Donelaičio gatvėje stovintis kadaise pirmajam Lietuvos karo lakūnui Pranui Hiksai priklausęs mūrinis namas pasikeitė neatpažįstamai.
„Nesulyginamai, labai apgriuvęs – prie pagrindinės gatvės tenka purvo ir druskų žiemą ir vandens, buvo aptrupėjęs kažkiek“, – sako kaunietė Kristina Kisieliūtė.
Anksčiau – apgriuvęs, šiandien pastatas atsinaujinęs tiesiog „švyti“.
Kristinos šeima su kaimynais pasinaudojo savivaldybės teikiama parama iš paveldotvarkos programos, pateikė prašymą ir sulaukę finansavimo namo išorę renovavo.
„Vieni iš kaimynų sudalyvavo seminare, susirinkom informaciją – ir duoda pinigėlių, kodėl nepasiėmus. Mums finansavimą skyrė priekiniam ir šoniniam fasadam, bet mes tvarkėme visus keturis, tai mūsų procentas išėjo kiek mažesnis“, – sako ji.
Kristina pasakoja, kad teko atlikti tyrimus ir pastatui sugrąžinti autentišką vaizdą. O visus darbus derinti ir su Kultūros paveldo departamentu.
„Reikia atlikti polichrominius tyrimus, imami mėginiai iš įvairių vietų ir nustatoma kokia buvo pirminė struktūra, tinkas koks, kokia spalva ir reikia atkurti tą pirminį vaizdą“, – aiškina K. Kisieliūtė.
Kasmet gražėjantį Kauno veidą pastebi ir praeiviai, mat gatvėse daugėja renovuotų statinių.
„Restauravo ir ganėtinai gerai restauravo, tik nuoseklumo norėtųsi. Kai kurie galėtų būti labiau paremontuoti, pradedant nuo soboro – nuo jo ir galėjo pradėti, o ne iš antros pusės“, – sako vienas gatvės praeivių.
Laisvės alėjos pradžioje gyvenanti kaunietė pasakoja, kad jau greitai ir jų namas pasikeis – bent jau iš išorės.
„Kainuoja nemažai, skirtingai visiems butams, bet svarbiausia, kad išorę tvarko“, – teigia ji.
Naują rūbą velkasi Senamiesčio, Žaliakalnio ir Naujamiesčio namai. Laisvės alėja gražėja akyse, čia jau atnaujinti 22 arba maždaug ketvirtadalis pastatų, o susitvarkyti namus daugiausia skuba gyventojai.
„Dauguma yra daugiabučiai namai, kuriuose tiesiog gyvena miestiečiai tokie kaip mes ir iš to nesiruošia daryti verslo, bet nori pagražinti savo aplinką ir mums visiems“, – sako Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Paveldotvarkos programa gyvuoja jau šešerius metus, šie bus septinti. Atgimė jau 130 objektų, trečdalis jų įtraukti į Kultūros paveldo objektų registrą. Pasak Sauliaus Rimo, finansuojami kone visi pateikti projektai, pareiškėjai gali tikėtis iki pusės reikalingos sumos. Išskirtiniais atvejais – ir daugiau.
„Prioritetas – fasadai, fasadinės pastatų pusės, nes tai yra ta higiena, kurią norime atlikti mūsų mieste, nes vis dar yra opi problema, apleistų pastatų fasadai – vizualinė tarša, veikia psichologiškai visus miestiečius ir miesto įvaizdį“, – tęsia pašnekovas.
Pagal šią programą Kauno savivaldybė pastatų tvarkymui jau atseikėjo 2 milijonus 800 tūkstančių eurų.
