Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę baigs tikrinti paskutinius referendumo iniciatorių pateiktus patikslintus rinkėjų parašus, bet iki šiol nesutariama, ką jis duos ir ar apskritai jo reikia. Iniciatoriai sako, jog Lietuvos teritorija – ne prekė, kad būtų parduodama, o jų oponentai šaukia, kad referendumas – pasikėsinimas į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES). Vis dėlto, jei paaiškės, kad surinkti 300 tūkst. parašų pavyko, Seimui teks paskelbti referendumo datą.
Valdantieji referendumo neblokuos
Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, praėjusią savaitę posėdžiavusi Politinė taryba sutarė, kad, surinkus pakankamai parašų, valdančioji koalicija pagalių iniciatoriams į ratus nekaišios ir pritars referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyvai.
Tiesa, ministras pirmininkas sakė, kad referendumo iniciatoriai apgaudinėja žmones, nes neįspėja jų apie galimas ES finansines sankcijas, jeigu Lietuvoje būtų uždrausta parduoti žemę užsienio piliečiams. Šios nuomonės jis nekeičia ir žada aiškinti visuomenei, kokios gali būti pasekmės, jei referendumas priimtų sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.
„Jeigu referendumas įvyktų ir būtų nubalsuota, kad žemės negalima parduoti užsieniečiams, mano pareiga bus aiškinti, kokios yra grėsmės. Bet aš manau, kad tai reikėjo aiškinti daug anksčiau“, – teigia A. Butkevičius.
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad referendumo iniciatyva prieštarauja Konstitucijai, o už sutarties pažeidimą Lietuva gali sulaukti ES reikalavimų grąžinti mūsų šalies žemės ūkio sektoriui skirtus maždaug 25 mlrd. litų, tačiau koalicijos partneriai – Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai pritaria socialdemokratų lyderiui: jei bus surinkta pakankamai parašų, referendumas turi vykti, nes žmonės turi teisę pareikšti savo nuomonę.
„Visi koalicijos partneriai sutarėme, kad jeigu bus surinkti visi parašai, referendumas turi vykti. Žmonės turi išsakyti savo nuomonę“, – sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
„Jeigu VRK pripažins, kad yra pakankamas skaičius parašų, Seimas turės priimti Seimo nutarimą dėl referendumo skelbimo ir yra sutarta, kad valdančioji koalicija šitokį projektą palaikys“, – tvirtina ir Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Referendumo dėl žemės pardavimo idėją teigė palaikanti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pasak šios partijos frakcijos Seime seniūnės Ritos Tamašunienės, piliečių iniciatyva turi būti įgyvendinta.
Liberalai ir konservatoriai prieš
Iniciatyvinės grupės siūlymui privalomuoju referendumu Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei bei užkirsti kelią ją pirkti užsieniečiams nepritariantys Liberalų sąjūdžio nariai priekaištauja, esą iniciatoriai siekia kitokių tikslų.
„Neišgirsite nė vieno teisinio argumento, juolab siūlymo, kaip išvengti nereikalingų spekuliacijų žeme ir kaip padaryti visas investicijas kuo produktyvesnes ir našesnes“, – praėjusią savaitę pareiškė Seimo pirmininkės pavaduotojas Petras Auštrevičius.
Anot jo, referendumas naudingiausias kai kuriems politiniams veikėjams, kuriems tai yra galimybė tapti matomiems ir užsitikrinti tam tikrą rinkėjų balsų skaičių, bei dabartiniams oligarchams, siekiantiems ir toliau riboti konkurenciją bei pigiai supirkti žemę. Be to, pasak liberalų, referendumas būtų betikslis, nes jau dabar nemažai žemių Lietuvoje valdo užsieniečiai.
