Vyriausybės patvirtinti žemės pardavimo saugikliai yra kompromisiniai ir turėtų tenkinti verslą, mano premjeras Algirdas Butkevičius. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pripažįsta, kad, nors į siūlymus buvo atsižvelgta, saugikliai tenkina ne visus.
Seimo kaimo reikalų komiteto narys liberalas Eugenijus Getvilas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog įvedus siūlomus žemės pardavimo saugiklius, žemdirbiški reikalai sustos, nes visos procedūros tampa tokios sudėtingos, kad esą tampa kenksmingos.
„Supraskime, kad žemės savininkai elgiasi su savo nuosavybe, kaip nori. Ir jeigu jie nori užsidirbti, tai mes turime jiems leisti pasinaudoti tokia galimybe. Kuo plačiau leisime pirkti tą žemę, taip pat ir užsieniečiams, tuo daugiau žemės savininkas teisėtai gaus už savo nuosavybę. O grįžtant prie saugiklių, manau, kad diskusija nukrypo į lankas. Iš pradžių ir aš pats maniau, kad reikia sureguliuoti du dalykus. Žemė turi būti dirbama ir žeme negali būti spekuliuojama. Dabar prasidėjo tokių saugiklių dėjimas, čia ir konservatoriai tiek prirašė, kad žemę tampa sudėtinga įsigyti ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams“.
Anot parlamentaro, jeigu sakėme, kad reikia išplėsti laisvo kapitalo judėjimą iš visos ES, tai dabar sakom, kad žemę savininkas galima parduoti tik tame rajone arba aplinkinėse savivaldybėse deklaravusiam gyvenamą vietą žmogui.
„Įsivaizduokime, kad Klaipėdos rajone gyvenantis žmogus nori parduoti savo žemę, tai parduoti jis gali tik Klaipėdos mieste, rajone ir aplinkiniuose rajonuose gyvenantiems žmonėms. Taip mes visiškai susiauriname savininko teisęs gauti tinkamą kainą už žemę. Esą dėl užsieniečių baimės, įdedamas reikalavimas, kad pirkėjas turi mokėti lietuvių kalbą. Man svarbu, kad jis žemę dirbs. Ar jis rusiškai, ar angliškai kalba ir samdo lietuvius, kurie dirbs šitą žemę ar pats ją dirbs, tai visiškai nesvarbu. Lojalumas valstybei turi būti įrodytas su VSD pagalba. Net tokių prisigalvojome dalykų“.
Pašnekovas teigia, kad taip ne tik verslui trukdysime, sakysim, saulės ar vėjo jėgainių kūrimuisi, apskritai trukdysime žemės judėjimui rinkoje. Žemdirbiški reikalai sustos, nes visos procedūros tampa tokios sudėtingos, kad esą tampa kenksmingos.
„Iš vienos pusės, tai nuoširdžios patriotinės intencijos, iš kitos - populistinės. Kai ponas Starkevičius ( buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius - red.) Seime pristatinėjo savo su konservatoriais parengtą įstatymo projektą, sakiau - ar nematote, kad tai pakenks ne užsieniečiams, o Lietuvos piliečiams. Lietuvos piliečiai yra didžioji dalis žemę perkančių ir parduodančių žmonių, o ne užsieniečiai. Ir tas populizmas jau ne pirmą kartą pasireiškia. Praėjusiais metais populistiškai raginta bent porai metų pratęsti draudimą užsieniečiams, konservatoriai savo suvažiavime buvo priėmę tokią rezoliuciją, dabar tęsia tas „giesmes“.
Kiekvienoje šalyje, teigia E. Gentvilas, yra skirtingi žemės pardavimo modeliai ir saugikliai. Nėra vieningo.
„O mūsų „protai“ ima iš vienur vienokį variantą, iš kitur kitokį. Ir išeina ne saugiklių, o trukdiklių įstatymas. Nemanau, kad racionalu automatiškai nusižiūrėti ką nors iš ko nors. Pasižiūrėkime į savo poreikius. Lietuva tikrai specifinė vienu požiūriu. Niekur ES privati žemė nebuvo nacionalizuota, išskyrus Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taip pat Rytų Vokietijoje. Tai čia yra ta specifika, kodėl žemė atsidūrė ir stambių perpirkinėtojų rankose, ir kodėl žmonės nebeturi įgūdžių valdyti žemę, nori ją parduoti. Aš siūlau vienintelį dalyką – kad žemę įsigyjantis žmogus įsipareigotų ją 10 metų dirbti ir deklaruoti. O jeigu parduos tą žemę, tai tas pirkėjas taip pat turi įsipareigoti, kad tą žemę dirbs, o ateityje jau galės pakeisti žemės paskirtį“, - sakė E. Gentvilas.
