklinant – šiems darbams reikalingas statybas leidžiantis dokumentas, tačiau gyventojai retai jį turi“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Balkonai – bendra nuosavybė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) komentavo, kad pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
Todėl ir už jų remontą ar priežiūrą turi mokėti visi gyventojai.
Taip pat, anot ministerijos, gyventojas negali atsisakyti balkono remonto. O iškilę ginčai dėl galimai pažeistų interesų civiline tvarka būtų sprendžiami teisme.
