Nuo 2013 m. vykdomos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos metu Šilalės r. sav. buvo atnaujintas iš viso 31 daugiabutis, todėl šiandien renovuotų namų dalis siekia 13 proc., o užbaigus įgyvendinamus projektus, šis skaičius perkops 20 procentų.
Tuo tarpu Kelmės r. sav. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą šiuo metu yra atnaujinti 34 daugiabučiai, kurie sudaro 7,9 proc. visų potencialiai renovuotinų namų, rodo Lietuvos renovacijos žemėlapio duomenys. Reikia atkreipti dėmesį, kad pastarojoje savivaldybėje renovuotinų namų yra net 432, kai Šilalės r. sav. šis skaičius beveik perpus mažesnis – skaičiuojama, kad šioje savivaldybėje iš viso yra 238 renovuotini daugiabučiai. Dėl šios priežasties pagrindinis tikslas – ne lyginti savivaldybes tarpusavyje, o koncentruotis į gerąsias patirtis ir pamokas, iš kurių gali pasimokyti ir kiti miestai.
Renovacijai pradėti – daug veiksnių
Daugiabučių namų atnaujinimą Šilalėje administruojančios įmonės direktorius Kęstutis Ačas pasakoja, kad Šilalės r. sav. daugiabučių modernizaciją daugiausia skatino įsisenėję problemos dėl inžinerinio pastatų susidėvėjimo.
„Dėl senų daugiabučių namų prastos būklės ir inžinerinių tinklų susidėvėjimo padaugėjo atvejų, kuomet trūksta vamzdžiai, užliejami butai, byra sienų tinkas. Taip pat gyvenant energetiškai neefektyviame daugiabutyje, tenka brangiai mokėti už šildymą. Šios priežastys iš esmės paskatino gyventojus, siekiančius gyventi komfortiškiau, domėtis renovacijos galimybėmis ir teikiama nauda“, – paaiškina K. Ačas.
Jis priduria, kad dar vienas faktorius, kuris paspartino daugiabučių renovaciją Šilalės r. sav. – žmogiškieji ištekliai. Naujai suformuota renovacijos specialistų komanda ženkliai pagerino renovacijos eigą ir rezultatus.
Rangovų paieška tampa iššūkiu
Šiuo metu daugiabučių renovacijos darbai Kelmės r. sav. yra kuriam laikui sustoję. Daugiabučių namų priežiūrą administruojančios įmonės statybos inžinieriaus Tautvilo Putvio teigimu, didžiausias iššūkis šiandien – nesėkmingi rangos darbų pirkimai.
„Sunku pasakyti, ar tokią situaciją sąlygoja pasikeitusi statybos darbų situacija šalyje, ar netinkamai parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investiciniai projektai, tačiau šiuo metu turime suderintus 4 daugiabučių investicinius planus, kurių įgyvendinimas kol kas užstrigęs“, – sako T. Putvis. Taip pat pašnekovas pastebi, jog šiuo metu rangos darbus atliekančių bendrovių pasiūla yra mažesnė.
K. Ačas taip pat pabrėžia rangovų darbo svarbą daugiabučių modernizacijos procesui: žinia apie nekokybiškai atliekamą rangovų darbą visuomet pasklinda itin plačiai ir tuo pačiu turi įtakos gyventojų susidomėjimui renovacija.
„Iš pat pradžių daugiabučių renovacija Šilalėje vyko gana pasyviai. Tam įtakos turėjo tiek informacijos apie renovacijos naudą trūkumas, tiek nusiskundimai dėl nekokybiško rangovų darbo. Norėdami išvengti tokių patirčių, šiandien stengiamės glaudžiai bendradarbiauti su gyventojais, iškart spręsti iškilusias problemas, kad renovacijos darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai“, – pažymi K. Ačas.
Svarbūs gerieji pavyzdžiai
Pasak T. Putvio, pirmųjų daugiabučių atnaujinimo projektų įgyvendinimas Kelmėje buvo itin sėkmingas. Tuomet įgyvendintų projektų skaičius viršijo 90 proc.: iš 10-ies numatytų daugiabučių tik vienas nebuvo modernizuotas.
„Tokie pavyzdžiai iš tiesų paskatina kitus gyventojus bent susimąstyti apie daugiabučio atnaujinimo galimybes. Visiškai išsklaidyti dvejones dažniausiai padeda renovuotų daugiabučių energijos sąnaudų sutaupymai ir tuo pačiu ženkliai sumažėjusios išlaidos šildymui, taip pat gyvenimo kokybės pokyčiai. Šiandien daugiausiai iniciatyvos sulaukiame iš Tytuvėnų miestelio gyventojų, kurie nori modernizuoti savo būstą. Tai maži, vos 8 butų daugiabučiai namai, kurie yra energetiškai itin neefektyvūs ir nebeatitinkantys šiandieninių gyventojų poreikių“, – pasakoja T. Putvis.
Tuo tarpu Šilalėje daugiabučių modernizaciją prižiūrinčios įmonės direktorius K. Ačas atkreipia dėmesį į pamažu besikeičiantį gyventojų požiūrį renovacijos atžvilgiu.
„Šiandien gyventojai vis dažniau į renovaciją žvelgia ne tik per ekonominės naudos prizmę. Sprendimą jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dažnai paskatina ir estetinis namo vaizdas, išaugusi turto vertė bei, žinoma, geresnė gyvenimo kokybė“, – pažymi K. Ačas.
Abu pašnekovai sutinka, kad esminiai faktoriai, padedantys užtikrinti sklandžią daugiabučių renovacijos eigą bei nemažėjantį gyventojų susidomėjimą modernizacijos teikiamomis galimybėmis, yra pakankama informacijos sklaida ir visų pusių – gyventojų, daugiabučio namo bendrijos pirmininko, savivaldybės – aktyvus įsitraukimas į procesą.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
