referendumas

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

Žinią apie tai, kad Peterburgo rinkimų komisijai įteikta paraiška surengti referendumą dėk šio miesto atsiskyrimo nuo Rusijos Federacijos, paskelbė „Laisvės radijas“

 Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius sutartį su Krymo lyderiais dėl Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, tarptautinės teisės specialistas Justinas Žilinskas sako, kad tarptautinė teisė niekada nebuvo galinga, o kai Jungtinės Amerikos Valstijos imdavosi „pasaulio policininko“ vaidmens, žmonės reikšdavo atvirą nepasitenkinimą. „Tarptautinė teisė niekada nebuvo ta, kuri turėtų labai daug jėgos.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, ką padarė ši krizė, tai neįtikėtinai suvienijo euroatlantinę bendriją. Ir tai, kad dabar NATO šalys vieningai kalbėtų, kad teiks paramą Ukrainai, sunku buvo tuo patikėti. Šie procesai yra gana pozityvūs, tad Rusija nelabai daug išlošė“, – mano Gediminas Kirkilas.

Daiva Lapėnaitė, LRT radijas, LRT.lt Veneto regionas Italijos šiaurėje balsuoja dėl atsiskyrimo nuo Italijos. Antikonstitucine provokavija vadinamas nepriklausomos Veneto respublikos iniciatorių surengtas konsultacinis referendumas nesulaukė didelio italų žiniasklaidos dėmesio, tačiau sukėlė gyventojų susidomėjimą.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

Žurnalistų grupė „Realnost“ patyrė, ką reiškia „laisvas nuomonės reiškimas Krymo autonominėje respublikoje“. Vaizdo įraše – sovietinius metodus toli praeityje paliekantys Krymo „savigynos būrių“ veiksmai. Paskutinę dieną prieš referendumą iš žurnalistų atimama technika, jie yra varomi nuo tam tikrų objektų, neleidžiama filmuoti, grasinama ginklu ir žodžiais. Kiekviename užsienio svečių apgyvendintame viešbučio aukšte – automatais ginkluoti kaukėti pareigūnai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiškas Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos. Nėra ko slėpti, Krymo valdžia švęsti rengėsi iš anksto – dar prieš referendumą buvo paskelbta, kad pirmadienis bus šventinė, nedarbo diena. Praėjus vos septynioms minutėms po balsavimo apylinkių užsidarymo, S. Aksionovas jau skelbė, kad neva 93 proc. balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

(papildyta 00.22) Krymo lyderis Sergejus Aksionovas sekmadienį vakare pareiškė džiūgaujančiai miniai, kuri susirinko Lenino aikštėje pusiasalio sostinėje Simferopolyje, kad po referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos regionas „grįžta namo“. Tūkstantinė minia sugiedojo Rusijos himną po to, kai buvo paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, per ginčijamą plebiscitą 95,5 proc. žmonių pritarė Krymo išstojimui iš Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos. (papildyta 23.16) Net 95,5 proc.

(papildyta 14.03) Rusija toliau didina savo pajėgas Ukrainos Krymo pusiasalyje ir dabar jas sudaro iki 22 tūkst. karių, sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas. Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą. „Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių.

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme prasidėjo balsavimas referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos. Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos. Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

„Su visa pagarba, Eligijau, bet užsiimate demagogija“, - taip Seimo posėdžio metu į Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininką Eligijų Masiulį kreipėsi frakcijos „Drąsos kelias“ narė Aurelija Stancikienė. Iš Seimo tribūnos E. Masiulis pristatė nutarimą kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

„Tiesa, kad Lietuvos piliečiai yra susirūpinę, kad žemė gali būti parduodama užsieniečiams. Žmonės rinko parašus, tačiau gyvename tokiu laikotarpiu, kai įvykiai keičiasi ne dienomis, o valandomis“, - Seime ketvirtadienį kalbėjo konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. „Drįstu sakyti, kad pakito geopolitinė Lietuvos situacija, - savo kalbą tęsė politikė.

