Tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė parlamentinės Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos nariai Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius. Per tą laiką, kai galioja draudimas pirkti žemę užsieniečiams, anot E. Gentvilo, buvo perparduota 1,86 mln. hektarų, o vietiniai žemvaldžiai susipirko žemę pigiai ir naudoja ją nebūtinai pagal paskirtį.
„Ne visa žemė naudojama žemės ūkio gamybai. Dalis žemės nupirkta kaip nekilnojamasis turtas ir bus parduota, kai bus galima perparduoti žemę gerokai brangiau“, – sakė E. Gentvilas. Be to, kadangi į rinką nebuvo įleisti pinigai iš šalies, žemė buvo supirkta labai pigiai. Ir dabar esą vyksta tas pats, o žemės supirkinėtojai esą ir siekia dar kartą pratęsti apribojimų galiojimą užsieniečiams, kad galėtų nusipirkti dar daugiau.
„Stambūs ūkininkai nori nusipirkti žemę, palaikyti ją, o paskui parduoti brangiai, o norintys ją (žemės) nusipirkti kitų šalių piliečiai, negali jos nusipirkti, todėl žemė supirkta ir supirkinėjama labai pigiai“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalas aiškino, kad nepaisant draudimo, jau dabar dalis žemės faktiškai priklauso užsieniečiams. Tokią prielaidą E. Gentvilas sakė darantis dėl to, kad jie gali įsigyti susipirkusių žemę akcinių bendrovių akcijų.
Politiko teigimu, 10-čiai stambiausių koncernų, kurie valdo žemę, naudinga, „kad žemdirbiai rėktų, o politikai pritartų draudimui“ dar kurį laiką neįsileisti į žemės rinką užsieniečių. „Pasiekite dar draudimą, kad mes dar daugiau prisipirktume, o tada žemės kaina bus kitokia, nes dalis užsienio kapitalo laukia“, – galimus supirkinėtojų tikslus interpretavo E. Gentvilas.
Jis stebėjosi, kad kai kurie politikai, tarp jų buvęs ir dabartinis žemės ūkio ministrai, taip pat pasisako už draudimo įsigyti žemę užsieniečiams pratęsimą. Pavadinęs panašius siūlymus žmonių mulkinimu, kadangi stojimo į ES sutartyje buvo numatytos labai konkrečios ribos, kiek gali tęstis pereinamasis laikotarpis, E. Gentvilas sakė: „Kadangi jie nėra kvailiai, aš galvoju, gal jie atidirbinėja tiems, kurie jau susipirko ir dar nori susipirkti“.
Anot jo, liberalai nelinkę palaikyti buvusio žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus siūlymo Seimui siekti, kad pereinamąjį laikotarpį būtų galima pratęsti dar kartą. Jis taip pat pareiškė manąs, kad dabar parduodant žemę „nusikalstamų veiksmų visoje schemoje neabejotinai esama“, ir žadėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas prašydamas išsiaiškinti, už kokius pinigus dabar superkama žemė skirtinguose rajonuose.
Paprastų žmonių viltys palaukti ir neblogai užsidirbti – tuščios
Politikai spaudos konferencijoje teigė, kad šioje situacijoje kone labiausiai yra apgauti tie žmonės, kurie susigrąžino sovietmečiu nacionalizuotą žemę. Vieni iš jų ja pardavė ją pusvelčiui supirkinėtojams, kadangi į rinką neatėjus kapitalui iš šalies, kaina buvo mažesnė negu galėtų, kiti, nors pigiai nuomoti žemę ūkininkams beveik nuostolinga, neskuba jos parduoti, laukdami, kad kaina gerokai ūgtels. Pasak liberalų, dėl to nukenčia ir tie ūkininkai, kurie norėtų iš atgavusiųjų žemę pirkti jų sklypus.
„Suvaržytos rinkos sąlygomis parduota 1,86 mln. ha. Kaimo ar miesto žmogus, pardavęs žemę, gavo mažiau negu galėjo – 1,86 mlrd. litų, kuriuos galėjo gauti, pirminiai žemės savininkai negavo. Ir šitas pinigų skirtumas nusės perpardavėjų rankose“, – skaičiuoja E. Gentvilas. Tuo metu R. Šimašius aiškino, kad dešimtys tūkstančių žmonių, kurie atsiėmė nedidelius žemės sklypelius, nuomoja ją pusvelčiui – kad tik ji nedirvonuotų.
„Jie žino, kad žemės kaina šiandien ko gero per pigi ir nenori parduoti. Jie turi vilčių, kad kai žemę bus galima parduoti užsieniečiams, uždirbs daugiau, ir laukia, nors jų buitis nėra blizganti. (...) Jie turi keliasdešimties tūks. litų vertės turą, bet suvokia, kad parduoti – bus grynas nuostolis. Bet jie patiria nuostolių ir dabar, nes iš ūkininko už nuomą gauna vos keletą maišų bulvių“, – aiškino R. Šimašius.
„Mes skriaudžiame tuos žmones , kurie atkūrė nuosavybę į žemę ir yra tokios situacijos įkaitais“, – pridūrė jis. Todėl esą ir reikia panaikinti dirbtinius barjerus, kad tokie žemės savininkai galėtų parduoti ją už realią kainą.
Parlamentarai taip pat sakė abejojantys, ar daug užsieniečių norės pirkti žemę Lietuvoje, todėl iš tikrųjų jos kaina nepakils tiek daug, kiek tikimasi.
Lietuvos narystės ES sutartyje numatytas pratęstas pereinamasis laikotarpis, kurio metu užsieniečiams draudžiama įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės, baigsis 2014 metų gegužės pirmąją.
