Jau tapo įprasta, kad svarstant, ką daryti su stebuklu: tautai pavyko surinkti 300 tūkstančių parašų, kad būtų paskelbtas referendumas, nešykštima aštresnių žodžių. Taip buvo ir šį kartą – aštresnių epitetų vieni kitiems negailėjo ir palaikantys referendumo idėją, ir jai nepritariantys.
Nori KT išvados
Pristatydamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas Seimo narys Julius Sabatauskas sakė, kad „kilus pagrįstoms abejonėms, ar referendumui siūlomos pataisos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, o vėliau galinčiai susiklostyti situacijai, kai dėl tokio prieštaravimo pataisos gali būti niekinės, pirmiausia reikia kreiptis į Konstitucinį Tesimą (KT) išaiškinimo.
Parlamentaras Salius Bucevičius, kalbėdamas Kaimo reikalų komiteto vardu, pabrėžė, kad komitetas siūlo tobulinti įstatymo projektą, o Konstitucinės komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad siūlomi 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimai nesuderinami su kai kuriais Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas principais.
Netikėjo, kad pavyks surinkti parašus?
Konservatorių vardu kalbėdamas frakcijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė nepritariąs referendumui, nes jis klaidina žmones. Dar kartą suabejojęs, ar buvo surinkta 300 tūkst. parašų, jis sakė, kad susiklosčiusi situacija „atveria duris ateityje pateikinėti neaiškius dokumentus“. Konservatorių lyderis, vis labiau keldamas balsą klausė, ar tikrai Seimas gali pritarti tokiam referendumui, kuriuo bus pažeista Konstitucija. Jis pareiškė, kad jei tai prieštarauja Konstitucijai, tai Seimas ant Lietuvos žmonių pečių užkrauna didelę atsakomybę.
Anot jo, „už kėsinimąsi prieš konstitucinę santvarką gresia baudžiamoji atsakomybė“. Todėl, klausė jis. ar tikrai Seimas gali lengvabūdiškai balsuoti (už referendumą) ir perkelti atsakomybę ant Lietuvos žmonių pečių.
Dar aštriau kalbėjo referendumo šalininkai parlamentarai Rima Baškienė, Petras Gražulis ir Aurelija Stancikienė.
Priminusi, kad referendumas galėjo vykti gegužės 25 dieną, R. Baškienė apgailestavo, kad praleista galimybė sutaupyti 14 mln. litų. „Manau, kad buvo daroma viskas, kad gegužės 25 referendumas neįvyktų“, – sakė ji ir pridūrė, kad vienu mygtuko paspaudimu prarasti milijonai, kurie galėjo atitekti kultūrai ir kitiems svarbiems dalykais. „Kodėl mes taip nepasitikime Lietuvos žmonėmis?“, klausė ji, pridurdama, kad siūlymas kreiptis į KT yra žmonių nuomonės negerbimas.
„Kam reikalingas Seimas, kam reikalingi Lietuvos žmonės su savo iniciatyva, jeigu spręs KT?“, – klausė ji ir tęsė: „Manau, kad buvo netikima, kad žmonės parašus surinks, o dabar stengiamasi viską nustumti“.
P. Gražulis: ką A. Kubilius pasakys, taip KT ir nuspręs
Kreipdamasis į A. Kubilių P. Gražulis klausė, ar tauta tapo blogis. „Jeigu Konstitucijoje pasakyta, kad sprendimus svarbiausiais klausimais priima tauta, tai leiskim“, – nepraleidęs progos priminti, kad prieš referendumą dėl VAE konservatoriai „pasisamdė A. Čekuolį“ ir aiškino, koks gėris yra VAE. „Pasisamdykit Čekuolį ir aiškinkit“, – siūlė jis konservatoriams, kategoriškai stojantiems referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams priešininkų pusėn.
Nepraleidęs progos priminti, kad JT pripažino, jog Lietuva pažeidė demokratinius principus, neleisdama dalyvauti prezidento rinkimuose R. Paksui, P. Gražulis kreipėsi į konservatorius: „kokiu keliu jūs einate? (...) ar nežinote, kokį sprendimą priims KT? (...) ką pasakys Kubilius, tokį KT priims sprendimą“. Ir pridūrė kviečiąs skelbti referendumą birželio 29 dieną – „per Petrines“.