„Kapitalas koncentruojasi siauro sluoksnio, kuris galbūt yra suinteresuotas artėjančio referendumo sėkme, kad ir toliau nekonkuruodamas galėtų pigiai susipirkti žemes, rankose“, – tvirtina Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas. Jo skaičiavimu, jei apribojimų žemės rinkoje nebūtų buvę, 2 mln. ha žemės nuo 2000 metų pardavę buvę jų savininkai būtų papildomai uždirbę 2 mlrd. litų.
„Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo ES piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad mes išstojame iš ES“, – nepritarimą referendumui argumentuoja didžiausios opozicinės partijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Savininkai žemės neparduos „Jeigu būtų tikslas išeiti iš ES, tai ir būtų renkami parašai būtent dėl tokio klausimo. Mes turim 3 pagrindinius tikslus: žemės išsaugojimas Lietuvos piliečiams, referendumo parašų skaičiaus sumažinimas nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. ir kad prieš eksploatuojant žemės gelmes pramoniniu būdu būtų atsiklausiama vietos bendruomenės ir apskritai Lietuvos piliečių“, – atkerta oponentams iniciatyvinės grupės narys Julius Panka. Jo teigimu, Lietuvos žemė, miškai ir vandenys gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.
Patys Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) atstovai pripažįsta, kad referendumui pritaria tik dalis žemės savininkų. Tačiau jie anaiptol neketina skubiai atsikratyti savo turto.
„Dauguma Lietuvos žemės savininkų net nesiruošia parduoti protėvių žemės nei užsieniečiams, nei vietiniams pirkliams. Išankstinis referendumo organizatorių preziumavimas, kad nedelsdami, gegužės 2 dieną, parduosime savo protėvių žemę, mus žemina ir žeidžia mūsų orumą. Jie neturi teisės kalbėti visų žemės savininkų vardu. Ponas Šliužas su ponu Panka gali pardavinėti savo žemę, čia jų reikalas, bet mes ne“, – tvirtina LŽSS tarybos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Jis pritaria teigiantiems, kad referendumas neturi prasmės, nes užsieniečiai jau ne vienerius metus gali pirkti žemę ir jos yra įsigiję tiek, kiek nori be jokių apribojimų, bet didelio susidomėjimo ja nėra.
Saugikliai – skubos tvarka
Jeigu referendumas nenuspręs kitaip, draudimas parduoti žemę užsieniečiams Lietuvoje turėtų būti panaikintas nuo šių metų gegužės. Tačiau premjeras žada, kad įstatymas, numatantis tam tikrus apribojimus tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsienio piliečiams, norintiems įsigyti žemės, ir užkertantis kelią spekuliacijoms, bus parengtas ir priimtas kaip galima greičiau.
„Mes manome, kad toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai, bet geriau vėliau nei niekada. Šis įstatymo projektas turi būti paruoštas artimiausiu metu, o jo priėmimas turėtų vykti kovo mėnesį“, – praėjusią savaitę sakė A. Butkevičius. Vyriausybės vadovo teigimu, vienas iš galimų saugiklių galėtų būti nuostata, kad žemės pirkėjas aiškiai deklaruotų, jog ją dirbs.
„Yra, pavyzdžiui, numatyta, kad tas, kuris įsigis žemę, turi aiškiai deklaruoti, ką su ja veiks. Mano manymu, jei yra žemės ūkio paskirties žemė, ji turi duoti kapitalo grąžą, turi būti dirbama, turi būti daromos investicijos. Taip pat turi būti įgyvendinami šiuo metu galiojantys įstatymai, kad tas gyventojas, kurio žemė ribojasi su parduodamu sklypu, turėtų pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę“, – aiškina A. Butkevičius.
Anot premjero, naujasis įstatymas turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms perkant ir parduodant žemę ir galios ne tik žemę norintiems pirkti užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams, tačiau tai nėra alternatyva referendumui. Kita vertus, jei toks įstatymas būtų priimtas anksčiau, „gal nebūtų kilusi iniciatyva organizuoti kažkokius referendumus“.
„Tikslas, kad žemė, kuri Lietuvoje yra didžiausias turtas, duotų naudos mūsų valstybės gyventojams arba tiems, kurie čia investuos. Bet žemė negali tapti spekuliacija“, – sakė A. Butkevičius.