Jeigu bus pažeisti įstatymų reikalavimai, numatantys referendumo surengimo datą, referendumas dėl žemės draudimo parduoti užsieniečiams gali būti nukeltas rudeniui, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, laikantis įstatymų normų, neįmanoma referendumo surengti drauge su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 dieną, kaip to prašo jo iniciatoriai. Tokios galimybės pirmadienį neatmetė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

“Vice News” reporteris Simonas Ostrovskys yra vienas iš Kryme dirbančių žurnalistų, kuris visam pasauliui parodo, kas dedasi šioje Ukrainos dalyje. “Rusija įsiveržė į Ukrainos Krymo pusiasalį ir perėmė visą jame esančią civilinę ir karinę infrastruktūrą. Iki dabar nebuvo iššautas nėvienas šūvis, tačiau Rusija naudojasi savo galia tam, kad įbaugintų Ukrainos karius ir priverstų juos pasiduoti. Ši galia teigia, kad nori stabilizuoti situaciją pusiasalyje, kuriame gyvena daug rusų.

Referendumai. Kokių tik jų nebuvo ir kokių dar bus. Gražiai skamba pasakymas "reikia atsiklausti tautos nuomonės". Kokios tautos? Gal tos tautos dalies, kuri turi priėjimą prie masinių informacijos priemonių ir kuriai rūpi ne tautos nuomonė, o savo požiūrių viešinimas, politinių taškų rinkimas ir atsakomybės už galimas nesėkmes perkėlimas ant liaudies pečių. Referendumas dėl atominės elektrinės.

 Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas, vienas referendumo iniciatorių Julius Panka teigė, kad keistai atrodo sprendimas referendumą nukelti vasarai. „Tai prasilenkia su sveiku protu, nes tai yra nepatogu žmonėms bei papildomai valstybei kainuos 14 mln. litų. Šiuos pinigus tikrai galima panaudoti kur kas prasmingesniems dalykams“, – po Seimo posėdžio pirmadienį kalbėjo J. Panka. „Matėsi, kad dalis Seimo narių posėdžio metu jautėsi nejaukiai, nes juos stebėjo nemažai žmonių.

Seimo pirmininkė darbietė Loreta Graužinienė priminė, kad Lietuvos įstatymai teigia, jog gavęs duomenis iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Seimas privalo priimti sprendimą ir paskelbti referendumo datą. „Vyriausybės išvada negali ir neturi juridinės galios sustabdyti referendumą, – Seime sakė L. Graužinienė. – Vyriausybė gali pareikšti savo nuomonę referendumo metu agituodama „už“ arba „prieš“. Supratau, kad Seimo nariai Vyriausybės prašo pateikti savo nuomonę dėl tekste įrašytų klausimų.

 „Yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Teigiama yra tai, kad referendumą yra siūloma organizuoti ne kartu su Europos Parlamento ir prezidento rinkimais“, – sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eligijus Masiulis. Jo teigimu, tai turėtų atvėsinti kai kurių politikų norą pasireklamuoti ir aštrinti aistras. „Žmonės galės subjektyvesnėje aplinkoje priimti sprendimą.

 „Žmonių iniciatyva pagal Konstituciją turi būti realizuojama, tačiau ji turi būti realizuojama pagal įstatymą. Tenka apgailestauti, kad Seimas kol kas nesiryžo išsiaiškinti, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada atitinka įstatymo reikalavimus“, – po Seime vykusių diskusijų apie referendumą sakė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Noriu priminti, kad referendumo įstatymas aiškiai pasako, ką turi atlikti tyrimai ir kokios išvados turi būti pateikiamos.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, kad referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams surengus gegužės 25 dieną, būtų pažeisti įstatymai, ir galiausiai referendumas iš viso įvyktų tik rudenį. „Politikai negali pažeisti Lietuvoje priimtų įstatymų.

Siūlymas skelbti referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams birželio pabaigoje yra bandymas jį sužlugdyti, sako vienas referendumo iniciatyvinės grupės narių, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka. „Žvelgdami į šį sprendimą dabar galim suprasti, kokios politinės jėgos remia referendumą, o kokios tik apsimetė, kad remia. Paskelbti referendumo iniciatyvą birželio pabaigoje yra bandymas ją užgniaužti.

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali įvykti birželio 29-ąją, sako Seimo pirmininkė. Premjeras sako, kad dėl referendumo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei tam pritars ekspertai, o referendumui pavykus, Lietuva gali sulaukti finansinių sankcijų. Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį „darbietė“ Loreta Graužinienė žurnalistams pranešė, kad nutarimo projekte, kuris bus teikiamas Seimui, bus įrašyta būtent ši referendumo data.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiosios koalicijos Politinė taryba aptars referendumą, kuriuo ketinama siūlyti uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams. Vienos iš koalicijos narės – partijos „Tvarka ir teisingumas“ – lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad valdantieji tarsis, kokius sprendimus priimti Seime. Kol kas valdančiųjų nuomonės skiriasi.