A. Stancikienė:ar matydama vagį, negaliu pasakyti, kad jis vagis?
A.Stancikienė, apeliuodama į parlamentarų dėmesio svarstomam klausimui stoką, sakė daranti išvadą, kad referendumo likimas seniai nulemtas. Pavadinusi tai ,kas vyksta Konstitucijos laužymu, ji sakė: „visi prisiekėme „gerbti Konstituciją ir įstatymus (...) saugoti jos žemių vientisumą“, todėl visi, kurie balsuos prieš referendumo paskelbimą, „nusipelnys ne tik baudžiamosios atsakomybės, Kubiliau, bet ir apkaltos, nes tai yra Konstitucijos laužymas“.
Pridūrusi, kad sunku tikėtis, jos „apkaltą sau pasiskelbsit“, ji pareiškė, kad „ateities kartos jus įvertins kaip išdavikus“ ir kvietė stebinčius Seimo posėdį įsidėmėti „pavardes tų, kurie neleis tautai pasinaudoti Konstitucijoje numatytomis galiomis“.
Sulaukusi konservatorės Marijos Čigrėjienės replikos dėl aštrių epitetų ir kaltinimų, ji atsakė: „ar matydama vagį aš neturiu teisės sakyti, kad jis vagis?“.
Atsakydama konservatoriui Jurgiui Razmai, kuris apgailestavo, kad iniciatyvinė grupė „nuėjo ne tuo keliu“ ir užuot siūliusi saugiklius, kaip apriboti žemės pardavimą užsieniečiams, siūlo Konstitucijai prieštaraujančias pataisas, ji klausė: „Ar tauta turi teisę dalyvauti referendume ir pasisakyti dėl klabai svarbių klausimų, ar mes tautą vertinam, ar mes ja nepasitikime?“
Parlamentarė taip pat stebėjosi, kad nepaisant datos, už kurią nepalankesnės referendumui esą jau negalėjo būti, „vis tiek bijoma, kad žmonės ateis ir balsuos“.
Baugina pasekmėmis
„Šito referendumo pasekmės – ir mūsų prastesnė reputacija, jeigu referendumas įvyktų“, referendumo priešininkų pozicijas gynė liberalas Gintaras Steponavičius. Anot jo, tai, kad piliečiai turi teisę referendumu spręsti klausimus, neginčijama, „bet pasekmės yra mūsų piliečių laisvės sąskaita“.
Tas pačias pozicijas ginantys Kęstutis Masiulis ir Vilija Aleknaitė Abramikienė svarstė, kur yra tautos – suvereno – teisių ribos.
„Tauta yra suverenas, bet bet kurio suvereno teisės nėra begalinės“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „negalima vienu metu leisti ir neleisti“, o taip esą gali atsitikti.„Negalima siūlyti tokių normų, kurios prieštarautų kitoms normoms“, – antrino jam V. Aleknaitė Abramikienė.
K. Daukšys: dedame ant stalo mandatus ir einam darbo dirbti
Tuo metu Povilas Urbšys atkreipė dėmesį, kad kai tauta patiki, jog šį tą gali, „pradedama gąsdinti baudžiamąja atsakomybe“. „Balsuodami už nutarimą paskelbti referendumą, mes balsuojame už valstybės suverenitetą“, sakė jis ir pareiškė neabejojantis, kad tauta priims protingą sprendimą.
„Išsigelbėjimas vienas – padėti ant stalo mandatus ir eiti darbo dirbti“, – neištvėręs pareiškė „darbietis“ Kęstutis Daukšys. „Jūs sėdėjote ir nieko neveikėte 4 metus (...) o šiandien tautai reikia išsiaiškinti. Ir neaiškinkit, kad jūs už tautą protingesni“, – kreipdamasis į ankstesnės kadencijos valdančiosios daugumos atstovus sakė jis. Pasak K. Daukšio, „nereikia aušinti burnos, referendumas turi įvykti“.
