Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenimis, šiuo metu Panevėžio m. sav. yra įgyvendinami 36 daugiabučių namų renovacijos projektai: 15 iš jų yra suderinti investiciniai planai, o likusiems – jau nupirkti rangos darbai. Tuo tarpu Biržų r. sav. vykdomi 19 daugiabučių namų atnaujinimo projektai, iš kurių 12-kai suderinti investiciniai planai, vienas planas yra gavęs pritarimą iš finansų įstaigos, o likusių daugiabučių renovacijai jau surasti rangovai.
Skatina įvairios priežastys
Panevėžio m. sav. administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas pasakoja, kad nemaža dalis daugiabučių Panevėžyje buvo modernizuota dar iki 2013 m. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo, todėl vėliau gerieji renovacijos pavyzdžiai labai prisidėjo prie kitų gyventojų norų atnaujinti savo būstą.
„Gerosios renovacijos patirtys yra išties itin reikšmingos skatinant daugiabučių renovaciją. Be tokių aspektų kaip mažesnės išlaidos šildymui ar geresnė gyvenimo kokybė, gyventojus taip pat motyvuoja valstybės teikiama parama ir platesnis energinio efektyvumo didinimo priemonių pasirinkimas“, – pažymi A. Šatas.
Kalbėdama apie daugiabučių renovaciją skatinančias priežastis, Biržų r. sav. administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ernesta Čebienė atkreipia dėmesį, jog Biržuose šildymo kaina yra kone didžiausia Lietuvoje, todėl žmonėms itin aktualūs būdai, padėsiantys sumažinti šildymo sąnaudas.
„Itin svarbu tai, jog renovacijos metu pastatas sutvarkomas visapusiškai: atnaujinama ne tik šildymo sistema, apšiltinamos sienos, pamatai ir stogas, taip pat pakeičiami seni nuotekų, vandentiekio vamzdynai, sutvarkoma elektros instaliacija. Visi inžineriniai ir techniniai aspektai turi įtakos geresnei gyvenimo kokybei, kurios siekis taip pat gali būti įvardintas kaip vienas renovaciją paskatinančių faktorių“, – sako E. Čebienė.
Nepaisant pirminių dvejonių dėl renovacijos naudos, E. Čebienės teigimu, galiausiai žmonės džiaugiasi gyvendami gražesniame, atnaujintame ir šiltesniame name. Taip pat šiandien galima pastebėti, jog žmonių požiūris į renovaciją pamažu keičiasi: tam didelę įtaką turi tiek gerosios renovacijos patirtys, tiek didelė informacijos sklaida apie modernizacijos naudas ir Daugiabučių namų atnaujinimo programos sąlygas.
Svarbus savivaldybės indėlis
Abiejų savivaldybių atstovai sutinka, kad ypač pirmuose daugiabučių renovacijos etapuose buvo svarbus aktyvus savivaldybės įsitraukimas, didelė informacijos sklaida ir paskatos gyventojams.
„Iš tiesų, pirmieji renovacijos žingsniai buvo sunkūs: žmonėms trūko sėkmingų aplinkinių renovacijos pavyzdžių, jie baiminosi paskolų naštos, todėl savivaldybės įsitraukimo reikėjo daugiau. Tačiau Biržai nėra didelis miestas, tad informacija greitai pasklido iš lūpų į lūpas, dabar žmonės ir patys dažnai kreipiasi įvairiais renovacijos klausimais“, – dalinasi E. Čebienė.
Ji priduria, kad Biržų rajono savivaldybės taryba yra paskyrusi savivaldybės įmonę energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose programos administratoriumi, todėl visi vykdomi darbai yra nuosekliai koordinuojami.
Tuo tarpu A. Šatas pasakoja, kad 2013–2015 m., kai buvo įgyvendinami pirmieji Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etapai, Panevėžio savivaldybės administracija buvo itin aktyviai įsitraukusi. Jos paskirti administratoriai rūpinosi investicinių daugiabučių planų rengimu, tvirtinimu ir, galiausiai, įgyvendinimu.
Kvartalinės renovacijos kol kas nevykdo
Tiek Panevėžio m., tiek Biržų r. savivaldybės šiuo metu nėra įsitraukusios į kvartalinės daugiabučių namų modernizavimo programos vykdymą, tačiau tai nekliudo joms demonstruoti puikius rezultatus.
„Panevėžio savivaldybė nevykdo kvartalinės renovacijos, nes visuose miesto daugiabučių rajonuose, kurios galima būtų išskirti į atskirus kvartalus, modernizuotų namų skaičius ir koncentracija yra vienoda. Dėl šios priežasties atskiro vieno kvartalo išskyrimas būtų neteisingas kitų galimų kvartalų atžvilgiu“, – paaiškina A. Šatas.
Panaši situacija susiklosčiusi ir Biržų savivaldybėje. Pasak E. Čebienės, daugiabučių modernizacija Bižuose vyksta gana sparčiai, o namus supanti infrastruktūra ir viešieji pastatai yra atnaujinami savivaldybės iniciatyva.
„Šiandien susiduriame su kitu iššūkiu – kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nepaisant to, ar yra atnaujinamas pavienis daugiabutis, ar tai atliekama kompleksiškai kartu sutvarkant ir viešąsias erdves, ši problema yra itin aktuali. Juk dažnai nekokybiškai atlikti renovacijos darbai ir neigiamos patirtys kitiems gyventojams sukelia dar daugiau dvejonių“, – sako E. Čebienė.
Ji pasakoja, kad savivaldybė skiria paramą daugiabučių namų gyventojams, kurie inicijuoja daugiabučių kiemų infrastruktūros (susisiekimo komunikacijų) remontą, tad viešosios erdvės Biržų r. sav. taip pat pamažu atnaujinamos.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt