Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos bei pasiekia ne žemesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Tai lemia daugiau nei dvigubai sumažėjusias sąskaitas šildymo sezono metu bei skatina gyventojus dar aktyviau teikti paraiškas daugiabučiams modernizuoti.
Visgi sumažėjusios šildymo sąskaitos yra tik viena iš priežasčių, kodėl yra verta atnaujinti savo gyvenamąjį namą. Daugiabučio modernizavimas ne tik padidina būsto vertę ir dėl to jis tampa patrauklesnis nuomai ar būstą įsigyti planuojantiems žmonėms, bet ir pagerina gyvenimo kokybę.
„Renovacijos metu apšiltinamas stogas, sienos, keičiami vamzdynai, atnaujinamas šilumos mazgas ir kitos energinį efektyvumą didinančios priemonės pakeičia daugiabutį iš esmės. Vykdant kompleksinį namo atnaujinimą iš karto yra išsprendžiamos visos būsto problemos, o daugiabučiai tampa ne tik estetiškai patrauklūs, bet ir ekonomiškesni bei ekologiškesni“, – sako Valius Serbenta, BETA direktorius.
Valstybės parama gali siekti 40 proc.
Kiekvienas projektas dalyvaujantis kompleksinėje daugiabučio renovacijoje gali gauti valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, siekiančią 30 proc. Gyventojai renovacijos metu gali pertvarkyti ar pasikeisti vandens sistemas, atnaujinti vėdinimo sistemą arba įsirengti rekuperacinę sistemą, apšiltinti stogą, sienas, balkonus ir pasikeisti langus, modernizuoti liftą ar įsidiegti inovatyvius energijos šaltinius – saulės kolektorius, geoterminį šildymą ir kt.
Dar 10 proc. valstybė kompensuoja, jei gyventojai nusprendžia modernizuoti neautomatizuotą šilumos punktą, įrengti balansinius ventilius ant stovų, atnaujinti seną šildymo sistemą, pertvarkant seną vienvamzdę arba iš naujo įsirengiant dvivamzdę, kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą ir kt.
Be to, šimtaprocentinę kompensaciją valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, projekto administravimui, visiškai padengiamos ir statybos techninės priežiūros išlaidos. Renovacijai nė cento neišleidžia ir nepasiturintys gyventojai, gaunantys šildymo kompensaciją.
Kvietime renovuoti daugiabučius nurodyta, kad daugiabučių renovacijai iš viso bus skiriama 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms numatytas trečdalis šios sumos – 50 mln eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.
Mažoji renovacija
Paraiškas mažajai renovacijai gyventojai galės teikti iki liepos 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta finansavimo suma – 5 mln. eurų. Atnaujinant daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas valstybės teiks 30 proc. paramą.
Vykdant mažąją renovaciją finansavimas bus teikiamas keičiant elevatorinius šilumos punktus į naujus, automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinant senus ir susidėvėjusius, automatiškai nepalaikančius karšto vandens temperatūros.
Taip pat įgyvendinant mažosios renovacijos projektus bus kompensuojamos išlaidos ir kitoms papildomoms priemonėms, tokioms kaip termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų ir radiatorių keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
Pagal paskelbtą kvietimą mažajai renovacijai, paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Daugiau informacijos apie kvietimus rasite BETA tinklapyje www.betalt.lt. Paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose.
