Interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje galima rasti pasiektą šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimo vidurkį tiek kiekvienoje savivaldybėje, tiek visos šalies mastu. Svarbu ir tai, jog duomenys pateikiami apie kiekvieną modernizuotą daugiabutį: tereikia jį susirasti naudojant žemėlapio navigacijos įrankius arba suvedus tikslų adresą į paieškos laukelį.
Pateikiama detali informacija
Pasiekti šiluminės energijos sutaupymai aplikacijoje sutartinai yra skaičiuojami procentais. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje pasiektų vidutinių sutaupymų vienam daugiabučiui vidurkis siekia 64,4 proc., tuo tarpu didžiųjų šalies miestų savivaldybių duomenys skiriasi, tačiau didelių skirtumų nėra: Vilniaus m. sav. 60,9 proc., Kauno m. sav. 62,9 proc., Klaipėdos m. sav. 64,2 proc., Šiaulių m. sav. 62,4 proc., o Panevėžio m. sav. – 58,1 proc.
Taip pat klimato kaitos ir senų pastatų energinio efektyvumo skatinimo kontekste itin svarbūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ekv./metus) sutaupymai, kurie žemėlapyje aiškiai išskiriami trimis pjūviais – kiekvieno atnaujinto daugiabučio, savivaldybės ar visos šalies lygmeniu.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapyje pateikta informacija, šiandien Lietuvoje vieno renovuoto daugiabučio vidutiniai sutaupymai siekia 62,2 t CO2 ekv./metus. Atitinkamai šiltnamio efektą sukeliančių dujų sutaupymai Vilniaus m. sav. siekia 68,5 t, Kauno m. sav. 72,6 t, Klaipėdos m. sav. 87,1 t, Šiaulių m. sav. 48,8 t, o Panevėžio m. sav. – 75 t.
Daugiabučių renovacija – didesnio tvarumo link
Šiandien Europoje net 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Dėl to neretai įvardijama, jog pastatų sektoriuje slypi neišnaudotas potencialas kovoje su klimato kaita.
Senų daugiabučių modernizacija yra svarbus žingsnis siekiant kurti tvaresnę ir švaresnę aplinką – tam ypatingai reikšmingas atsinaujinančių energijos šaltinių kaip fotovoltinės saulės modulių jėgainės, terminių saulės kolektorių ar geoterminio šildymo įsirengimas. Šių energinį efektyvumą skatinančių priemonių pasirinkimas padeda ženkliai sumažinti į orą išmetamų kenksmingų CO2 dujų kiekį, prisidedančių prie klimato kaitos.
Svarbu tai, jog aplikacija leidžia rasti tikslius kiekvieno daugiabučio, savivaldybės ar visos šalies rodiklius, žemėlapyje pažymėtus „ŠESD“ trumpiniu, kurio reikšmė – šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Imtasi konkrečių veiksmų
Šiais metais Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paskelbė du aplinkosaugos kontekste svarbius kvietimus. Nuo gegužės mėnesio BETA priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės energijos technologijų, šilumos siurblių bei šilumos saugyklų – įrengimui daugiabučiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, arba yra gavę savivaldybės pritarimą, pagrindžiantį, jog atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas daugiabutyje neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui. Tuo tarpu nuo rugpjūčio mėnesio priimamos paraiškos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui.
Pagal šiuos kvietimus planuojantiems diegti atsinaujinančios energijos ir energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.
Taip pat buvo žengtas dar vienas žingsnis – paskutinį Aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas daugiabučių renovacijai papildė naujas reikalavimas – didesnių kaip 1500 m2 ploto daugiabučių gyventojai privalės įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti. Pagrindinis šio reikalavimo siekis – paskatinti butų savininkus bendroms namo reikmėms panaudoti žaliąją energiją.
Šiuo požiūriu Lietuvos renovacijos žemėlapis yra itin patogus įrankis, kadangi BETA kvietimai diegti atsinaujinančios energijos ir energinio efektyvumo didinimo priemones, tiek Aplinkos ministerijos žaliosios energijos plėtrą skatinančio reikalavimo rodikliai atsispindės žemėlapyje. Vienoje vietoje sukoncentruota informacija leis paprasčiau sekti proceso eigą ir pažangą.
Pastatų sektoriuje – didžiulis potencialas
BETA skaičiavimai rodo, kad baigtų renovuoti daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis per metus sudaro apie 700 GWh, tai yra daugiau nei 160 tūkstančiai tonų CO2. Todėl vienas efektyviausių būdų kovoti su CO2 dujų išmetimu – didinti pastatų energinį efektyvumą.
Tuo tarpu Lietuvos žemėlapis sudaro patogias galimybes rasti su energiniu pastato efektyvumu susijusius rodiklius, kurių ženklūs pokyčiai neabejotinai prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą. Skirtinga renovacijos pažanga keturiuose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje – parodo toliau kryptingai augančius daugiabučių modernizacijos mastus šalyje bei skatina savivaldybes ir gyventojus dar aktyviau jungtis prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atneš didelius pokyčius tiek energetinio efektyvumo, tiek klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo srityse.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu: https://map.betalt.lt
