žemės pardavimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas apėmė tik kai kurių verslo grupių įtakas kai kurioms valstybės institucijoms, nors turėtų būti tiriamos ir dabartinių valdančiųjų skatintos iniciatyvos, sako opozicinių konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, turėjo būti tiriamas ir „valstiečių“ remtas 2014 metais vykęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

 Seimas ketina apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.

„Bandau parduoti žemės ūkio paskirties sklypą Vilniaus rajone. Parduodu jį per brokerių agentūrą. Atsirado pirkėjas, sudarėm išankstinę sutartį, ja įsipareigojau parduoti sklypą iki rugpjūčio 18 dienos.

  Užuot dalyvavę referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų, sekmadienį lietuvaičiai rinkosi kitus užsiėmimus. Per 13 mln. litų kainavusiame referendume Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis iki 17 val. balsavo mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Šiauliuose, referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, vyrauja piliečių pasyvumas. Pareikšti savo valios šaiuliečiai neskuba – kai kuriose apylinkėse – visškai tuščia. 14 val. duomenimis, Šiauliuose balsavo 8 proc. rinkėjų. Šiauliečių aktyvumas rinkimų apylinkėse svyruoja nuo 6 iki 11 proc. (nuo 130 iki 200 gyventojų). Daugiausia ateinančių – garbaus pensinio amžiaus žmonės, jaunų šeimų ir jaunimo – vienetai.

Lietuvoje vyksta referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Balsavimas referendumo dieną rinkimų apylinkėse prasideda 7 ir trunka iki 20 valandos. Rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 532 tūkst. 355 rinkėjai. Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus reikiamus parašus.

Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos. Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.

Žinių radijas Sociologiniai duomenys rodo, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kuris yra rengiamas birželio 29 dieną, neįvyks dėl per mažo žmonių aktyvumo. Tokią nuomonę išsako Visuomenės tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. „Gegužės mėnesį buvo pateiktas klausimas, ar jūs dalyvausite referendume. (...) Tikrai ateiti balsuoti žadėjo 36 proc. gyventojų. Kaip žinia, kad tas privalomas referendumas įvyktų, reikia virš 50 proc.

Gintaras Steponavičius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Nors Lietuva nedalyvauja šiuo metu vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate, turbūt daugelis sutiksite, kad tai tikrai nėra priežastis Lietuvai nustoti stengtis mušti įvarčius ir tapti laiminčia, varžovus ir konkurentus nugalinčia šalimi. Ko gero, atvirkščiai – Lietuva turi ir gali įdėti dar daugiau pastangų, kad laimėtų, o motyvacija turėtų būti didesnė nei iki šiol.

Iki referendumo dėl Lietuvos žemės liko mažiau nei dvi savaitės, tačiau palaikančių ir prieš referendumą nusistačiusių veiksmai bei kalbos darosi vis kovingesnės. Praėjusią savaitę Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė tikintis Tautos sąmoningumu. O Lietuvos tradicinė TS-LKD partija šiandien išplatino kvietimą referendumą boikotuoti ir paskatinti tai daryti kitus. Paskambinus Tautininkų sąjungos pirmininkui J. Pankai, šis išreiškė liūdesį ir nusivylimą tokiu konservatorių elgesiu.

Iki birželio 29 d. referendumo dėl Lietuvos žemės liko kiek daugiau nei 2 savaitės, o viešojoje erdvėje tyla. Su kokiais sunkumais susiduria referendumo iniciatoriai? – Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina referendumo dėl Lietuvos žemės „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narį, Tautininkų sąjungos pirmininką Julių Panką.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad skubant priimti saugiklių, turinčių apriboti žemės pardavimą užsieniečiams įstatymą atsiradę pernelyg griežti apribojimai, kurie gali trukdyti Lietuvos ūkininkams, bus ištaisyti artimiausiu metu. Įvedus saugiklius, turinčius apriboti žemės pardavimą užsieniečiams, ūkininkai ėmė nerimauti, kad bankai jiems neskolins pinigų nusipirkti žemei – esą bankai baiminasi, kad jei kreditorius negalės grąžinti paskolos jie negalės paimti iš ūkininko žemės.

