Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė galutinį sprendimo tekstą, kuris būtų teikiamas referendumui. Komisija dėl parašų rinkimo lapų išdavimo žada apsispręsti balandžio pradžioje.
Dar tebeverdant aistroms dėl žemės referendumo, jo iniciatyvinė grupė jau rengiasi kitam – dėl lito išsaugojimo. Iniciatoriai įsitikinę, kad pavyks surinkti 300 tūkstančių parašų ir rudenį referendume atsiklausti žmonių nuomonės.
„Mes ne prieš eurą. Mes sakome, kad dabar dar šitam nepasirengta. Kiek buvo nuskurdinti žmonės vien dėl to, kad būtų rodikliai tinkami euro kontrolieriams. Padaryta, bet neatsiskaityta su pensininkais, atlyginimai tokie, kokie gali kelti pasipiktinimą“, – tvirtina iniciatyvinės grupės narys Romualdas Ozolas.
Tekstą, kuris būtų teikiamas referendumui, pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, peržiūrės teisininkai, tik tada bus sprendžiama, ar išduoti parašų rinkimo lapus.
„Mes posėdį tarėmės rinktis balandžio 7 dieną vakare. Reikia parašus išduoti per penkias dienas, tai turbūt būtų terminas savaitės pabaigoje – penktadienis arba kitas penktadienis. Galimybė surengti šiemet referendumą yra, nes parašai renkami tris mėnesius, tikrinami apie 15 dienų, tada Seimas per mėnesį turi priimti sprendimą“, – aiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Ar Lietuvai bus leista nuo kitų metų tapti 19-ąja euro zonos nare, Europos Komisija turėtų pranešti birželį. Seimas yra pritaręs euro įvedimui, dabar svarstomi tik įstatymai dėl tam tikrų saugiklių. Lietuvos banko ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas, valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias lito ir euro keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas.
