Vilnietė Regina gyvena senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių bute.
„Pernai šildymo sąskaitos buvo didelės. Šalčiausią mėnesį teko mokėti beveik 150 eurų. Ko gero, šis šildymo sezonas nebus pigesnis. Vėl teks mokėti daug.
Kaimynai kalba apie renovaciją. Kažkada rinkom parašus ir pritrūkom gyventojų balsų, kurie nori renovuoti būstą“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad pati balsuotų už renovaciją.
„Suprantu, kad nemažai pinigų teks išleisti renovacijai. Kaimynai šalia renovuoja būstą, tai visa renovacija jiems atsieina daugiau nei 1 mln. eurų. Tačiau turiu santaupų, jas iš karto ir paskirčiau renovacijai. Nenoriu, kad po mano mirties vaikams atitektų mano skolos. O ir gyventi gražiai ir šiltai norisi“, – tikino Regina.
Paklausta, kodėl kaimynai priešinasi renovacijai, ji teigė, kad vyresni žmonės neturi pinigų.
„Pensininkai neturi iš ko apmokėti sąskaitų, o ką kalbėti apie renovacijos išlaidas. Juk iš kelių šimtų eurų pensijos žmonės vos pragyvena. Renovacijai pinigų tiesiog neliks, žmonėms teks skolintis arba prašyti artimųjų pagalbos.
Be to, žmonės bijo, kad juo apgaus, darbai bus atlikti nekokybiškai. Tai neramina visus gyventojus. Kaip pasirinkti tikrai gerus meistrus. Juk dažnai prasidėjus darbams, gyventojai jau nieko pasakyti nebegali, jų niekas neklauso.
Tik vėliau pamatysime, pavyko renovacijos darbai ar ne“, – sako moteris.
Šildymo sezonas skatina svarstyti apie renovaciją
Anot „Mano būsto“ komunikacijos grupės vadovo Pauliaus Ugianskio, nieko keista, kad prasidėjus šildymo sezonui ir sulaukus pirmųjų sąskaitų už šildymą, gyventojų susidomėjimas renovacija gerokai išauga.
„Ir nors žmonių noras gyventi šiltuose namuose padidėja, tačiau gyventojai vis dar nėra pakankamai aktyvūs imtis pokyčių. Renovacijos tempas šalyje vis dar per menkas, kad dauguma daugiabučių Lietuvoje taptų energetiškai efektyvūs“, – tikino P. Ugianskis.
Anot jo, bendrovė, kaip daugiabučių administratorius, edukuoja žmones ir padeda jiems rasti visą informaciją apie daugiabučių renovacijos naudą ir eigą.
„Kuomet gyventojai gauna išsamius atsakymus į juos dominančius klausimus, dingsta išankstiniai nusistatymai, baimės, atsiranda aiškus viso modernizacijos proceso matymas.
Taip pat žmonių norą renovuoti savo namus skatina ir kaimynystėje esantys atnaujinti namai, kadangi gyventojai mato rezultatą“, – pastebėjo P. Ugianskis.
Jis skaičiavo, kad nuo tada, kai įmonė pradėjo administruoti renovacijos projektus, jau modernizuoti 223 daugiabučiai.
„Kalbant apie darbų kainas, jų pakilimas buvo fiksuojamas pandemijos metu, o šiemet matome, kad jos stabilizavosi. Įvardinti, kiek konkrečiai kainuoja vieno daugiabučio renovacija, sudėtinga, kadangi daug kas priklauso nuo objekto dydžio, darbų gausos, kurie numatyti investiciniame projekte, kitų parametrų“, – teigė P. Ugianskis.
Už šildymą mokės mažiau
„Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.
„Atsižvelgiant į galimą šilumos suvartojimą, preliminariai prognozuojame, kad 50 kv. m buto, esančio energetiškai neefektyviame, t. y. senos statybos daugiabutyje, spalio mėnesio šildymo sąskaita vidutiniškai galėtų siekti 45 eurus, tuo metu renovuotame ar naujos statybos bute – vos 28 eurus“, – komentavo bendrovės atstovas.
