Iki šių metų gegužės 19 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą.
Parama bus skiriama, jeigu modernizavus namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energetinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo.
Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą, kurio statyba yra užbaigta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Projekto lėšomis gali būti finansuojamas stogo šiltinimas, grindų šiltinimas, sienų ir cokolių šiltinimas, esamų langų bei durų keitimas, grindinio šildymo sistemos ar radiatorių įrengimas, centrinės rekuperacinės sistemos įrengimas.
Projekto registracijos formą užpildyti galima tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).
Poreikis yra didesnis
Anot Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo, gyvenamųjų namų modernizacijos projektas turi trūkumų. Esą nors tai ir yra gera finansinė priemonė, tačiau bendra jos suma – per maža, nes poreikis yra gerokai didesnis.
„Namai, statyti prieš 10 metų, negali pretenduoti į šią priemonę, nes yra energetiškai tvarūs. Tačiau jeigu savininkas nori pagerinti įrangą ir pakeisti į dar efektyvesnę konstrukciją, neturi galimybės pasinaudoti šia priemone.
Dar vienas trūkumas – šia priemone negali pasinaudoti daugiabučio namo gyventojas. Jeigu bendrija nesusitaria dėl namo renovacijos, tai individualus savininkas taip pat negali pasinaudoti šia priemone“, - sako LSA prezidentas D. Gedvilas.
Būsto modernizavimo asociacijos prezidentas Vidas Jaškauskas pabrėžia, kad visos pagalbos priemonės yra sveikintinos ir reikalingos, ne išimtis ir ši individualių namų modernizavimo programa. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad visada reikia atsižvelgti, kiek tokios programos realiai pasieks gyventojus, kuriems jos labiausiai reikia ir nesuklaidins gyventojų.
„Man labiausiai nerimą kelia, kad būstų savininkai ne visada gali įsigilinti į reikalavimus arba jų gali nesuprasti. Pagrindinis reikalavimas, kad po modernizavimo pastato energetinio naudingumo klasė būtų ne mažesnė nei B ir energijos suvartojimas sumažėtų bent 40 proc.
Patys reikalavimai nėra blogi, jie logiški ir reikalingi, tačiau mes turime suprasti, kad ši programa nėra skirta gyvenamųjų namų modernizavimui, kurie pastatyti per keletą pastarųjų metų, ir tie gyventojai, kuriems labiausiai galėtų padėti ši programa, labai tikėtina, kad nėra apie šiais energetinio naudingumo klases nieko išsamiau girdėję“, – sako V. Jaškauskas.
Anot jo, gali kilti daug sumaišties, jei žmonės atliktų atnaujinimo darbus nežinodami, kokius konkrečiai darbus ir kokiomis apimtimis reikėtų padaryti, kad pasiektų numatytus reikalavimus, o vėliau gautų atsakymą, kad jų atlikti atnaujinimo darbai negali būti kompensuojami, nes nėra pakankami.
„Šiuo metu, galiojant karantino sąlygoms, reikėtų, kad būtų aiškios rekomendacinės gairės, kaip gyventojui įsivertinti, kokios būklės jo namas, kokio energetinio naudingumo klasę siekia, ir pagal tai spręsti kokius darbus reikės atlikti, kad būtų pasiekta B energetinio naudingumo klasė“, – teigia V. Jaškauskas.
Mato problemų ir daugiabučių renovacijos procese
LSA prezidentas pastebi, kad problemų yra ir daugiabučių renovacijos procese ir atkreipia dėmesį į tai, kad spartesniam procesui reikia glaudaus valstybės ir verslo bendradarbiavimo.
„Šiandien rinkos dalyvių siūlymai kaip efektyvinti renovacijos procesus ir kokių konkrečių priemonių reikia imtis, kad būtų pasiektas šis tikslas – vis dar lieka neišgirsti.
Pirmiausia, viešuosiuose pirkimuose reikėtų atsisakyti mažiausios kainos principo, kuris šiandien taikomas kaip pagrindinis ir lemiamas kriterijus rangovo pasirinkimui. Vietoje jo turėtume pradėti taikyti visai kitus reikalavimus, tokius kaip rangovo prievolė turėti kompetetingus specialistus, gaunančius ne minimalų darbo užmokestį, bei kitus. Tai leistų užtikrinti kokybišką ir efektyvų renovacijos procesą.
Turime suprasti, kad tik valstybės ir verslo bendradarbiavimas padės rasti efektyviausius sprendimus ir pasiekti geriausių rezultatų“, – tikina D. Gedvilas.
LSA prezidentas daug dėmesio skiria daugiabučių renovacijos modeliui. Anot jo, dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Jis teigia, kad valstybė turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją bent per 10–15 metų. Todėl reikia ieškoti kito modelio, kuris esamą modernizacijos procesą paspartintų.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, iš kurių 90 proc. yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, kad to padaryti nepavyks, nes per visą programos laikotarpį (2005–2018 m.) buvo atnaujintas tik 2941 daugiabutis. Tai rodo, kad planai ir lūkesčiai neatitinka realių įgyvendinimo tempų“, – sako LSA prezidentas.
„Dažniausiai atnaujinami projektai būna skirtingi, tačiau galima įdiegti bendras renovacijos priemones – pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus.
Po kvartalo atnaujinimo naujos automobilių aikštelės, vaikų žaidimo ir poilsio erdvės džiugina kiekvieną gyventoją, o pats kvartalas atrodo lyg būtų atgimęs iš naujo. Modernizavus gyvenamąją aplinką, žmonės gali džiaugtis ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, bet ir gerokai mažesnėmis sąskaitomis už šildymą“, – komentuoja D. Gedvilas.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad šiandien daugiabučių renovacijos procese labai trūksta šilumos tiekėjų indėlio bei įsitraukimo. D. Gedvilas daro prielaidą, kad šiuo metu jiems nenaudinga, jog būtų spartinamas renovacijos procesas. Visgi pakeistas renovacijos modelis turėtų skatinti šilumos tiekėjų įsitraukimą į renovacijos procesą.
Karantino įtaka renovacijai
LSA prezidentas teigia, kad kad esama padėtis daugiabučių renovacijai yra galimybių laikas. Stringant eksportui, būtų galima atsigręžti į namų rinką ir ieškoti būdų kaip stimuliuoti vidaus ekonomiką. Vienas jų – investuoti ir įgyvendinti ne tik užšaldytus statybos ir infrastruktūros projektus, kuriems jau yra paskirtos valstybės lėšos, bet ir vykdyti masinę daugiabučių renovaciją.
„Vidaus ekonomikos skatinimas ne tik padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką kriziniu laikotarpiu, bet ir išsaugotų tūkstančius darbo vietų, kurtų pridėtinę vertę, skatintų vidaus vartojimą bei finansų cirkuliaciją šalies viduje. Nepamirškime, kad čia ypatingai svarbus tampa statybos sektorius, kuris sudaro beveik 10 proc. šalies BVP“, – pabrėžia D. Gedvilas.
Jis sako, kad skatindami daugiabučių modernizaciją, būtų įgyvendinta ir pagrindinė renovacijos misija – sumažintas anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą kiekis, būtų sutaupyti patalpų šildymui išleidžiamus valstybės ir žmonių finansinius resursai.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad didelį poveikį renovacijos procesui gali turėti Aplinkos ministro balandžio pradžioje viešai išsakytas siūlymas supaprastinti renovacijos procesus, siekiant, kad daugiabučiai būtų ir toliau renovuojami karantino laikotarpiu.
