Užuot dalyvavę referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų, sekmadienį lietuvaičiai rinkosi kitus užsiėmimus. Per 13 mln. litų kainavusiame referendume Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis iki 17 val. balsavo mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Sekmadienio popietę vienoje sostinės rinkimų apylinkių balsavusi šeima sakė atėjusi į referendumą dėl to, kad tai laiko savo pilietine pareiga.
„Kaip balsuoti kiekvienas nusprendžia pats, tačiau manome, kad ateiti privalėjome“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Elena ir Antanu prisistatę vilniečiai. Jie sakė pastebėję, kad lapuose, kuriuose pasirašė gaudami referendumo biuletenį, itin nedaug parašų.
„Dažniausiai einame balsuoti popietę, ir parašų visuomet būdavo gerokai daugiau“, – sakė Elena. O Antanas pridūrė, kad nemažai jo pažįstamų referendumo išvakarėse sakė abejojantys, kaip reikėtų balsuoti, kai vienu „taip“ arba vienu „ne“ reikia atsakyti į kelis klausimus.
„Būtų aiškiau, jei klausimai dėl žemės nepardavimo ir dėl parašų, kurių reikia, kad būtų surengtas koks nors referendumas ateityje, būtų išskirti. Gal žmogus į vieną klausimą nori atsakyti vienaip, o į kitą kitaip – tai ką jam daryti, kaip jam balsuoti?“, – svarstė Antanas.
VRK informuoja, kad dėl incidento Jurbarke, kur vienas asmuo važinėjo automobiliu, apklijuotu plakatais ir agitavo atvykti į referendumą, buvo kreiptasi į policijos pareigūnus ir pradėta administracinė teisena. Smulkių incidentų pasitaikė ir daugiau.
Aktyviausi referendume pakruojiečiai ir neringiškiai
Referendumo iniciatorių teigimu, itin mažą rinkėjų aktyvumą lėmė keli dalykai. Tarp jų – netinkamas laikas, raginimai boikotuoti referendumą ir kita.
„Sakėme, kad referendumą reikia rengti su antruoju Prezidento rinkimų turu ir rinkimais į Europos parlamentą, nes Lietuvoje per dvidešimt penkis metus yra tokia praktika, kad referendumo atskirai dar niekada nėra buvę (...) Žmonės du mėnesiu buvo gąsdinami: vyko gąsdinanti agitacija, kad Lietuva bus išmesta iš Europos Sąjungos, kad gausime baudą, kad reikės gražinti įmokas. (...) Buvo agituojama boikotuoti referendumą“, – interviu portalui balsas.lt sekmadienį sakė vienas referendumo organizatorių Julius Panka.
Išankstiniais VRK duomenimis, aktyviausiai iki 14 val. referendume dalyvavo Pakruojo rajono ir Neringos gyventojai (atitinkamai 9,58 ir 9,2 proc. piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Dar 7-se savivaldybėse – Šalčininkų, Anykščių, Ignalinos, Akmenės, Kupiškio, Raseinių ir Zarasų rajonų – teise išreikšti savo valią pasinaudojo tarp 8-9 proc. rinkėjų. Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta daugiau kaip 2 mln. 532 tūkst. rinkėjų.
Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo Seimas paskelbė piliečių reikalavimu, iniciatoriams surinkus 300 tūkst. parašų.
Konstitucijos 9 bei 147 straipsnius siūloma keisti taip, kad referendumui paskelbti užtektų 100 tūkst. piliečių parašų.
Konstitucijos 47 straipsnyje siūloma nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, o parduoti žemę užsieniečiams bei juridiniams asmenims draudžiama.
Privalomasis referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
