Šį klausimą artimiausiame pasitarime, kuris numatytas trečiadienį, ketina svarstyti Vyriausybė.
Tai numatančio sprendimo projekto pažymoje teigiama, kad visuomenės poreikiams būtų paimti Šventosios poilsio nameliai, esantys Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje.
Šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose.
Paimant visuomenės poreikiams žemę, užstatytą statiniais, už asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pagal rinkos vertę. Teisiškai registruotų poilsio namelių rinkos vertės svyruoja nuo 4030 eurų iki 12200 eurų.
Iš viso poilsio namelių išpirkimui planuojama skirti daugiau kaip 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino aplinkos viceministras Marius Narmontas, šio pasiūlymo tikslas yra atlaisvinti pajūrį poilsiautojams.
„Mintis yra tokia, kad pajūrio juostoje, tiek Šventojoje, tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje pastatyta daug namelių, kurie buvo laikini, skirti laikinam poilsiui dar tarybiniais laikais. Dauguma tų namelių, apie 90 proc., neturi jokios teisinės registracijos.
Kadangi pajūrio juosta gana siaura ir šiaip pajūrio Lietuva turi ne tiek jau daug, Vyriausybei siūlomas sprendimas, kad pajūrio juostoje, grubiai šimto metrų atstumu nuo jūros, tiek miške, tiek pajūrio juostoje nameliai būtų iškelti ir gyventojams kompensuota“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, visi nameliai, kurie bus paimti visuomenės poreikiams, bus fiziškai iškelti, išvežti ir jų nebeliks.
„Situacija yra panaši kaip su garažų bendrijomis, kurias turime ir miestuose, ir visur. Tai yra laikini statiniai, jie buvo skirti laikinam naudojimui, bet per daug metų ten visko atsitiko.
Aišku, yra įvairių situacijų, pvz., kai kurie namelius įsiregistravę teismų sprendimais, kažkas yra pasiremontavęs ir pan. Kadangi namelių kiekis gana didelis, pagal vieną kurpalių, matyt, nebūtų galima vertinti ir nuspręsti, bet tikslas toks – per kelerius metus pajūrio juostą atlaisvinti nuo laikinųjų statinių“, – komentavo M. Narmontas.
Anot jo, nelikus namelių, poilsiautojai vis tiek turės įvairių galimybių, kur apsistoti Šventojoje. Pasak viceministro, namelių neturėtų būti pajūryje, kaip kad garažo ant Gedimino kalno.
„Įsivaizduokite, kad jums kažkas būtų suteikęs garažą ir jūs atsivežtumėte garažą ir pastatytumėte ant Gedimino kalno, valstybinėje žemėje. Turite turėti teisinį pagrindą, kad jūs turėtumėte kokį nors turtą ir laikytumėte.
Šitoje vietoje yra valstybė, sklypai nėra suformuoti, valstybė taip ir sprendžia – visuomenės poreikiams reikėtų atlaisvinti tą žemę ir pajūrio juostą, ir skirti poilsiautojams, kurie galėtų vaikščioti, o ne užgrobti prie kilnojamų daiktų suformuojant sklypus“, – komentavo M. Narmontas.
Palanga pritaria pasiūlymui
Palangos miesto, kuriam pavaldi Šventosios seniūnija, meras Šarūnas Vaitkus informavo, kad jo vadovaujama vadovaujama savivaldybė palaiko Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės poziciją ryžtingai spręsti Šventojoje, valstybiniame miške ir pajūrio juostos teritorijoje stovinčių medinių poilsio namukų klausimą.
„Savivaldybės nuomone, valstybiniai miškai ir pajūrio juostos teritorija atlaisvinta turėjo būti jau seniai, tad gerai, kad šią problemą imamasi spręsti valstybinių lygmeniu.
Klausimą, kad valstybiniame miške ir pajūrio juostoje šių statinių neturėtų būti, Palangos miesto savivaldybė kelia jau nuo 2011 metų – parašytas ne vienas raštas atsakingoms institucijoms – Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinei miškų urėdijai – kad būtų imtasi priemonių ir atsakingos institucijos susitvarkytų savo valdomas teritorijas“, – situaciją komentavo meras.
Jo teigimu, nesutikdama suteikti adresų neįregistruotiems nameliams, Palangos miesto savivaldybė bylinėjosi teismuose, ir neskundžiama nutartimi yra suformuota teismų praktika – Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad Palangos miesto savivaldybė yra teisi, nesutikdama suteikti adresų nameliams, kurie nebuvo įregistruoti.
„Problema yra ne tik tai, kad dar sovietmečiu statyti, apleisti poilsio namukai nepuošia Šventosios – jei problemos nespręsime dabar, ateityje šių vasarnamių vietoje gali atsirasti vilos, kadangi, jei statiniai yra įregistruoti, jų savininkai turi teisę kreiptis į savivaldybę ir prašyti suteikti statiniams adresus bei suformuoti žemės sklypus, ir teisnių priemonių to nedaryti nebus. Todėl, siekiant apsaugoti ateities kartas nuo pajūrio juostos bei valstybinių miškų užstatymo, jau dabar reikia skubiai ginti viešąjį interesą.
Šventoji yra labai gražus ir unikalus kampelis. Pajūrio turime labai mažai, ir niekas nenori, kad pajūrio juostoje ar valstybiniuose miškuose atsirastų vilos. Nugriovus medinius sovietmečio reliktus – poilsio namelius – bus atlaisvinti pušynai, ir visuomenė galės džiaugtis gražiomis rekreacinėmis erdvėmis“, – aiškino Š. Vaitkus.
