Ši situacija trečiadienį aptarta ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.
„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš dešimt metų įvykusi situacija“, – savivaldybės pranešime teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, kad prieš pradedant darbus atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.
LAKD atstovas taip pat teigė, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui.
„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui“, – pranešime cituojamas N. Abukauskas.
„Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė jis.
Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas teigė, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.
„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – savivaldybės pranešime sakė V. Popovas.
Kauno rajono vicemero Antano Nesteckio teigimu, būtina turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms.
„Kai ateis ledonešis, nebus kada galvoti, ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė vienas rajono vadovų.
Anot savivaldybės, nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai.
Taip pat nuspręsta atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.
Savivaldybė primena, kad pernai gruodį su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašyta sutartis dėl apsauginio pylimo statybų Radikiuose.
Tai kainuos per 1,2 mln. eurų, savivaldybė tam skirs 93 tūkst. eurų, likę pinigai – Europos Sąjungos lėšos.
Savivaldybės teigimu, pylimas nuo galimo potvynio turėtų apsaugoti per 10 hektarų Radikių kaimo teritorijos.