Per dvidešimt ketverius Lietuvos nepriklausomo gyvenimo metus nutiko „nelaimė“: antrą kartą kažkam pavyko surinkti parašus referendumui rengti. Valdžia sustaugė sužeisto žvėries balsu. Oficialioji dalis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai. Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako nematanti pagrindo dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams draudimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kaip siūlo premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Pasak parlamento vadovės, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvadą dėl parašų referendumui, Seimas sprendžia vienintelį dalyką – dėl referendumo datos. „Aš nežinau, dėl ko reikės kreiptis. Pagal visą tvarką Seimas tik privalo nustatyti referendumo datą.

Šiandien liberalai su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) – prašoma panaikinti galimai neteisėtą, Konstitucijos ir šalies įstatymų nuostatoms prieštaraujantį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl referendumo žemės pardavimo klausimu rengimo. Liberalų sąjūdžio partijos skunde teismo prašoma panaikinti vasario 17 d. priimtą VRK sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigojant VRK referendumo klausimą spręsti iš naujo.

Tebevykstant diskusijoms dėl referendumo dėl žemės europarlamentaras Vytautas Landsbergis išplatino kreipimąsi – pasirašiusius lietuvius skatinama susivokti ir atsisakyti savo parašų. Šis „antieuropinis ir antikonstitucinis referendumas” prilyginamas išstojimui iš Europos Sąjungos, jo organizatoriai – nacionalsocialistams, o pasirašiusieji tautiečiai – demokratijos duobkasiams.

Kuo skiriasi socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius nuo konservatoriaus A.Kubiliaus? Abu yra didžiausių partijų pirmininkai, abu premjerai (nesvarbu, kad vienas jau buvęs) ir, pasirodo, abu nepaprastai mėgsta „greituką“ politikoje (kai iš pradžių paviešinama pirmoji galvon šovusi mintis, o paskui imama galvoti, ką pasakė). A.Kubilius žymus savo „naktine mokesčių reforma“, o A.Butkevičius tampa tikru broliu dvyniu savo „politiškai žavia“ idėja – pensijas kompensuoti įvedant mokestį automob...

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Politikai gavo progą pasiginčyti, kurie labiau myli tautą. Tarp Seimo, kuriam Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) numetė pusiau skustą sprendimą dėl 300 tūkst. piliečių parašų, frakcijų esama visokiausių nuomonių: nuo to, kad referendumas neturėtų įvykti, iki to, kad geriausia būtų viską daryti taip, kaip suplanavo referendumo iniciatoriai.

„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

„Jeigu įstatymas būtų kuriamas vienos tautinės mažumos prašymu, jis jau seniai būtų buvęs atiduotas Seimui ir seniai būtų buvęs priimtas“, – provokuojamas dėl tautinių mažumų įstatymo LRT interviu sakė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje. „Gerbiame visas tautines mažumas, kurios gyvena Lietuvoje. Turime atsižvelgti į jų visų norus bei pageidavimus.

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį blaškėsi. Iš pradžių nepriėmė nutarimo, kad referendumo iniciatoriai surinko reikiamus parašus, po to dalis komisijos narių persigalvojo ir nutarė, kad parašai surinkti. Tiksliau – pateikti. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad referendumas bus. Bet referendumininkai nepasiduoda. „Kai tik prasidės sesija, mes apsupsime Seimą gyva žmonių grandine ir ilgai ilgai ten budėsime.

„Tad tegul ponas Šliužas ten nuvažiuoja su Putino propaganda, kad Europos Sąjunga yra blogis, ir apstulbę ukrainiečiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Europai nugarą. O ponai Panka ir Šliužas atsiims raudonosios žvaigždės ordinus iš paties kunigaikščio Murzos rankų. Nusigręžę nuo Europos šypsosimės ir lankstysimės Kremliaus kurantams“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš europarlamentaro konservatoriaus lūpų Vytauto Landsbergio vasario 16-ąją.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį priėmė sprendimą kreiptis į teisėsaugą dėl galimo parašų klastojimo renkant parašus referendumui, kuriuo norima uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims bei nuleisti kartelę referendumams rengti. Už sprendimą dėl abejones rašysenos ekspertėms sukėlusių parašų kreiptis į prokurorus balsavo 11 komisijos narių, prieš buvo trys.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Europoje stiprėja priešiškos nuotaikos imigrantų atžvilgiu. Šalys ima vengti ne tik didesnių pašalpų ir atlyginimų ieškotojų, tačiau ir tų, kurie savo gyvenimo būdu nepritampa prie vietinių gyventojų, taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pirmadienį sakė migracijos klausimų ekspertas Dainius Paukštė.

