Ministerija pristatė daugiabučių ir kitų pastatų renovacijos, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybes ir perspektyvas, finansavimo būdus, aptarė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatus.
Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, viceministras Marius Narmontas ir „Būsto energijos taupymo agentūros“ direktorius Valius Serbenta.
Renovacija nesustojo
„Žinutė tokia, pastatų modernizavimas prieinamas visiems“, – kalbėjo K. Mažeika.
Pasak ministro, nesvarbu, kokios paskirties yra pastatas, jei jo savininkas turi noro atnaujinti pastatą, valdžia tam gali suteikti instrumentus.
Aplinkos viceministro M. Narmonto teigimu, kad šie metai yra pirmieji metai, kai pinigai skiriami ne tik daugiabučiams, bet visiems pastatams, pavyzdžiui, privatiems namams, komercinės paskirties ar savivaldybės pastatams.
M. Narmonto teigimu, toks pokytis įvyko, nes Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys turi turėti strategiją iki 2050 m., kad tais metais šalies pastatų ūkis būtų renovuotas arba turėtų galimybes renovuotis.
„Mes nelaukdami strategijos galutinio rezultato, nusprendėme pažiūrėti, kaip sekasi su kitais pastatais, kaip juos būtų galima remti“, – pasakojo M. Narmontas.
Anot viceministro, Klimato kaitos programoje yra numatyta virš 50 mln. eurų lėšų, skirtų renovacijai. Pasak jo, savivaldybių pastatams numatoma skirti nuo 60 iki 80 proc. viso projekto sumos.
„Dar galutinai nesame nusprendę, kaip bus su privačiais pastatais, ar jiems išmokėsime kompensaciją, ar kompensacija bus už sutaupytas kilovatvalandes. Dar vyksta diskusija su socialiniais partneriai. Bet suma yra planuojama apie 30 proc. Tiek teikiama tiek daugiabučiams, tiek privatiems namams“, – aiškino M. Narmontas.
M. Narmonto teigimu, mitai, kad renovacija sustojo, yra neteisingi. Pasak jo, Vyriausybė planavo renovuoti 2 tūkst. daugiabučių, o paraiškų gauta 2,3 tūkst. Valdžia planavo per ketverius investuoti 600 mln. eurų, tačiau ši suma išaugo iki beveik 900 mln. eurų.
„Lūkesčiai yra viršyti“, – sakė M. Narmontas.
M. Narmonto tvirtinimu, valdžia suteiks paramą ne tik viso daugiabučio renovacijai, bet ir daliniam atnaujinimui, pavyzdžiui, balkono apšiltinimui ar šilumos punkto atnaujinimui. Nors pilna pastatų renovacija daugiau apima senesnius daugiabučius, pasak aplinkos viceministro, dalinis atnaujinimas aktualus ir daugiabučiams, pastatytiems po 1993–1995 m.
M. Narmontas sakė, kad daugiabučių renovacijoje nuo šiol bus remiamas ir saulės jėgainių statymas renovuojamuose pastatuose. Valdžia įsipareigojo kompensuoti 30 proc. jėgainės įrengimo darbų kainos.
Tai, jog gyventojai vis dažniau domisi alternatyvios energijos panaudojimo galimybėmis daugiabučiuose namuose, patvirtina ir praėjusių metų pabaigoje Būsto energijos taupymo agentūros kartu su „Spinter tyrimais” atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai – šiuo metu tokios priemonės, kaip saulės kolektoriai, geoterminis šildymas yra įdiegtos ar diegiamos 9 proc. šalies daugiabučių, o keturis kartus daugiau (39 proc.) norėtų tokias priemones įdiegti.
Gyventojai nori renovuoti pastatus
Anot V. Serbentos, svarbu, kaip patys gyventojai vertina renovaciją. Jo teigimu, atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. nerenovuotų daugiabučių gyventojų norėtų atnaujinti savo būstą.
V. Serbentos tvirtinimu, savivaldybės ėmėsi renovuoti ne tik atskirus pastatus, bet ir tvarkyti aplink esančią aplinką, infrastruktūrą ar visą pastatų kvartalą. Anot jo, puikūs kvartalų atnaujinimo pavyzdžiai matomi Švenčionyse, Jonavoje ar Utenoje.
Šiandien 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius – 29, Kėdainių raj. – 10, Utenos raj. – 7, Druskininkų sav. – 6, Palanga – 5).
Renovuota virš 2 tūkst.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. iki dabar Lietuvoje atnaujinti 2,4 tūkst. daugiabučių arba daugiau kaip 72 tūkst. butų. Didžioji dalis (beveik 80 proc.) daugiabučių atnaujinama per savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas.
Analizuojant daugiabučių renovacijos rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiau kaip 20 proc. visų nuo 2013 m. renovuotų daugiabučių, sudaro trijuose didžiuosiuose šalies miestuose atnaujinti namai: Vilniuje (195), Kaune (189), Klaipėdoje (143).
Vertinant daugiabučių renovacijos rezultatus mažesnėse savivaldybėse, išsiskiria Ignalina, kurioje jau atnaujinti visi energiškai neefektyvūs pastatai, Druskininkai, kur nuo 2013 m. atnaujinti 99 daugiabučiai, Jonava – 83, Palanga – 71.
Šiuo metu šalyje įgyvendinama dar 1460 daugiabučių atnaujinimo projektų, iš kurių daugiau kaip 400 vykdo rangos darbus, likę rengiasi rangos darbų pirkimams.