Seimas nusprendė: dėl žemės nuosavybės balsuosime per Petrines.Svarstant, ką daryti su stebuklu – tautai pavyko surinkti 300 tūkstančių parašų – vėl nešykštėta aštrių epitetų.

Vyriausybės patvirtinti žemės pardavimo saugikliai yra kompromisiniai ir turėtų tenkinti verslą, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, kad, nors į siūlymus buvo atsižvelgta, saugikliai tenkina ne visus.

  Seimas antradienį nebalsuos dėl datos, kada turėtų įvykti referendumas dėl žemės pardavimo - šis klausimas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Tai reiškia, kad referendumas neįvyks kartu su rinkimais gegužės 25 dieną, nes pagal įstatymą jis gali įvykti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių, kai paskelbiama data.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

 Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas, vienas referendumo iniciatorių Julius Panka teigė, kad keistai atrodo sprendimas referendumą nukelti vasarai. „Tai prasilenkia su sveiku protu, nes tai yra nepatogu žmonėms bei papildomai valstybei kainuos 14 mln. litų. Šiuos pinigus tikrai galima panaudoti kur kas prasmingesniems dalykams“, – po Seimo posėdžio pirmadienį kalbėjo J. Panka. „Matėsi, kad dalis Seimo narių posėdžio metu jautėsi nejaukiai, nes juos stebėjo nemažai žmonių.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiosios koalicijos Politinė taryba aptars referendumą, kuriuo ketinama siūlyti uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams. Vienos iš koalicijos narės – partijos „Tvarka ir teisingumas“ – lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas sako, kad valdantieji tarsis, kokius sprendimus priimti Seime. Kol kas valdančiųjų nuomonės skiriasi.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigia, kad Vasario 16-osios eitynėmis Kaune nori atkreipti visuomenės dėmesį į žemės pardavimo užsieniečiams klausimą. Tuo tarpu žydų bendruomenės atstovai pareiškė, kad eitynėmis pagerbiamas asmuo, išsiuntęs žydus į koncentracijos stovyklas.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Seimo pirmininkė mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali neįvykti kartu su prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimais gegužės mėnesį. Tačiau Loreta Graužinienė pabrėžia, kad kartu su rinkimais jis kainuotų kur kas pigiau. "Labai abejočiau, ar bus net ir pasiruošta tam etapui. Turime įvertinti pagaliau ir tai, kad jeigu atskirai referendumas būtų vykdomas, tai kainuotų apie 14 mln. litų, jeigu referendumas būtų vykdomas kartu su rinkimais, tai kainuotų porą milijonų.

Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad būtina paskelbti referendumą dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nepaisant išsakytų perspėjimų, kad tokios pataisos prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungoje (ES) ir pačiai Konstitucijai. „Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti. Čia jokių man klausimų nekyla“, – Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

LRT.lt Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvą, kuri balansuoja ant 300 tūkst. reikalingų parašų ribos, stojo ginti ne tik „Drąsos kelio“ partija, bet ir žinomi žmonės, tarp kurių – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, aktorius Rolandas Kazlas, Režisierius Jonas Vaitkus, buvęs krepšinio treneris Vladas Garastas ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  „Manau, turiu galimybių patekti į antrą prezidento rinkimų turą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus Bronis Ropė. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu. Pone Rope, Jūs jau du dešimtmečius vadovaujate Ignalinos rajonui, žmonės Jus renka. Kodėl sugalvojote kandidatuoti į prezidentus? Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkosi iš trijų kandidatų ir pasiūlė kandidatuoti man.