Beje, Vyriausybė jau suskubo posėdyje patvirtinti naujas atlyginimo už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties žemę taisykles, tad atsirado būdas, kaip atsiskaityti su asmenimis, įsigijusiais daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ir pagal šiemet įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas privalančiais ją grąžinti valstybei. Žemės ūkio ministerijos teigimu, tai dar vienas papildomas saugiklis siekiant išvengti spekuliacijų žemės ūkio paskirties žeme.
A. Akstinavičius: bauginimai ES sankcijomis niekuo nepagrįstas
Sausio pabaigoje neeiliniame VRK posėdyje buvo svarstomas komisijos narių siūlymas stabdyti referendumą, nes KT išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos nuostatos dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“. Tačiau VRK atmetė siūlymą pirmiausia išsiaiškinti, ar referendumas neprieštaraus Lietuvos įsipareigojimams ES ir ar jį iš viso galima rengti, bei nusprendė, kad darbas bus tęsiamas, o paskutinį žodį turės tarti Seimas.
Tuomet vienoje svarstyklių lėkštėje atguls 300 tūkstančių mūsų tautiečių parašų, antroje – Lietuvos stojimo į ES sutartyje užfiksuoti įsipareigojimai, kuriuose juodu ant balto parašyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui apribojimai įsigyti žemės užsieniečiams negalioja.
Galima priekaištauti politikams, kad jie pavėlavo kreiptis į autoritetingas teisės institucijas ir prašyti paaiškinti, ar apskritai galima rengti tokį referendumą, tačiau tikriausiai visi manė, kad eilinį kartą nepavyks surinkti 300 tūkst. parašų, ir problemos nebeliks.
Taip pat galima spėlioti, kam iš stambiųjų žemvaldžių būtų naudinga, jei draudimas pirkti žemę užsieniečiams galiotų ir toliau. Galima spėlioti ir dėl to, ar skubiai rengiami „saugikliai“ suveiks taip, kaip reikia, tačiau ramybės neduoda dar vienas klausimas – ar ES gali nurodinėti valstybės piliečiams, kurie patys priima ir keičia Konstituciją?
„Mūsų teisinės struktūros, gąsdindamos įvairiomis ES sankcijomis, neturi tam pagrindo. Aš nemačiau nė vieno ES teisės akto ar direktyvos, kurioje būtų pasakyta, kad tauta negali išreikšti savo valios, o valdžia – derėtis su ES struktūromis“, – portalui balsas.lt sakė neparlamentinės Socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Pridūręs, kad Socialdemokratų sąjungos nariai dalyvavo renkant parašus referendumui, jis aiškino: „Mūsų manymu, referendumas ir yra tautos įpareigojimas valdžiai derėtis su ES struktūromis. Referendumas valdžiai įduoda įrankį derėtis. Bet ji bijo to įrankio. Manau, kad tai dėl iš tarybinių laikų išlikusio nomenklatūrinio mąstymo – ES įsivaizduojama kaip TSRS imperija, kur turi paklusti centrui ir aklai vykdyti jo valią“.
„Tauta turi teisę įgalioti valdžią derėtis. Tai ir yra pagrindinė referendumo idėja. Nėra tokio ES teisės akto ar direktyvos, kurioje tautai būtų uždrausta įpareigoti valdžią derėtis su ES struktūromis. Todėl teisininkų skelbiamos išvados yra niekinės“, – pakartojo A. Akstinavičius.
FAKTAI
Žemės pardavimas užsieniečiams galės būti uždraustas tik tuo atveju, jei referendume už tai balsuos daugiau kaip pusė visų Lietuvoje registruotų rinkėjų.
Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs, kad referendumas turi vykti, turės būti parinkta jo data. Seimas dėl to greičiausiai spręs pavasario sesijos, kuri prasideda kovo 10 d., pradžioje.