  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po pertraukos pakeitė savo sprendimą dėl referendumo - patvirtino, kad pateikta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.   Už tokį komisijos sprendimą pirmadienį balsavo 12 VRK narių prieš buvo trys. Klausimas perduodamas Seimui. Anksčiau VRK pirmadienį pirmu balsavimu nepatvirtino pažymos, kad iniciatoriai surinko 300 tūkst. 61 įstatymo reikalavimus atitinkantį parašą.

 Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams tikslas - susipykti su Europos Sąjunga ir išstoti iš bendrijos. O tai, pasak V.Landsbergio, pradžiugintų Rusijos vadovus.  Tokią nuomonę V.Landsbergis išsakė savo kalboje sekmadienį Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime prie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namų. "Esam novatoriai - Lietuvoje stumiamas dar negirdėtas antieuropinis referendumas.

Premjeras teigia, kad jei žmonės referendume pasisakytų prieš žemės pardavimą užsieniečiams, žemdirbiai bei pati valstybė nukentėtų finansiškai. Anot Algirdo Butkevičiaus, tokiu atveju šalis netektų Europos Sąjungos lėšų.

Rašysenos ekspertai trečiadienį nebaigė tikrinti referendumo iniciatorių Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktų patikslintų rinkėjų parašų, todėl sprendimas dėl referendumo atidėtas. "Rašysenos ekspertai pradėjo darbą, tikrina bylas, bet darbo nepabaigė. Jie patikrino 35 bylas iš 72. Kol neturime galutinių ekspertų išvadų, priimti sprendimo dėl visų parašų negalime, siūlau išimti iš darbotvarkės", - per VRK posėdį sakė jos narys Valdas Benkunskas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį pavakarę paskelbs, ar referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriams pavyko surinkti reikiamus 300 tūkstančių rinkėjų parašų. „Paskutinius patikslintus parašus iniciatoriai pateikė sausio 29 dieną. Jei visi surinkti parašai bus galiojantys, jų turėtų pakakti. Tačiau kol kas dar negalime pasakyti, ar visus parašus bus galima įskaityti“, – antradienio rytą naujienų portalui balsas.lt sakė VRK narys Rokas Stabingis.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga, būdama Lietuvos narystės ES šalininke, įsitikinusi, kad surinkti 300 000 parašų referendumui surengti yra didelis Lietuvos gyventojų pilietinis demokratinis laimėjimas. Prasidėjęs agresyvus valdžios ir ją aptarnaujančių struktūrų bei teisininkų puolimas prieš referendumą tik parodo, kad išreikšta pilietinė valia stipriai sudrebino dabar dominuojančios politinės partinės sistemos pamatus. Pasisakymams „prieš“ pasitelkiama netiesa ir demagogija.

Kažin, ar dažnas mūsų šalies pilietis, balsavęs referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), yra perskaitęs sutartį ir joje užfiksuotus mūsų šalies įsipareigojimus. Ką gi, atėjo laikas vykdyti tai, ką įsipareigojome, o kitaip tariant – prisiimti tą atsakomybę ir naštą, kurią mums visiems ant pečių užkrovė buvę vyriausieji derybininkai su ES.

Inga Kontrimavičiūtė Jau neilgai liko laukti atsakymo į dideles aistras kurstantį klausimą, ar vyks referendumas, atversiantis arba užtrenksiantis vartus Lietuvoje žemės nusižiūrėjusiems užsieniečiams. Vyriausioji rinkimų komisija kitą savaitę baigs tikrinti paskutinius referendumo iniciatorių surinktus ir jau du kartus patikslintus parašus. Jei jiems bus pavykę surinkti 300 tūkst. parašų, Seimui beliks paskelbti referendumo datą. Nors ir paskui plūgą traukiantį bėrį, bet – savo žemėje.

Seimo pirmininkė mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali neįvykti kartu su prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimais gegužės mėnesį. Tačiau Loreta Graužinienė pabrėžia, kad kartu su rinkimais jis kainuotų kur kas pigiau. "Labai abejočiau, ar bus net ir pasiruošta tam etapui. Turime įvertinti pagaliau ir tai, kad jeigu atskirai referendumas būtų vykdomas, tai kainuotų apie 14 mln. litų, jeigu referendumas būtų vykdomas kartu su rinkimais, tai kainuotų porą milijonų.