Penktadienį baigiasi terminas, per kurį turėjo būti surinkta daugiau nei 300 tūkstančių parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams ir kad ateityje referendumus būtų galima rengti, surinkus vos 100 tūkstančių piliečių parašų. Vienas referendumo iniciatorių Pranciškus Šliužas teigia, kad kol kas neaišku, ar pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių.

 Po penkių mėnesių užsieniečiai galės oficialiai pirkti Lietuvos žemę. Bet užsieniečiai seniai valdo nemažą dalį Lietuvos. Žemės savininkus ir perpardavinėtojus svaigina įsivaizduojami eurai. O jauni ūkininkai bijo žlugti, nes už turimus litus žemės niekas jiems neparduoda.

Nei savivaldai, nei valdininkams nepavyksta rasti recepto, kaip pažaboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija paragino žemdirbių organizacijas teikti pasiūlymus dėl saugiklių, galinčių padėti sutramdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Nors žemdirbiai pateikė galybę pasiūlymų, tačiau galutinį sprendimą teks priimti valdininkams.

Lietuva ieško galimybės dar kartą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Kartu jis pripažįsta, kad šaliai tai gali nepavykti. Dabar draudimas galioja iki 2014 metų gegužės. Nepavykus termino atidėti, žemės ūkio ministras siūlo įstatymuose numatyti daugiau saugiklių, kurie apsaugotų nuo žemės išpardavimo užsieniečiams.

Liberalų sąjūdžio atstovai teigia, kad už draudimo parduoti žemę užsieniečiams kyšo stambių žemvaldžių ausys. Tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė parlamentinės Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos nariai Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius. Per tą laiką, kai galioja draudimas pirkti žemę užsieniečiams, anot E. Gentvilo, buvo perparduota 1,86 mln. hektarų, o vietiniai žemvaldžiai susipirko žemę pigiai ir naudoja ją nebūtinai pagal paskirtį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis iki 2014 balandžio 30 d. pratęsė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Už šį dokumentą balsavo 95 parlamentarai, 8 Seimo nariai susilaikė. Priimtomis pataisomis siekiama tarpusavyje suderinti Konstitucinio įstatymo ir Sutarties akto nuostatas.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. „Yra išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės ir Europos reikalų departamento.

Lietuvos žemė – tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams. „Lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė - tai mūsų Šventas raštas.

Europos Komisija 3 metams pratęsė draudimą Lietuvoje parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Pagal 2003 metų Stojimo aktą Lietuvai buvo suteiktas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, tačiau išanalizavus pateiktą informaciją ir duomenis, kuriais argumentuojama, kad panaikinus apribojimus kiltų rimto žemės ūkio paskirties rinkos sutrikimo grėsmė, jį EK ketvirtadienį pratęsė, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi šį pavasarį.

Bus kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemės Lietuvoje iki 2014 m. Švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus teigimu, už tokį sprendimą balsavo tik konservatorių ministrai, bet ir to užteko.

Dėl draudimo pratęsimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemę Lietuvoje iki 2014 m. Vyriausybėje bendro nutarimo pasiekti vis dar nepavyksta.

Seime ir Vyriausybėje linkstama pritarti, kad būtų deramasi su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio, kai Lietuvoje draudžiama užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pratęsimo. Nacionalinė žemės tarnyba, tarpininkaujant žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, pateikė Seimui svarstyti argumentus, kodėl trejiems metams reikėtų pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (ŽŪPŽ) sklypus Lietuvoje.

Lietuvos euroderybininkai prieš 6 metus sutarė, kad Lietuva nuo 2011 metų savo žemes privalės pardavinėti užsieniečiams. Laiko iki oficialaus žemės išpardavimo liko mažiau nei metai, tad dabartinė valdžia susizgribo išsiprašyti jį nutolinti bent keliems metams. Kol kas to padaryti nepavyksta. Bet dalis Lietuvos per tarpininkus ir taip jau seniai supirkta užsieniečių. Jau kitąmet užsieniečiai galės legaliai supirkinėti dar likusias lietuviškas žemes.