L. Jakubauskas pastebėjo, kad energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojai visada moka mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Tokia tendencija išlieka kiekvienais metais, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio svyravimų. Praėjusį šildymo sezoną šalčiausias mėnuo buvo gruodis, tačiau net ir išoriškai panašiuose daugiabučiuose už 50 kv. m ploto buto šildymą klientai mokėjo skirtingai.
Pavyzdžiui, senuose, energetiškai neefektyviuose namuose gyvenančius klientus vidutiniškai pasiekė apie 124 eurų dydžio sąskaita, kai tuo tarpu renovuotų namų daugiabučiuose vidutinės sąskaitos buvo 40 proc. mažesnės – 63 eurų. Naujos statybos daugiabučių namų gyventojams to paties ploto buto šildymas kainavo dar mažiau – 38 eurus“, – skaičiavo bendrovės atstovas.
Anot jo, šie duomenys rodo, kad energetiškai efektyvių namų gyventojams išlaidos šildymui sudaro ženkliai mažesnę namų ūkio biudžeto dalį.
„Geriau izoliuotuose daugiabučiuose, kurie turi efektyviai veikiančius šilumos punktus, šilumos, užtikrinančios komfortišką temperatūrą kambariuose, sunaudojama mažiau.
Senuose daugiabučiuose nemažai šilumos yra iššvaistoma per nesandarias sienas ar kitas pastato konstrukcijas. Esame atlikę termovizinį tyrimą, kuomet lyginome išoriškai identiškai atrodančių daugiabučių šilumos pralaidumą. Rezultatai parodė, kad tų daugiabučių namų, kurie daug šilumos išspinduliuoja per nesandarius langus, sienas, gyventojai suvartoja daugiau šilumos energijos, vadinasi, ir moka didesnes sąskaitas“, – atkreipė dėmesį L. Jakubauskas.
Ragina, kad patys gyventojai organizuotų renovaciją
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė skaičiavo, kad po gegužės mėn. pasibaigusio kvietimo, įvertinus pateiktas paraiškas dalyvauti renovacijoje priimtas 477 daugiabutis namas.
„Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo metu taip pat vyksta kvietimas renovuoti daugiabučius ir pasiekti A naudingumo klasę. Šiame kvietime jau gauta 15 paraiškų.
Be to, spalio mėn. paskelbtas dar vienas naujas kvietimas, kuriame galima renovuoti daugiabučius naudojant naują technologiją – modulinius skydus“, – komentavo specialistė.
Ji teigė, kad susidomėjimas renovacija išlieka didelis.
„Pusė tūkstančio paraiškų – tai antras pagal skaičių rezultatas; didesnis buvo tik prieš tai paskelbtas kvietimas, kuris baigėsi 2021 metais, kuriame sulaukėme beveik 800 paraiškų ir šiuo metu šie projektai įgyvendinami ar baigiami įgyvendinti“, – pastebėjo APVA atstovė.
Anot A. Bartkevičienės, gyventojai irgi gali inicijuoti projekto pradžią ir įgalioti administratorių pradėti pirmuosius žingsnius bei dalyvauti kvietime.
„Taip pat gyventojai priima kitus sprendimus, susijusius su renovacija – pritaria ar nepritaria investicinio plano projektui, pasirenka finansuotoją ir kt. Iniciatyvūs gyventojai visada leidžia procesui vykti sparčiau ir sklandžiau.
Vidutiniškai renovacijos procesas nuo pradinio inicijavimo iki statybos užbaigimo akto gavimo užtrunka 24–36 mėnesius“, – skaičiavo specialistė.
Jos teigimu, jeigu buto savininkas turi teisę į būsto išlaidų kompensaciją ir jo daugiabutis namas dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, jis nemokės už kreditą ir palūkanas, kol turės tokią teisę.
„Taip pat svarbu pažymėti, kad visiems gyventojams, kurių daugiabutis dalyvauja programoje, yra suteikiamas lengvatinis kreditas, taip pat valstybė 100 proc. apmoka investicinio plano parengimo, techninio darbo projekto parengimo ir vykdymo priežiūros, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikatų, sandarumo bandymo, administravimo ir statybų techninės priežiūros išlaidas, jei jos neviršija teisės aktuose numatyto dydžio“, – komentavo A. Barkevičienė.
